Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Judras“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. vasario 11 d. sudarė rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti bei perduoti ieškovui darbus, o ieškovas įsipareigojo už tinkamai atliktus darbus atsiskaityti (1 t., 11-19 b. l.). Šalys susitarė, kad sutarties darbų kaina yra 350 000 Lt (sutarties 16.2 p.); kad ieškovas su atsakovu už darbus atsiskaito sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėdamas už faktiškai tinkamai atliktus ir priimtus darbus. Sutarties 16.5 punkte numatyta, kad per tris kalendorines dienas nuo sutarties pasirašymo dienos ieškovas perveda atsakovui 130 000 Lt avansą. Ieškovas nuo 2011 m. vasario 11 d. iki 2011 m. birželio 14 d. yra sumokėjęs atsakovui 311 000 Lt (1 t., 27-29 b. l.). Ieškovas 2011 m. birželio 30 d. raštu informavo atsakovą, kad darbų atlikimo terminas baigėsi 2011 m. gegužės 31 d., tačiau darbai pilnai neatlikti, nepateikti darbų aktai, o vykdomų darbų didžioji dalis neatitinka darbo projekto dokumentacijos; 2011 m. birželio 15 d. defektiniame akte nurodyti darbų trūkumai nepašalinti (1 t., 30 b. l.). Ieškovas 2011 m. liepos 7 d. raštu informavo atsakovą apie vienašališką sutarties nutraukimą, kadangi atsakovas neužbaigė sutartyje numatytų darbų bei nepašalino nurodytų trūkumų (2 t., 52 b. l.). Atsakovas 2011 m. liepos 12 d. pateikė ieškovui atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitą faktūrą (1 t., 31, 32, 33, 34 b. l.). Ieškovas 2012 m. balandžio 3 d. nurodė, kad atsakovo atliktų darbų nepriėmė, kadangi dalis atliktų darbų yra su trūkumais, o kita dalis atlikta savavališkai (1 t., 44-45 b. l.). Ieškovas nurodė, kad pagal atsakovo pateiktus dokumentus negali patikrinti atliktų darbų kainos apskaičiavimo, todėl pateikti dokumentai neatitinka rangos sutarties 13.1.2 punkte įtvirtintų reikalavimų; paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius atskirų darbų kainą. Atsakovas 2012 m. birželio 12 d. pateikė lokalinę sąmatą (1 t., 46, 47, 48 b. l.). Ieškovas 2012 m. lapkričio 16 d. pateikė atsakovui atliktų darbų aktą ir pažymą su prierašais, kokių darbų nepriima (1 t., 56, 57 b. l.). Atsakovo atliktų ir ieškovo priimtų darbų vertė yra 169 313,94 Lt (2 t., 191-192 b. l.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pagal rangos sutartį atliktų darbų tinkamumo. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas darbus atliko netinkamai, todėl neįgyja teisės į visą ieškovo sumokėtą avansą, o atsakovas teigia, kad darbus atliko tinkamai, ieškovas pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų nereiškė, darbai buvo perduoti atsakovo vienašališkai. Teismas su tokia atsakovo pozicija sutiko, todėl ieškovo reikalavimą dėl avanso grąžinimo ir nuostolių priteisimo atmetė.

Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Ieškovo ir atsakovo pasirašytos rangos sutarties užsakovas yra Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, todėl perkamų darbų objektui taikomas tam tikro lygio viešumo ir slaptumo rėžimas. Atsakovas įsipareigojo atlikti darbus pagal projektą ir techninę užduotį. Techninė užduotis teismui susipažinti buvo pateikta, tačiau dėl konfidencialumo nebuvo pridėta prie bylos medžiagos.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsisakymo pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą pagrįstumo bei atsakovui nenurodė, kokie konkretūs darbų trūkumai buvo nustatyti darbų priėmimo metu. Negalima sutikti su teismo išvada, kad ieškovas nereiškė pretenzijų dėl atsakovo atliktų darbų kokybės. Atsakovas darbus įsipareigojo atlikti iki 2011 m. gegužės 31 d. Ieškovas 2011 m. birželio 30 d. raštu nurodė atsakovui, kad darbai pilnai neatlikti, darbų dalis neatitinka darbo projekto dokumentacijos, neištaisyti 2011 m. birželio 15 d. defektiniame akte nurodyti trūkumai (1 t., 30 b. l.). Taigi atsakovas nepagrįstai teigia, kad apie darbų trūkumus nebuvo informuotas. Nors 2011 m. birželio 15 d. defektinis aktas nėra pasirašytas ir jis oficialiai atsakovui nebuvo pateiktas, tačiau Vadovybės apsaugos departamento 2011 m. rugsėjo 1 d. ir 22 d. raštai (2 t., 173-174, 175-180 b. l.) patvirtina, kad 2011 m. birželio 15 d. vyko atliktų darbų vertinimas dalyvaujant techninės priežiūros atstovei, projektuotojų atstovui, ieškovo atstovui, atsakovo atstovui ir departamento atstovams ir jo metu buvo užfiksuoti darbų defektai. Taigi nors ieškovo pateikto 2011 m. birželio 15 d. defektinio akto (2 t., 148-149 b. l.) negalima pripažinti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu atliktų darbų defektus, tačiau tai, kad minėtą dieną buvo nustatyti atsakovo atliktų darbų trūkumai, neginčijamai patvirtina aukščiau nurodyti Vadovybės apsaugos departamento raštai. Po komisijos atliktų darbų vertinimo atsakovui buvo aiškūs atliktų darbų trūkumai, kadangi pats atsakovo atstovas dalyvavo darbų vertinime, todėl šiuos trūkumus atsakovas privalėjo ištaisyti. Tačiau atsakovas pats neteigia ir neįrodinėja, kad darbų trūkumus ištaisė, todėl darytina išvada, kad 2011 m. liepos 12 d. ieškovui atsiunčiant atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą tie trūkumai nebuvo ištaisyti.

Neteisinga teismo išvada, kad pretenzijas dėl netinkamo darbų atlikimo ieškovas pareiškė po nepateisinamai ilgo laiko po darbų perdavimo akto gavimo, t. y. praėjus beveik pusantrų metų nuo akto gavimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pretenzijos dėl darbų netinkamo atlikimo, jų neatitikimo projektui ir atliktų savavališkų darbų buvo pareikštos ne po pusantrų metų, o dar iki darbų perdavimo. Minėta, kad pirmoji pretenzija pateikta 2011 m. birželio 30 d. Ieškovas 2011 m. liepos 7 d. raštu nutraukė su atsakovu sudarytą rangos sutartį būtent dėl to, kad darbų atlikimo terminas baigėsi 2011 m. gegužės 31 d., tačiau sutartyje numatyti darbai pilnai nebuvo atlikti, vykdomų darbų didžioji dalis neatitiko darbo projekto dokumentacijos ir atsakovas ne tik neužbaigė darbų, bet ir nepašalino darbų trūkumų (2 t., 52 b. l.). Ieškovo 2011 m. liepos 11 d. ir 20 d. elektroniniu paštu atsakovui siųstuose laiškuose taip pat nurodyti darbų trūkumai (2 t., 72, 73, 74-75 b. l.). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas ieškovui 2011 m. liepos 12 d. atsiuntė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, nors nebuvo atlikęs visų pagal sutartį numatytų darbų, dalis darbų buvo su trūkumais, o kiti darbai atlikti ne pagal projektą. Dėl šių priežasčių negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas atliktų darbų akto nepasirašė nesant tam teisinio pagrindo. Be to, tokio atsakovo pateikto akto taip pat negalima pripažinti vienašaliu darbų perdavimu.

CK 6.662 straipsnis reglamentuoja atliktų darbų priėmimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Šalių sudarytos sutarties 13.1.1 punkte numatyta, kad visi darbai yra priduodami generaliniam rangovui pilnai juos užbaigus ir pasirašius objekto priėmimo komisijos aktą. Toks aktas nebuvo pasirašytas, todėl kad atsakovo atlikti darbai buvo su trūkumais. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinat šalių veiksmus dėl darbų rezultato priėmimo ir perdavimo, darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas nepakankamai bendradarbiavo – atsakovas nekreipė dėmesio į ieškovo pretenzijas dėl darbų trūkumų, jų nepašalino, o ieškovas tik 2012 m. balandžio 3 d. paprašė atsakovo pateikti darbų detalizacijas ir tik 2012 m. lapkričio 16 d. nurodė atsakovui, kuriuos darbus laiko atliktais tinkamai ir kuriuos darbus priima. Tokio ieškovo elgesio negalima pavadinti operatyviu sprendžiant tarp šalių susiklosčiusią situaciją, tačiau tai nepaneigia jau aukščiau nustatyto atsakovo netinkamai atliktų darbų fakto. Atsižvelgiant į tai, kad pretenzijos atsakovui dėl darbų kokybės buvo pareikštos dar iki darbų atlikimo akto surašymo, t. y. atsakovas apie darbų trūkumus buvo informuotas ir jo buvo pareikalauta šiuos trūkumus ištaisyti, teisėjų kolegijos nuomone, tai neatima ieškovo teisės, praėjus ilgesniam terminui po darbų atlikimo akto gavimo, nurodyti, kokius darbus jis laiko atliktais be trūkumų, kuriuo darbus jis priima ar priima iš dalies. Tai, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai patvirtina ir jau minėti Vadovybės apsaugos departamento raštai, iš kurių matyti, kad darbai iš generalinio rangovo (ieškovo) dėl darbų trūkumų taip pat nebuvo priimti.

Ieškovas teisus, kad atliktų darbų aktą atsakovas galėjo parengti tik tinkamai ir pilna apimtimi atlikęs visus sutartyje nustatytus darbus ir tinkamai įvykdęs kitas rangovo tokiam momentui vykdytinas prievoles pagal sutartį. Atsakovas, neištaisęs darbų trūkumų, negalėjo ieškovui atsiųsti darbų atlikimo akto, kadangi darbų tinkamai ir visa apimtimi nebuvo atlikęs, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovo pateikto darbų atlikimo akto vertinti vienašališkai ieškovui perduotų darbų aktu. Minėta, kad pagal sutarties 13.1.1 punktą visi darbai yra priduodami generaliniam rangovui pilnai juos užbaigus ir pasirašius objekto priėmimo komisijos aktą. Toks aktas nebuvo pasirašytas, todėl atsakovas nesant komisijos vertinimo dėl dabų atlikimo, neištaisęs darbų trūkumų, nepagrįstai pateikė ieškovui atliktų darbų aktą.

Atsakovas teigia, kad darbus atlikinėjo pagal žodinius ieškovo nurodymus ir, kad ieškovas vis keisdavo darbų projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo vadovui E. J. buvo išduotas leidimas dirbti su konfidencialia informacija, todėl sutarties priedai, kuriuose numatyti vykdytini darbai jam turėjo būti žinomi. Sutartyje numatyta, kad sutartis keičiama raštu, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad sutartį vykdė vadovaudamiesi ieškovo žodiniais nurodymais. Sutartimi atsakovas įsipareigojo darbus atlikti pagal projektą bei perduoti techninėje užduotyje nurodytus darbus. Darbų apimtys yra nurodytos sutartyje, projekte, darbų dokumentuose ir projekto darbų kiekių žiniaraščiuose. Tai, kad darbų projektas buvo keičiamas, patvirtina byloje esantys įrodymai –

2011 m. gegužės 12 d. komisija surašė darbų pakeitimo aktą, kuriame pakeitė šlaitų tvirtinimo būdą vietoje geotinklo ir geotekstilės į velėnavimą (1 t., 94 b. l.). Pažymėtina, kad ieškovas neatsisako apmokėti pagal pakeistą darbų projektą atsakovo atliktų šlaito tvirtinimo velėna darbų, vietoj šlaito stiprinimo geotinklu ir geotekstile (1 t., 94-95 b. l., 2 t., 192 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovo pateikta pažyma apie atsakovo realiai atliktų ir ieškovo priimtų darbų vertę ir kiekius (2 t., 191-192 b. l.), kuri sudaryta vadovaujantis UAB „Vilprojektas“ pateikta projekto korektūra. Ieškovas kreipėsi į UAB „Vilprojektas“, siekdamas nustatyti, kurie atsakovo darbai atlikti netinkamai (nukrypstant nuo projekto), o kurie darbai iš viso neatlikti. Kadangi UAB „Vilprojektas“ atliko darbo projekto ruošimą, todėl laikytinas asmeniu žinančiu, kokie darbai pagal projektą buvo numatyti ir galėjo įvertinti atliktų darbų atitikimą projektui. Iš ieškovo pateiktos pažymos matyti, kad priimtų darbų vertė yra 169 313,94 Lt, nepriimtų darbų – 180 686,06 Lt.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas pretenzijų dėl atliktų darbų atsakovui nereiškė, kad darbus atsakovas perdavė vienašališkai, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį. Tai sudaro pagrindą priimti priešingą, nei pirmosios instancijos teismas, sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

Sutartyje numatyta, kad ieškovas moka už faktiškai tinkamai atliktus ir ieškovo priimtus darbus (16.1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovui buvo sumokėjęs 311 000 Lt avansą ir į tai, kad tinkamai atliktų ir priimtų darbų vertė yra 169 313,94 Lt, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimą ir priteisti ieškovui iš atsakovo 141 686,06 Lt permokėtą sumą, kadangi atsakovas turi teisę į atlygį tik už tinkamai atliktus ir ieškovo priimtus darbus. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Nors avansas atsakovui buvo mokamas rangos sutarties pagrindu, tačiau atsakovui neatlikus darbų sutartai sumai, atsakovas neturi teisės į ieškovo sumokėtą avansą, viršijantį atliktų ir ieškovo priimtų darbų kainą, todėl darytina išvada, kad atsakovui neatlikus visų sutartų darbų ar netinkamai juos atlikus jis neturi teisinio pagrindo disponuoti jam ieškovo sumokėtu avansu, todėl permokėta suma priteistina ieškovui iš atsakovo kaip be pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 str. 1 d., 2 d.).

Ieškovo reikalavimas priteisti 19 022,29 Lt nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė šalindamas darbų trūkumus, netenkintinas. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovo reikalavimo tenkinimui būtina nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, atsakovo kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo nuostolių). Ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros (1 t., 142-208 b. l.) nėra pakankamas įrodymas ieškovo nuostolių faktui ir dydžiui nustatyti. Dalis pateiktų sąskaitų išrašytos 2010 metais (1 t., 189-201, 205 b. l.), nors sutartis su atsakovu sudaryta 2011 metais. Iš pateiktų sąskaitų negalima nustatyti kaip jos susijusios su atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimu, todėl pateikti įrodymai nepakankami ieškovo reikalavimui dėl 19 022,29 Lt nuostolių atlyginimo tenkinti.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisti iš atsakovo 7,51 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (redakcija galiojusi ieškovo kreipimosi į teismą metu) 2 straipsnio 3 dalį palūkanų norma – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Pagal įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Pareiga mokėti procesines palūkanas atsakovui atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos, todėl taikoma palūkanų norma, galiojusi 2012 m. gruodžio 31 d. – 0,51 procentai, ją padidinus septyniais procentiniais punktais (7,51). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovo reikalavimas dėl 7,51 procentų dydžio palūkanų priteisimo tenkintinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo 160 708,35 Lt vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą. Vilniaus apygardos teismas galutiniu sprendimu taikytas laikinąsias apsaugos priemones sprendimui įsiteisėjus panaikino. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, ir vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas buvo pareiškęs 160 708,35 Lt reikalavimą, jo reikalavimas tenkintas iš dalies, t. y. ieškovui iš atsakovo priteisti 141 686,06 Lt, t. y. patenkinti 88 procentai ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Už ieškinį dokumentinio proceso tvarka ieškovas sumokėjo 2 107 Lt žyminį mokestį (1 t., 10 b. l.). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinas 1 854 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str.).

Ieškovo teisinės pagalbos išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudaro 74 424,90 Lt (2 t., 83-91 b. l.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Ieškovo prašomų priteisti išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2, 8.5, 8.16, 8.18 punktais, mažintinos iki 5 000 Lt ir nuo šios sumos ieškovui iš atsakovo priteistini 88 procentai išlaidų, t. y. 4 400 Lt (CPK 93 str.). Bendra ieškovui iš atsakovo pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų suma yra 6 254 Lt.

Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Pirmosios instancijos teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 18,44 Lt, todėl valstybei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistini 88 procentai turėtų išlaidų – 16,23 Lt. Iš ieškovo šios išlaidos nepriteistinos, kadangi jos neviršija 10 Lt (CPK 96 str. 6 d.).

Už apeliacinį skundą ieškovo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 4 214 Lt. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ieškovui iš atsakovo priteistinas 3 708 Lt žyminis mokestis. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 4 822 Lt, t. y. daugiau nei numato įstatymas, todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, ieškovui grąžintina sumokėto žyminio mokesčio permoka – 608 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti sudaro 3 630 Lt (2 t., 215, 216 b. l.). Šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių išlaidų dydžių, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovo. Bendra ieškovui iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų suma yra 7 338 Lt (CPK 93 str.).

Apeliacinės instancijos teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 24 Lt (2 t., 199 b. l.). Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistini 88 procentai turėtų išlaidų – 21,12 Lt. Iš ieškovo šios išlaidos nepriteistinos, kadangi jos neviršija 10 Lt (CPK 96 str. 6 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. galutinį sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „ATEA“, j. a. k. 300125003, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Judras“, j. a. k. 300820478, 141 686,06 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 6 ct), 7,51 procentų metines palūkanas nuo priteistų 141 686,06 Lt, skaičiuojant bylos iškėlimo teisme 2013 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 6 254 Lt (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Judras“, j. a. k. 300820478, 16,23 Lt (šešiolika litų 23 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų“.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „ATEA“, j. a. k. 300125003, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Judras“, j. a. k. 300820478, 7 338 (septynis tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis) Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Judras“, j. a. k. 300820478, 21,12 Lt (dvidešimt vieną litą 12 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „ATEA“, j. a. k. 300125003, 2013 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 214 sumokėto žyminio mokesčio permoką – 608 Lt (šešis šimtus aštuonis litus).