Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-03-21 · Civilinė byla Nr. 2A-9-159/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-21
Bylos Nr.
2A-9-159/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15421-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
V. K.
Trečiasis asmuo
R. P.
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-9-159/2013

Teisėjas Petras Mineikis (Proceso Nr. 2-06-3-15421-2009-5)
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.10; 99.5; 121.14; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Š. ir atsakovės V. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-957-793/2011 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei V. K., tretiesiems asmenims R. P., mirusiojo V. P. teisių ir pareigų perėmėjui T. P., O. V. P., R. Š., G. J., L. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2009-12-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisių gynimo (t. 1, b. l. 3–5). Ieškovė patikslino ieškinį ir teismo prašė: 1) uždrausti atsakovei naudotis ir disponuoti neteisėtai įrengtomis tokiomis pastogių patalpomis: 4,05 kv. m ploto, plane pažymėta indeksu 8-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,24 kv. m ploto, plane pažymėta indeksais 9-1, 9-2, 9-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovę per 45 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo pertvarkyti pastogių patalpas pašalinant neteisėtai pastatytas pertvaras ir demontuojant santechninę įrangą, atkurti jas į pradinę padėtį taip, kad patalpos atitiktų VĮ Registrų centre įregistruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), planą. Ieškovė, atsakovė ir tretieji asmenys yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Be gyvenamųjų ir kitų pagalbinių patalpų, name yra dvi negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, jų atitinkamos dalys priklauso namo bendraturčiams. 2007-04-12 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimai ir 2009-10-21 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ieškovei, kaip buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkei nuosavybės teise priklauso 21/100 pastogės dalis, plane pažymėtos indeksais 8-1 ir 9-1, tai sudaro 0,82 kv. m ir 1,26 kv. m plotus. Atsakovei priklauso – 15/100 pastogės dalių, tai sudaro 0,58 ir 0,89 kv. m plotus. Atsakovė savavališkai užėmė ieškovei priklausančias pastogių dalis ir be jos ir kitų namo bendraturčių sutikimo įrengė jose sanitarinį mazgą bei gyvenamąsias patalpas, jas nuomoja atvykstantiems poilsiautojams, taip pažeisdama jos, ieškovės, teises (t. 1, b. l. 3–5, 121–123).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Uždraudė atsakovei V. K. naudotis ir disponuoti neteisėtai įrengtomis ieškovei A. Š. priklausančių pastogių patalpų dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini), pažymėtomis pastogės patalpų plane 8-1, plotas 4,05 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 9-1, 9-2, 9-3, plotas 6,24 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažino atsakovės V. K. teisę įteisinti įrengtas pastogių patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pažymėtas pastogės patalpų plane 8-1, plotas 4,05 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 9-1, 9-2, 9-3, plotas 6,24 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gaunant statybą leidžiančius dokumentus ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinių statybos tinkamu įforminimu. Išaiškino atsakovei, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, pastatyti statiniai ar pastatytos jų dalys nugriaunami, išardomi ar atkuriami į buvusią padėtį atsakovės lėšomis. Priteisė iš atsakovės V. K. 2 281 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. Š.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų teismas nustatė, kad atitinkamos palėpių, esančių (duomenys neskelbtini) name, dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei A. Š., atsakovei V. K., tretiesiems asmenims R. P., V. P., O. V. P., G. J. ir L. P.. Byloje nėra duomenų ir atsakovė neįrodė, kad buvo sudarytas koks nors sandoris dėl prieš tai nurodytų palėpių dalių perleidimo. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovei įsirengus palėpės patalpas, kurių dalis priklauso ieškovei, yra pažeistos ieškovės teisės į jai nuosavybės teise priklausančias patalpų dalis. Nustatęs tokias aplinkybes teismas sprendime padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovei naudotis ir disponuoti neteisėtai įrengtomis ieškovei priklausančių pastogių patalpų dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis rašytine bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatė, kad atsakovės V. K. atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpių rekonstrukcijos darbai laikytini paprastu remontu, tačiau rekonstrukcijos projektas tinkamai suderintas su Kultūros paveldo departamentu nebuvo, t. y. minėti statybos darbai atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento. Teismas nenustatė aplinkybių, draudžiančių atsakovei namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpių rekonstrukciją, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais konstatavo, jog atsakovei turi būti suteikta galimybė įteisinti savavališką statybą, nes, priešingu atveju, būtų pažeistos atsakovės teisės bei teisėti interesai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių principais teismas sprendime padarė išvadą, kad reikalavimas, įpareigojantis atsakovę per 45 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti pastogių patalpas pašalinant neteisėtai pastatytas pertvaras (sienas) ir demontuojant santechninę įrangą, atkuriant jas į pradinę padėtį taip, kad patalpos atitiktų VĮ Registrų centre įregistruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), planą, pažeidžia atsakovės teisėtus lūkesčius, teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl manė, yra pagrindas suteikti atsakovei teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir atsakovei galint šia tvarka pasinaudoti.

Teismas sprendime konstatavo, kad 50 procentų ieškinio reikalavimų patenkinta ir 50 procentų ieškinio reikalavimų atmesta. Įvertinęs tai, iš atsakovės ieškovei priteisė pusę jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai iš ieškovės atsakovei priteisė pusę jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sumokėjo 262 Lt žyminį mokestį, patyrė 4 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai sumokėti, 238 Lt išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu, 62 Lt išlaidų už išrašus iš VĮ Registrų centro. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteisė 2 281 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei nepriteisė (t. 2, b. l. 150–155).

Šalies argumentai

Ieškovė A. Š. 2011-12-19 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas arba didesnę jų dalį. Ieškovė nurodo, kad jos reikalavimai teismo iš esmės nebuvo atmesti, priešingai, abu jie, nepaisant to, kad keitėsi įstatymai, buvo patenkinti, nors vienas iš jų patenkintas su išlyga (atidedamąja sąlyga) ir nustatytas 6 mėnesių terminas. Termino nustatymas gali būti vertinamas kaip dalinis atsakovės reikalavimo patenkinimas, tačiau tai neleidžia teigti, kad abiejų šalių reikalavimai byloje yra patenkinti lygiomis dalimis. Ieškovės nuomone, abu jos atsakovei pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, nulemia vienas kitą. Teismas pripažino neteisėtais atliktus darbus, įrengiant palėpės patalpas, dėl to uždraudė atsakovei naudotis ir disponuoti neteisėtai įrengtomis jai, ieškovei, priklausančių pastogių patalpų dalimis. Antrasis reikalavimas, ieškovės nuomone, negali būti priskirtas nepatenkintų reikalavimų daliai. Pasak ieškovės, ieškinys buvo ruošiamas galiojant ankstesnei CK 4.103 str. redakcijai. CK 4.103 str. 3 d., galiojusi iki jos pakeitimo, numatė kategorišką neteisėtų statybų pasekmių šalinimo alternatyvą. Teismo sprendimu statytojas galėjo būti įpareigotas per nustatytą terminą pertvarkyti statinį arba įpareigotas jį nugriauti, numatant tam tikrą terminą. Rengiant ieškinį, buvo pasirinktas pastarasis teisių gynimo būdas, jis atitiko tuomet galiojusio įstatymo normas. Ieškovės teigimu, galimybė įteisinti statybas, nors ją teismas ir suteikia, ne visais atvejais gali būti realizuota. Šiuo atveju atsakovės galimybė įteisinti neteisėtas statybas yra sąlygota tos aplinkybės, jog ji įrengė palėpės patalpas, savavališkai panaudodama (pasisavindama) jai, ieškovei, ir kitiems bendraturčiams priklausančių palėpių dalį – ši galimybė galės būti realizuota tik tuo atveju, jeigu jie, bendraturčiai, atsisakys teisių į savo nuosavybę. Nors šiuo atveju teismas, spręsdamas ginčą, ir vadovavosi teisės aktų, reglamentuojančių neteisėtų statybų pašalinimo pasekmes, pakeitimais, tačiau iš esmės pripažino neteisėtų statybų faktą ir, atsižvelgdamas į atsakovės poziciją, priėmė sąlyginį sprendimą – nugriauti arba išardyti statinį jos sąskaita, nors ir nustatė terminą jo įteisinimui (t. 3, b. l. 14–16).

Atsakovė V. K. 2011-12-19 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį ir tą bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovės nuomone, byla neišnagrinėta iš esmės, ji išnagrinėta nevisapusiškai, neobjektyviai, nebuvo tinkamai ištirtos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, neišspręstas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimas.

Sprendimo dalis, kuria teismas uždraudė jai, atsakovei, naudotis ir disponuoti neteisėtai įrengtomis ieškovei A. Š. priklausančių pastogių patalpų dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini), 4,05 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,24 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis pastogės patalpų plane indeksais 8-1, 9-1, 9-2, 9-3, yra neteisėta ir nepagrįsta. Draudimas naudotis įrengtomis patalpomis pažeidžia jos, atsakovės, teisėtus lūkesčius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Toks teismo sprendimas kilusio ginčo iš esmės neišsprendžia. Teismas objektyviai neįvertino byloje pateiktų įrodymų visumos, neanalizavo S. A. J. 1999-03-05 rašte nurodytų trečiųjų asmenų, taip pat ir ieškovės sutikimo rekonstruoti namo pastogę ir pasistatyti gyvenamąsias patalpas, nevertino ir 2005-08-15 gyventojų susirinkimo protokolo turinio bei trečiųjų asmenų išreikštos valios. Pastogės rekonstrukcija nebuvo atliekama bendraturčiams ir ieškovei nežinant ir nesant jų sutikimo. Nors ji nurodė, kad pastogės yra prie jos buto ir įėjimas į šias patalpas galimas tik iš jos buto, teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas nustatyto 6 mėnesių termino savavališkos statybos padarinių pašalinimui nepagrindė jokiais argumentais, nenurodė, kad toks terminas yra iš tikrųjų pakankamas įpareigojimui įvykdyti, ir padarė nepagrįstą prielaidą dėl termino pakankamumo. Atsakovės nuomone, šis terminas yra per trumpas, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nes namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įrašytas į kultūros paminklų sąrašą ir pripažintas saugomu valstybės, tai gali apsunkinti savavališkos statybos padarinių pašalinimą, dokumentų tvarkymą. Todėl terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti ilgintinas iki 12 mėnesių, toks terminas būtų pakankamas būtinai dokumentacijai sutvarkyti (t. 3, b. l. 20–26).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismui iš dalies patenkinus ieškinį, patenkintas tik vienas ieškovės reikalavimas, todėl teismo sprendimas priteisti pusę ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas. Ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino abu ieškinio reikalavimus, yra grindžiamas tik prielaidomis. Teismo sprendimas nustatyti terminą ir suteikti galimybę įteisinti įrengtas palėpės patalpas negali būti prilyginamas sprendimui nugriauti arba išardyti statinį jos, atsakovės, sąskaita (t. 3, b. l. 46–49).

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas iš esmės išsiaiškino teisiškai reikšmingas šioje byloje aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas, kiek jis susijęs su bylos esme, yra teisėtas ir pagrįstas ir atsakovės nurodytais argumentais neturi būti keičiamas (t. 3, b. l. 55–56)

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo O. V. P. nurodo sutinkanti su ieškovės apeliaciniu skundu, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ji nurodo nesutinkanti su atsakovės apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 40–41).

Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys nurodo, kad dėl ieškovės apeliacinio skundo nepasisako, klausimą palieka spręsti teismui, o su atsakovės apeliacinio skundo prašymu iš dalies panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nesutinka. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, teisingas, priimtas objektyviai išanalizavus visas faktines aplinkybes, o atsakovės apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, neatitinka CPK 306 str. reikalavimų. Teismas, priimdamas sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, vadovavosi Statybos įstatymo 28 str., šio straipsnio 3 d. nurodytas maksimalus 6 mėnesių terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti. Todėl teismo nustatytas terminas yra logiškas ir bendrąja prasme atitinka įstatymo nuostatas (t. 3, b. l. 43–44).

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. P. nurodo sutinkantis su ieškovės apeliaciniu skundu, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą jis nurodo nesutinkantis su atsakovės apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 67–68).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, visiškai sutinka su jos apeliacinio skundo argumentu, kad nors pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad 50 procentų ieškinio reikalavimų patenkinta ir 50 procentų ieškinio reikalavimų atmesta, ir atsižvelgiant į tai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė visiškai pagrįstai nurodo, kad antrasis jos ieškinio reikalavimas negali būti priskirtas nepatenkintų reikalavimų daliai. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieškovės kreipimosi į teismą metu – 2009-12-18 – galiojo savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančios teisės normos, nustatytos Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. Ieškinio padavimo metu galiojusioje Statybos įstatymo 28 str. redakcijoje (2009-11-19 įstatymo Nr. XI-501 redakcija, įsigaliojusi 2009-12-05) buvo įtvirtintas tik toks savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai statomą ar pastatytą statinį arba savavališkai statomą ar pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę. Ieškinio padavimo metu galiojusioje CK 4.103 str. redakcijoje (2006-10-17 įstatymo Nr. X-858 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006-10-31) buvo numatyta, kad teismas savo sprendimu gali tik įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį arba įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti, jokių kitų alternatyvų įstatymas nenumatė (CK 4.103 str. 3 d.). Taigi iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę per 45 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo pertvarkyti pastogių patalpas pašalinant neteisėtai pastatytas pertvaras ir demontuojant santechninę įrangą, atkuriant jas į pradinę padėtį taip, kad patalpos atitiktų VĮ Registrų centre įregistruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), planą, visiškai atitiko tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo pasikeitęs teisinis savavališkos statybos padarinių šalinimo reglamentavimas, ir teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šiais pakeitimais vadovavosi. Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010-07-15) įtvirtinta nuostata, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Būtent dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas suteikti atsakovei teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, gaunant statybą leidžiantį dokumentą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinių statybos tinkamu įforminimu. Kaip jau anksčiau minėta, t. y. ieškinio padavimo metu, įstatymų leidėjas tokios teisės nebuvo numatęs. Statybos įstatymo 28 str. 9 d. įtvirtinta nuostata, jog priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 d. nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens lėšomis. Tą šiuo atveju teismas ir padarė.

Esant aptartai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, reikšmingų teisingam bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimui, ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nepasikeitus ankstesniam savavališkos statybos padarinių šalinimo reglamentavimui, būtų buvęs pagrindas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus visiškai, taip pat į CPK 93 str. 4 d., numatančią, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė iš viso 4 562 Lt bylinėjimosi išlaidų. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, padidinant ieškovei iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 2 281 Lt iki 4 562 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš byloje esančio mokėjimo kvito matyti, kad ieškovė sumokėjo 68,93 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 19), už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundo surašymą advokatui sumokėjo iš viso 1 000 Lt (t. 3, b. l. 18, 51). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8 p. nustatyta rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio apskaičiavimo tvarka. Nurodytų Rekomendacijų 8.10 p. nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos (buvusios apeliacinio skundo parengimo metu) – 800 Lt, o 8.11 p. nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 1,5) dauginant iš minimalios mėnesinės algos – 800 Lt. Taigi ieškovės prašoma priteisti 1 000 Lt suma advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti nepažeidžia minėtų Rekomendacijų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 68,93 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1 000 Lt jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

Priešingai, nei atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 str., teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam šios bylos išsprendimui, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas bei pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovei naudotis ir disponuoti neteisėtai įrengtomis ieškovei priklausančių pastogių patalpų dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime dėl minėto ieškovės reikalavimo padarytomis išvadomis ir jų motyvacija. Būtent pati apeliantė klaidingai interpretuoja bylos aplinkybes, daro klaidingas, bylos medžiaga nepagrįstas išvadas.

Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad buvo sudarytas koks nors sandoris dėl nurodytų palėpių dalių perleidimo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad atitinkamos palėpių, esančių (duomenys neskelbtini) name, dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei A. Š., atsakovei V. K., tretiesiems asmenims R. P., V. P., O. V. P., G. J., L. P.. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad draudimas naudotis įrengtomis patalpomis pažeidžia jos, atsakovės, teisėtus lūkesčius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, vertintinas kaip visiškai nepagrįstas. Atsakovei įsirengus palėpės patalpas, kurių dalis priklauso ieškovei, yra pažeistos būtent ieškovės teisės į jai nuosavybės teise priklausančias patalpų dalis. Apeliantė teiginio, kad teismas nustatyto 6 mėnesių termino savavališkos statybos padarinių pašalinimui nepagrindė jokiais argumentais, nenurodė, kad toks terminas yra iš tikrųjų pakankamas įpareigojimui įvykdyti, ir padarė nepagrįstą prielaidą dėl termino pakankamumo, neatitinka tikrovės. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas kaip tik atsižvelgė į visas termino nustatymui reikšmingas aplinkybes, įvertino, ar yra realu per tokį terminą įvykdyti teismo reikalavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas yra pakankamai protingas ir realus minėtai procedūrai atlikti, todėl apeliantės prašymas teismo nustatytą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti pailginti iki 12 mėnesių atmestinas.

Atsakovė visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neišsprendė kilusio ginčo iš esmės, neišsprendė atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimo. Atsakovei paaiškintina, kad bylą teismas nagrinėja pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus. Šioje byloje teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimo, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-794/2013 atmetė ieškovės V. K. ieškinį atsakovams A. Š., R. P., V. P. (T. P.), O. V. P., G. B., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo ieškovė V. K. prašė atidalyti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias pastoges, paskiriant jos nuosavybėn 100/100 valdomą dalį pastogės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 4, 05 kv. m, pažymėjimas plane 8-1, ir 0,62 kv. m pastogės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 6,24 kv. m, pažymėjimas plane 9-3, taip pat atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią patalpą (pastogę), (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 6,24 kv. m, pažymėjimas plane 9-1 (sudaro neįrengta pastogė 9-1 (3,86 kv. m), neįrengta pastogė 9-2 (1,54 kv. m), neįrengta pastogė 9-3 (0,84 kv. m)), paskiriant kiekvieno atsakovo nuosavybėn didesnę šios pastogės valdomą dalį (kompensuojant praradimą atidalijant pastogę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 4,05 kv. m, pažymėjimas plane 8-1).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui. Iš dalies naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį ir tą bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip to prašo atsakovė, nėra jokio teisinio pagrindo.

Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

Padidinti ieškovei A. Š. iš atsakovės V. K. priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 2 281 Lt iki 4 562 Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68,93 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1 000 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusIrma Čuchraj