Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir G. P., tačiau jam nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad grasindamas pavartoti smurtą, pagrobė svetimą turtą:

2007 m. rugsėjo 26 d., apie 14.00 val., prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su G. P., priėjo prie nukentėjusiosios G. R. ir pagrasinęs pavartoti fizinį smurtą, t. y. subadyti, iš nukentėjusiosios G. R. pagrobė nukentėjusiajam M. R. priklausantį 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X650“ su jame buvusia 10 Lt vertės SIM „Labas“ kortele. Iš viso pagrobė turto už 510 Lt.

Nuteistasis J. M. prašo atidėti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, kad nusikaltimą padarė tuo metu, kai dar nebuvo teistas, būdamas 15 metų, į tai teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė. Nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teigia, kad yra našlaitis, turi sergančią, sunkiai vaikščiojančią globėją, kuriai reikalinga jo pagalba.

Nuteistasis, jo atstovė pagal įstatymą ir gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai J. M. pripažino kaltu ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tačiau padarė neteisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis buvo teistas jau tris kartus. Teismas pažymėjo, kad nors J. M. nusikaltimą padarė dar nebūdamas teistas, tačiau vienas iš nusikaltimų, už kurį jis buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-11 nuosprendžiu, buvo padarytas bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-15 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu. Teismas manė, kad ši aplinkybė rodo, jog J. M. nedaro reikiamų išvadų.

Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nepilnamečiams, nuteistiems laisvės atėmimo bausme. Atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nepilnamečiui teismas gali tik esant BK 92 straipsnyje numatytoms sąlygoms bei esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą dėl BK 92 straipsnio taikymo, teismas turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, įvertinti kaltininko asmenybę, jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, kuri yra svarbi teisingos bausmės paskyrimo sąlyga, bei atkreipti dėmesį į tai, kaip realus bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ir pan.).

Išanalizavus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-21 nuosprendžio motyvus J. M. realiai pasiunčiant atlikti laisvės atėmimo bausmę, nustatyta, kad esminiu pagrindu J. M. siųsti atlikti bausmę buvo nurodyti vėlesni jo teistumai, dėl to teismas manė, jog nuteistasis turi ryškų polinkį daryti nusikalstamas veikas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 92 straipsnio taikymo, turi įvertinti ir kaltininko asmenybę, jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo. Be to, kaltininko asmenybę apibūdinantys duomenys neturėtų būti nurodomi tik formaliai, neįvertinus ir Lietuvos Respublikos BK 91 str. 2 d. nurodytų aplinkybių.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, J. M. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo tris kartus teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-15, 2008-04-29 ir 2008-09-11 nuosprendžiais atitinkamai už 2007-09-27, 2007-09-26 ir 2008-04-01 padarytus nusikaltimus. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, veiką, už kurios padarymą jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, J. M. padarė 2007-09-26, t. y. dar nebūdamas teistas nė už vieną nusikaltimą ir beveik tuo pačiu metu kaip ir kiti du nusikaltimai. Be to, nors 2008-04-01 veika ir buvo padaryta po 2008-02-15 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas už 2007-09-27 padarytą veiką ir kuriuo paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau negalima neatkreipti dėmesio į tai, kad minėtas nusikaltimas buvo padarytas praėjus vos kelioms savaitėms nuo 2008-02-15 nuosprendžio priėmimo, dar realiai nepradėjus dalyvauti Pataisos inspekcijos organizuojamose socialinės reabilitacijos programose, kuriose dalyvauti jis buvo įpareigotas nuosprendžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad po 2008-04-01 padaryto nusikaltimo J. M. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, mokėsi. Būtina atsižvelgti į nuteisto nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą. J. M. yra visiškas našlaitis, jį užaugino senyvo amžiaus, ligota, savimi šiuo metu be nuteistojo pagalbos negalinti pasirūpinti globėja J. N.. Be to, teismui kelia abejonių nusikaltimo padarymo metu buvusi J. M. socialinė branda. Nuteistasis ne tik fiziškai, bet ir emociškai nėra visiškai brandi asmenybė. J. M. nusikaltimą padarė būdamas 15 metų. Nusikaltimai buvo padaryti elgiantis lengvabūdiškai, neatsakingai, tai rodo jo nesugebėjimą tuo metu kritiškai vertinti savo elgesį, suprasti visuotinai privalomas elgesio normas.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl visų, beveik tuo pačiu metu J. M. padarytų nusikaltimų (skundžiamu bei 2008-04-29 nuosprendžiais nustatytų veikų padarymo laiką skiria tik viena valanda) buvo atliekami ne tik skirtingi ikiteisminiai, bet ir teisminiai tyrimai, dėl to buvo priimti net keturi skirtingi teismo nuosprendžiai, tai taip pat lėmė netinkamą Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatų taikymą. Neabejotina, kad vienas tyrimas dėl visų nusikalstamų veikų galėtų lemti kitokią negu skundžiamame nuosprendyje išdėstyta išvadą dėl Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio taikymo.

Esant šioms aplinkybėms kolegija mano, kad realus paskirtosios bausmės vykdymas ir J. M. pasiuntimas į laisvės atėmimo įstaigą nepadės įgyvendinti bausmės paskirtį ir neigiamai paveiks J. M. teigiamus socialinius ryšius. Teismas mano, jog atidedant paskirtosios bausmės vykdymą, nuteistajam bus suteikta galimybė dar kartą permąstyti savo poelgį. Kartu kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. M. elgesys bus kontroliuojamas ir, jei jis nevykdys paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar iš naujo nusikals, bausmės vykdymo atidėjimas bus panaikintas, nustos galioti ir jis turės atlikti anksčiau teismo paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo J. M. apeliacinį skundą patenkinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1, 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1, 2 p., 3 d. 5 p. J. M. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Paskirti J. M. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą vieneriems metams. Įpareigoti J. M. tęsti mokslą, o baigus mokslą pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 21 iki 6 valandos ryto. Uždrausti šiuo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo keisti gyvenamąją vietą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.