- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-12
- Bylos Nr.
- e2-740-798/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00415-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas (pirm.)
- Atsakovas
- Lenaka
- Kreditorius
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Ieškovas
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lenaka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lenaka“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lenaka“ bankroto bylą. Nurodė, kad UAB „Lenaka“ nesilaikė nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos ir nesumokėjo įmokų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio, todėl yra skolinga biudžetui 11 504,62 Eur, iš jų: 10 902,84 Eur VSD įmokų ir 601,78 Eur delspinigių už darbuotojus. Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. bendrovėje nėra apdraustųjų. UAB „Lenaka“ 2020 m. buvo įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Pasibaigus karantinui, UAB „Lenaka“ nemokėjo einamųjų įmokų, nesilaikė 2021 m. rugpjūčio 2 d. priimto sprendimo Nr. VIA_SP10-1799 sąlygų, todėl šis sprendimas 2021 m. rugsėjo 24 d. neteko galios. Draudėjas skolos nesumokėjo, dokumentų patikrinimui nepateikė. Vykdant tolimesnį UAB „Lenaka“ įsiskolinimo VSDF biudžetui išieškojimą, VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. lapkričio 12 d. raštu pateikė antstoliui vykdyti priverstine tvarka 2021 m. lapkričio 11 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (7.2) VRE_SP2-67338). Iš antstolės A. S. lėšų iki šiol nebuvo gauta. Antstolių informacinės sistemos duomenimis dėl UAB „Lenaka“ yra vykdomos 5 bylos. UAB „Lenaka“ nuosavybės teise likvidaus registruotino turto neturi. VSDFV Vilniaus skyriui nėra žinoma apie kitą įmonės turtą, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą. Darytina išvada, kad UAB „Lenaka“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko, nurodė, kad pagal 2022 m. kovo 31 d. balansą UAB „Lenaka“ skolų kreditoriams suma 288 599 Eur. Didžiausia 147 163 Eur skola yra už patalpų nuomą kreditoriui UAB „Verslo trikampis“, skola susidarė palaipsniui nuo 2020 m. dėl COVID-19 epidemijos paskelbus karantiną, kuomet bendrovė patyrė neplanuotus pramogų veiklos sustabdymus. Pažymėjo, kad bendrovės kreditoriai mato bendrovės veiklos perspektyvą dėl šiuo metu vykdomo projekto. Bendrovė nebaigtų bylų teismuose neturi, išieškojimų ne teismo tvarka nėra. Bendrovė įkeisto turto ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintų įsipareigojimų neturi. Bendrovė turto neturi. Šiuo metu UAB „Lenaka“ sėkmingai vykdo iš E. S. struktūrinių fondų finansuojamą 49 981,50 Eur projektą. UAB „Lenaka“ užsiima žaidimų organizavimu, maisto ir gėrimų gamyba ir pardavimu, maisto tiekimu ir susijusiomis paslaugomis. Įmonė planuoja plėsti savo veiklą sukurdama klientams patogius ir patrauklius elektroninės komercijos sprendimus, leidžiančius užsakyti paslaugas savarankiškai, gauti įmonės pagamintą produkciją ir paslaugas greičiau, patogiau, priimtinu būdu ir sunaudojant tam mažiau personalo darbo, t. y. gamybos ir pardavimo užsakymus automatizuojant. Projekto metu sukurtoje elektroninių pardavimų platformoje bus pardavinėjamos išskirtinai tik UAB „Lenaka“ sukurtos paslaugos ir produktai. Prašo atsisakyti kelti bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir iškėlė UAB „Lenaka“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė M. Ž.. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
3.1. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Lenaka“ įregistruota 2015 m. liepos 28 d. Įmonės vadovė nuo 2020 m. vasario 12 d. yra B. S.. Įmonės deklaruota veikla – restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla.
3.2. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad UAB „Lenaka“ nesilaikė nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos ir nesumokėjo įmokų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio. Bendrovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2022 m. kovo 30 d. duomenimis yra 11 504,62 Eur, iš jų: 10 902,84 Eur VSD įmokų ir 601,78 Eur delspinigių už darbuotojus. Pagal pačios atsakovės pateiktą 2022 m. kovo 31 d. balansą UAB „Lenaka“ skolų kreditoriams suma yra 288 599 Eur. Bendrovė turi vieną debitorių UAB „Edgama“ (6 534 Eur). Pati atsakovė nurodė, kad jokio turto neturi. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, įmonės vardu nekilnojamasis turtas neregistruotas. VĮ Regitra kelių transporto priemonių registro duomenimis, įmonės vardu nėra registruota jokių transporto priemonių. Pagal viešus draudėjų duomenis bendrovėje darbuotojų nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šiuo metu įmonės atžvilgiu vykdomos šešios vykdomosios bylos.
3.3. Teismas įvertinęs atsakovės finansinę padėtį sprendė, kad šiuo metu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, jos įsipareigojimai viršija turimą turtą, o duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti, nėra, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) kreditoriams yra laikinas. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį nors ir nurodo, kad sėkmingai vykdo iš E. S. struktūrinių fondų finansuojamą 49 981,50 Eur projektą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (gaunamų lėšų, atsiskaitymo su kreditoriais ir pan.). Tai pat atsakovė savo atsiliepime nurodo, kad kreditoriai mato bendrovės veiklos perspektyvą dėl šiuo metu vykdomo projekto, tačiau nepateikė teismui susitarimų su kreditoriais dėl skolų atidėjimo ar kitų pagalbos priemonių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka nemokumo sąvoką.
3.4. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovei UAB „Lenaka“ nėra keliama restruktūrizavimo byla.
3.5. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, todėl UAB „Lenaka“ keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskirajame skunde apeliantė UAB „Lenaka“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.
4.2. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad įmonė vykdo veiklą. Vykdoma veikla ilguoju laikotarpiu nekuria vien nuostolių, pramogų veikla buvo keletą kartų sustabdyta dėl COVID-19 pandemijos, todėl susikaupė didelė skola už patalpų nuomą.
4.3. Yra realios perspektyvos atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį, nes šiuo metu UAB „Lenaka“ sėkmingai vykdo iš E. S. struktūrinių fondų finansuojamą 49 981,50 Eur projektą pagal sutartį Nr. S-13.1.1-LVPA-K-860-01-1596. Visų bendrovės skolų suma yra 288 599 Eur, o didžiausia 147 163 Eur skola yra už patalpų nuomą kreditoriui UAB „Verslo trikampis“, kuris nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes kaip ir kiti kreditoriai mato bendrovės veiklos perspektyvas ir realias galimybes palaipsniui atgauti skolas.
4.4. Bendrovė turto neturi, tačiau jos vykdoma veikla ir nereikalauja turėti turto. Maitinimo ir pramogų versle yra naudojamas mažavertis ir trumpalaikis turtas (maisto atsargos, mažavertis inventorius ir t.t.). Maitinimo ir pramogų versle tai įprastinė praktika, patalpos nuomojamos, o veiklos užtikrinimui ilgalaikiam turtui nėra poreikio. Taigi pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į maitinimo verslo specifiką, čia vyrauja trumpalaikis ir mažavertis inventorius, kuris savo prigimtimi nepatenka į visuotinai priimtino turto sąvoką, todėl neatsispindi balanse.
4.5. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nėra pakankamai duomenų, besąlygiškai patvirtinančių, kad atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais, negalės ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, priešingai, labiau tikėtina, kad atsakovė deda pastangas, siekdama plėtoti įmonės veiklą. Tai savo ruožtu leidžia spręsti apie pagrindo atsisakyti iškelti juridiniam asmeniui nemokumo (bankroto) bylą buvimą. Kadangi teismui nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad bendrovė yra, kreditoriaus ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliantės UAB „Lenaka“ atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius prašė atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Lenaka“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
8. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas reguliuoja juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą. Taigi JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. JANĮ normos yra specialiosios teisės normos civilinio kodekso normų atžvilgiu, kadangi civilinis kodeksas nereglamentuoja nemokumo proceso procedūrų.
9. Pirmiausia apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, teigia, kad teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.
10. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
11. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
12. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
13. Bankroto (nemokumo) bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, dėl to nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017).
14. Bankroto (nemokumo) procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
15. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
16. Nemokumo teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas taip, kad būtų užtikrinama su nemokumo problemomis susidūrusių gyvybingų įmonių apsauga, jų išlaikymas ir negyvybingų, neefektyvių įmonių operatyvus pašalinimas iš rinkos. Europos teisės instituto parengtoje apžvalgoje „Verslo gelbėjimas nemokumo teisėje“ (angl. Rescue of Business in Insolvency Law) pripažįstama, kad kai skolininko verslas yra gyvybingas (angl. viable), verslo išgelbėjimas išlaiko gyvybingą ekonomikos struktūrą (įskaitant darbo vietas) (angl. Instrument of the European Law Institute, Rescue of Business in Insolvency Law, 2017).
17. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodomu argumentu, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Tačiau susipažinus su apeliantės skundo, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties ir pareiškėjos argumentais, byloje pateiktais ir teismo surinktais įrodymais, viešai prieinamais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į kasacinio teismo formuojamą praktiką ir priėmė nepagrįstą nutartį. Priešingai, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė yra moki ir vykdo veiklą, todėl jai neturėtų būti keliama bankroto byla.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų finansiniuose dokumentuose atspindėtų įmonės duomenų, tačiau ginčija būtent tai, kaip pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis vertino ir jų pagrindu padarytas išvadas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o pasisako dėl jų atlikto vertinimo.
19. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad įmonė vykdo veiklą. Vykdoma veikla ilguoju laikotarpiu nekuria vien nuostolių, pramogų veikla buvo keletą kartų sustabdyta dėl COVID-19 pandemijos, todėl susikaupė didelė skola už patalpų nuomą. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.
20. Iš į bylą pateiktų darbo sutarčių nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė vykdo veiklą, kadangi neturi darbuotojų. Iš viešai prieinamų duomenų yra akivaizdu, kad atsakovė nuo 2022 m. sausio 21 d. neturi nei vieno darbuotojo. Ir nors yra pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentais, kad maitinimo ir pramogų versle yra naudojamas mažavertis ir trumpalaikis turtas (maisto atsargos, mažavertis inventorius ir t.t.), kuris gali įmonės balanse gal ir neatsispindėti, tačiau tokia veikla užsiimanti įmonė negali sėkmingai vykdyti veiklą neturėdama nei vieno darbuotojo.
21. Ir nors apeliantė nurodė, kad jos veikla ilguoju laikotarpiu nekuria vien nuostolių, į bylą pateikti balansai rodo priešingą situaciją. Tiek 2020 metais, tiek 2021 metais apeliantė generavo nuostolį. Per ataskaitinius metus jos nuostolis sumažėjo nežymiai, t. y. nuo 348 788 Eur iki 348 515 Eur.
22. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, kad jos vykdoma veikla pelninga ir ji sugeba atsiskaityti su kreditoriais ar bent jau deda pastangas su kreditoriais atsiskaityti. Vertintina, kad tokių įrodymų į bylą apeliantė nepateikė.
23. Iš byloje pateiktos informacijos apie įmonės debitorius nustatyta, kad atsakovė turi vieną debitorių – UAB „Edgama“, kurios skola atsakovei sudaro 6 534 Eur. Tačiau apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos argumentus apie tai, kokiu pagrindu debitoriaus skola įmonei susidarė ir jos atgavimo realumą. Pažymėtina, kad dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Taigi, nagrinėjamu klausimu esant suformuotai tokiai teismų praktikai, apeliantė privalėjo pateikti į bylą įrodymus apie debitorinių įsiskolinimo atgavimo realumą. Nepateikus nurodytų įrodymų, debitorinės skolos yra išeliminuojamos iš bendros atsakovės turto masės. Galiausiai nurodytos debitorinės skolos išieškojimas neišspręstų atsakovės finansinių problemų.
24. Apeliantė, minėta, teigė, kad jos vykdoma veikla ilguoju laikotarpiu nekuria vien nuostolių, pramogų veikla buvo keletą kartų sustabdyta dėl COVID-19 pandemijos, todėl susikaupė didelė skola už patalpų nuomą. Tačiau pabrėžtina, kad jos pačios į bylą pateikti dokumentai rodo, jog apeliantė turi įsiskolinimų ne vien už patalpų nuomą. Atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų akcininkui, bankui, darbuotojams ir valstybės biudžetui. Bendra įsiskolinimų suma sudaro 288 559,16 Eur. Apeliantės į bylą pateikti duomenys rodo, kad atsakovė yra skolinga tiekėjams (bendras įsiskolinimo dydis yra 188 954,75 Eur). Taigi, pačios apeliantės į bylą pateikti įrodymai prieštarauja jos skundo ir atsiliepimo į VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą argumentams.
25. Apeliantė tiek skunde, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad yra realios perspektyvos atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį, nes šiuo metu UAB „Lenaka“ sėkmingai vykdo iš E. S. struktūrinių fondų finansuojamą 49 981,50 Eur projektą pagal sutartį Nr. S-13.1.1-LVPA-K-860-01-1596 (toliau – Sutartis).
26. Pirmiausia, atsakovės į bylą pateikta Sutartis nepatvirtina fakto, kad UAB „Lenaka“ iš tiesų gavo (arba ateityje gaus) E. S. struktūrinių fondų finansavimą. Sutarties 5.2 punkte yra numatyta, kad projekto vykdytojui gali būti išmokamas avansas, kurio didžiausias galimas dydis 49 981,50 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktas atsakovės turimos banko sąskaitos išrašas, kuriame matytųsi, jog atsakovei jos nurodomos lėšos buvo pervestos ir jos yra naudojamos Sutartyje nurodytam tikslui įgyvendinti. Įmonės balanse gautos lėšos taip pat neatsispindi (dotacijos, subsidijos yra 0 Eur). Antra, projekto vykdytojas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos įgyvendinančiajai institucijai turi pateikti pirmąjį mokėjimo prašymą kartu su jame nurodyta informacija apie mokėjimo prašymų teikimo grafiką (Sutarties 5.3 punktas). Pagal šias nuostatas realu manyti, kad struktūrinių fondų lėšos gali būti išmokamos ne viena suma vienu kartu, o pagal nustatytą grafiką. Šiuo metu į bylą nepateikta duomenų apie tai, kad toks grafikas yra sudarytas, o atsakovė E. S. struktūriniam fondui pateikė mokėjimo prašymą. Trečia, Sutarties 5.5 punkte yra numatyta, kad projekto vykdytojas įsipareigoja turėti kredito įstaigoje atskirą sąskaitą projektui skiriamoms finansavimo lėšoms ir privalo sudaryti sąlygas nurodytoms institucijoms susipažinti su sąskaitoje esamomis naudojamomis lėšomis. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie šio punkto tinkamą įgyvendinimą. Nors sutarties priede yra nurodyta Luminor Banko sąskaita, tačiau, minėta, į bylą nėra pateiktas jos išrašas, kuriame būtų matyti, kad lėšos jau yra pervestos ir naudojamos. Ketvirta, iš Sutarties nėra įmanoma nustatyti kada Sutartis yra pasirašyta, t. y. nenurodyta Sutarties pasirašymo data. Iš pateiktų Sutarties priedų yra nustatyta, kad ji turėjo būti pradėta įgyvendinti nuo 2022 m. kovo mėnesio. Sutarties 4.5 punkte numatyta, kad projekto veikla turi būti pradėta įgyvendinti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Sutarties pasirašymo dienos. Jei projekto veikla nepradėta įgyvendinti per 1 mėnesį nuo Sutarties pasirašymo dienos, įgyvendinančioji institucija, suderinusi su Ministerija, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 192 punkte nustatyta tvarka. Kadangi nėra jokių duomenų apie tai, kad projektas yra pradėtas įgyvendinti, yra pagrindas įtarti, jog Sutartis šiuo metu gali būti ir nebegaliojanti. Penkta, net ir sutikus su tuo, kad E. S. struktūrinių fondų pagalba atsakovė gaus 49 981,50 Eur sumą, ši suma negali būti panaudota atsiskaitymams su esamais kreditoriais, o atitinkamos institucijos privalo kontroliuoti, jog skiriamos lėšos būtų naudojamos tik Sutarties tikslui pasiekti. Priešingu atveju atsakovei gali grėsti atsakomybė už netinkamai panaudotas lėšas. Turtint omenyje bendrą nustatytą atsakovės įsiskolinimų dydį, mažai tikėtina ar 49 981,50 Eur suma galėtų padėti bent iš dalies išspręsti atsakovės finansinius sunkumus.
27. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad byloje nėra pakankamai duomenų, besąlygiškai patvirtinančių, jog atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais, negalės ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog UAB „Lenaka“ nėra gyvybinga, yra nemoki ir atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. įsipareigojimai ženkliai viršija jos turto vertę ir bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.