Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino,

atsakovo viešosios įstaigos ,,Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras“ atstovams advokatei Natalijai Kucharevai, vyr. gydytojui V. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. A. ir atsakovo viešosios įstaigos ,,Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1861-41/2006 pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai ,,Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras“, tretysis asmuo V. Z., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas patenkindamas ieškinį iš dalies priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl atsakovo VšĮ ,,Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras“ apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus ir sprendžia, jog VšĮ ,,Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras“ yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Kaip žinoma, įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176 – 182 straipsniuose. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įstatymų reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu nustatytų įrodymų analize. Teismo nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog teismas turėjo pagrindą išvadai, kad gydytoja ginčo operacijas atliko kaip Centro darbuotoja, todėl atsakovu turi būti laikomas VšĮ ,,Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras“ (CK 6.264 str.).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju gydytoja operacijas atliko savo darbo (budėjimo) metu, darbo vietoje (darbo kabinete), būdama įsitikinusi, jog veikia kaip Centro darbuotoja - gydytoja, atliekanti tiesiogines darbo funkcijas, naudodama įstaigai priklausančius medicininius įrankius, padedama įstaigoje dirbančios akušerės. Šias išdavas patvirtina aplinkybės, jog ieškovė pas gydytoją buvo atsiųsta iš Centro registratūros, gydytoja pildė Asmens sveikatos istoriją, receptus ir kitus medicininius Centro dokumentus (b. l. 41), operacijos metu buvo naudojami Centro medicininiai įrankiai bei aparatai, personalas, pacientė už atliktą operaciją sumokėjo įstaigos vyr. gydytojo 2000 m. birželio 21 d. įsakyme Nr. 01-03-27 ,,Dėl mokamų paslaugų“ numatytą kainą. Apeliantas teisingai nurodė, kad pinigai į centro kasą įnešti ne tą pačią dieną, kai buvo atlikta operacija, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepaneigia teismo išvadų dėl Centro civilinės atsakomybės. Minimi pinigai į Centro buhalterijos kasą buvo priimti, be to, atsakovas nepaneigė trečiojo asmens V. Z. nurodytų aplinkybių, kuriomis aiškinama, kodėl lėšos į Centro kasą nebuvo įmokėtos tą pačią dieną (CPK 178 str.). Paminėtas aplinkybes patvirtina ir Valstybinio medicininio audito išvados (b. l. 12). Kaip teisingai nurodė teismas, išvadą, kad operacijas gydytoja atliko kaip Centro darbuotoja, patvirtina ir Centro vyr. gydytojo 2004 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. ĮV-38/1 gydytojai V. Z. už netinkamą darbo funkcijų vykdymą paskirta drausminė nuobauda (b. l. 71).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas taip pat neįrodė aplinkybės, kad gydytoja buvo supažindinta su minėtu ministro įsakymu ir žinojo apie draudimą atlikti tokio pobūdžio operacijas, todėl jos veiksmai negali būti traktuojami kaip savavališki (CPK 178 str.). Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad gydytoja būtų savo parašu patvirtinusi, jog yra supažindinta su Įsakymu. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Centras, būdamas darbdaviu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti savo darbuotojų darbo metu bei darbo vietoje atliekamus veiksmus, todėl, esant imperatyviam draudimui atlikti minėto pobūdžio operacijas Centre ir niekam neginčijant fakto, jog tokia operacija Centre buvo atlikta, civilinė atsakomybė už tai tenka Centrui, kaip darbdaviui. Šios išvados nepaneigia ir atsakovo pateikti argumentai, susiję su operacijoje naudotu atsiurbėju. Kaip minėta, apeliantas teigia, kad šis įrengimas, kuriuo trečiasis asmuo gydytoja V. Z. atliko ieškovei operaciją, nepriklausė Centrui. Atsiliepdama į apeliacinius skundus trečiasis asmuo V. Z. teisingai nurodo, kad ji, dirbdama pas atsakovą gydytoja akušere – ginekologe, neprivalėjo tikrinti kaip ir kieno vardu yra apskaitoma jos kabinete esanti medicinos įranga, tuo tarpu byloje nustatyta, kad atliekant operaciją ieškovei buvo naudojamas minimas prietaisas ir nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad įranga kabinete atsirado trečiojo asmens V. Z. valia (CPK 185 str.).

Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas pažeidė jo proceso teisę rinkti ir teikti įrodymus (CPK 42 str.), nepatenkinęs prašymo apklausti liudytojus, kurie, jo nuomone, galėtų patvirtinti, jog Centre dirbantys gydytojai buvo supažindinti su sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir jiems buvo žinoma, jog atsakovas neturi teisės atlikti minėto pobūdžio operacijų. Teisėjų kolegija atmeta šį atsakovo argumentą. Kaip žinoma, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str.), o atsakovas, nors apeliacinis nagrinėjimas taip pat yra ir fakto instancija, jo metu taip pat gali būti teikiami prašymai, nereiškė prašymo apklausti liudytojus nei savo apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Apeliantą teisme atstovauja profesionalus teisininkas - advokatė, todėl laikytina, kad proceso teisių įgyvendinimo tvarka jam yra žinoma. Teisėjų kolegija laiko, jog apeliacinės instancijos teismui pateikti Centro darbuotojų, kurie yra pavaldūs Centrui, paaiškinimai, duoti atsakovo vadovui raštu, negali būti vertinami kaip liudytojų paaiškinimai (CPK 189-192 str.). Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neturi pagrindo teigti, kad nagrinėjant šią bylą buvo pažeistos jo procesinės teisės ar civilinio proceso principai.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad gydytoja, atlikdama ginčo operacijas, veikė kaip privatus asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsakovu byloje laikė Centrą. Pažymėtina tai, kad ieškovė Centrą taip pat laikė tinkamu atsakovu. Keisti ar naikinti teismo sprendimą šioje byloje remiantis atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo (CPK 178, 185 str.).

Dėl ieškovės O. A. apeliacinio skundo.

Kaip žinoma, nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos, padarytos asmens sveikatai, atlyginimo teismas pirmiausia privalo išsiaiškinti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių atsakomybė iš viso neatsiranda. Taigi ir nagrinėjamu atveju deliktinei atsakomybei atsirasti būtina atsakomybės sąlygų visuma: turi būti nustatyta neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.245 – 6.249 str.).

Dėl atsakovo VšĮ ,,Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras“ neteisėtų veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė buvus ne visus iš ieškovės nurodytų neteisėtų veiksmų, tai yra teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė minėto Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymo „Dėl ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų“ Nr. V-527 patvirtintų Ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų 5.4.10 punkto pažeidimu bei Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 533 patvirtintos MN 14:199 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 42 punkto reikalavimo pažeidimu. Kitus ieškovės argumentus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų teismas atmetė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus bylos medžiagą, sprendžia, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra pagrįsta bei teisėta (CPK 185 str.). Aplinkybę, jog buvo pažeistas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymu patvirtintų Ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų 5.4.10 punktas, pagrindžia pats ginčo nėštumo operacijos atlikimo Centre faktas. Šis pažeidimas yra nustatytas tiek Visagino m. apylinkės teismo 2005 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, tiek Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2004 m. gegužės 13 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaitos Nr. 1A-70-134K išvadomis. Taigi ieškovė pagrįstai teigė, kad nėštumo nutraukimo operacijos jai buvo atliktos sveikatos priežiūros įstaigoje, neturinčioje teisės atlikti tokio pobūdžio operacijų.

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, kad buvo pažeistas Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 533 patvirtintos MN 14:199 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 42 punkto reikalavimas, kuriame įtvirtinta gydytojo pareiga konsultuotis su atitinkamu specialistu arba nukreipti pacientą pas specialistą konsultuotis ir gydytis neaiškiu atveju negerėjant ar blogėjant paciento būklei. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovę gydžiusi gydytoja - trečiasis asmuo V. Z., nepavykus pirmai nėštumo nutraukimo operacijai, atsiradus komplikacijoms nenukreipė ieškovės į stacionarą. Šią išvadą patvirtina minėtos Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvados. Ieškovei operacijas atlikusi gydytoja paaiškino, kad atsiradus komplikacijoms, ieškovei buvo pasiūlyta kreiptis į stacionarinę medicinos įstaigą, tačiau ji atsisakė, todėl, gydytojos teigimu, antroji operacija buvo atlikta siekiant suteikti ieškovei būtiną medicinos pagalbą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie teiginiai neduoda pagrindo kitaip vertinti teismo išvados dėl atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių tuo, jog ieškovė nebuvo nukreipta stacionariniam gydymui. Kaip matyti iš ekspertizės akto Nr. EKG 137/04 (01) išvadų, nėštumo nutraukimas nėra būtinoji medicininė pagalba ir gydytojai nereikėjo atlikti būtinosios medicininės pagalbos veiksmų (b. l. 20). Šios ekspertizės išvadų 9, 10 bei 11 punktuose konkrečiai konstatuota, kad gydytoja privalėjo siųsti ieškovę stacionariniam gydymui. Tai dar kartą patvirtina teismo išvadą dėl minėtų neteisėtų veiksmų, kurie leidžia spręsti klausimą dėl deliktinės atsakomybės atsakovui, kaip gydytojos darbdaviui, taikymo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai atmetė kitus ieškovės argumentus dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, o ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamos situacijos (CPK 185 str.). Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovei Centre buvo suteiktos kokybiškos medicininės paslaugos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto ekspertizės aktas Nr. EKG 137/04 (01), kuriame pateikta ekspertų išvada, jog medicininė pagalba ieškovei buvo suteikta tinkamai, kvalifikuotai. Šio akto išvadose pažymėta, kad pagal medicininės statistikos duomenis, atliekant nėštumo nutraukimus, pasitaiko vienas procentas komplikacijų. Taigi nėštumo nutraukimo operacijos yra galimas ir natūralus reiškinys. Pažymėtina, kad gydytojų profesinei veiklai yra taikomi griežtesni atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo ir atsargumo standartai, tačiau akivaizdu, kad gydytojas negali garantuoti, jog bus pasiektas konkretus rezultatas, tai yra, kad ligonis bus išgydytas ar kad neatsiras komplikacijų. Todėl sprendžiant klausimą dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, turi būti atsakyta į klausimą, ar medicininės paslaugos buvo teikiamos maksimaliai atidžiai, rūpestingai, dėmesingai ir atsargiai. Nagrinėjamu atveju, minėtame ekspertizės akte ne tik kad padaryta anksčiau cituota išvada, jog medicininė pagalba ieškovei buvo suteikta tinkamai ir kvalifikuotai, bet taip pat konstatuota, jog po nėštumo nutraukimo 2004 m. sausio 29 d. medikamentai buvo paskirti kaip įprastai skiriama perioperacinė antibiotikų profilaktika, gydytoja, kai specialistė, turinti specializuotos medicinos praktikos licenciją, galėjo atlikti tokias procedūras.

Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog minėtos ekspertizės išvados yra prieštaringos, nes ieškovės nurodytuose išvados 9, 10 bei 11 punktuose, kaip minėta, yra konstatuota, kad gydytoja, atsiradus komplikacijoms, privalėjo siųsti ieškovę stacionariniam gydymui, tačiau tai nepatvirtina ieškovės teiginių, jog suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos.

Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad Nėštumo nutraukimo tvarka nesuteikia teisės gydytojui pačiam pasirinkti, kokius tyrimus atlikti. Akivaizdu, jog gydytojas – tai atitinkamą išsilavinimą, licenciją bei kvalifikaciją turintis sveikatos priežiūros specialistas, šios srities veiklos profesionalas, todėl jis turi teisę įvertinti kiekvieną konkretų atvejį ir spręsti dėl būtinybės atlikti tam tikrus tyrimus, atsižvelgiant į konkretaus asmens diagnozę. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kiekvienas pacientas ir jo sveikatos būklė vertinami individualiai ir gydytojas, kaip atitinkamos srities profesionalas, sprendžia, kokie pirminiai gydymo metodai (tyrimai) šiuo konkrečiu atveju yra reikalingi. Išvada, kad bet kokiu atveju gydytojas privalo laikytis valstybės valdymo institucijos nurodymų, kokie tyrimai turi būti atlikti, prieštarautų protingumo principui. Be to, kaip minėta, ekspertai nustatė, kad teikta medicininė pagalba buvo kvalifikuota bei tinkama, o lygiaverčiai įrodymai, paneigiantys šių išvadų teisingumą, teismui nebuvo pateikti (CPK 178 str.).

Atmestini ieškovės argumentai, jog operacijos buvo atliktos nesuteikus būtinos informacijos ir be ieškovės sutikimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad operacijos pasekmių išaiškinimas pacientei neprivalo būti fiksuojamas raštu, todėl sunku vertinti aplinkybes, susijusias su šiuo informavimu. Nors ieškovė skunde teisingai nurodė, kad tik informuoto paciento sutikimas gali būti laikomas tinkamu, tačiau kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą, ar pacientas buvo tinkamai informuotas, ar suprato atliekamos operacijos esmę, galimas pasekmes bei komplikacijas ir pan., turi būti vertinama bylos aplinkybių visuma. Kaip teisingai nurodė teismas, ieškovės ligos istorijoje yra jos parašas, patvirtinantis jos sutikimą 2004 m. sausio 29 d. atlikti procedūrą, kurios esmė ir paskirtas gydymas jai paaiškintas. Atsižvelgiant į ieškovės amžių ir gyvenimišką patirtį šiais klausimais, tai yra į byloje nustatytas aplinkybes, jog ji yra pagimdžiusi du vaikus, kad jai iki nagrinėjamų ginčo operacijų jau buvo atlikti du abortai, nėra pagrindo teigti, jog ieškovė nesuvokė operacijos esmės, galimų padarinių bei rizikos. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog visuomenėje plačiai žinoma, kad nėštumo nutraukimo procedūra jau pati savaime yra moters organizmą ir psichiką žalojantis faktorius. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymo, patvirtinančio privalomai rašytinį ieškovės sutikimą dėl antros operacijos atlikimo. Šią aplinkybę patvirtina tik trečiojo asmens V. Z. paaiškinimai, kurie negali būti vertinami, kaip tokio sutikimo įrodymas. Tačiau, atsižvelgdama į anksčiau šioje nutartyje paminėtas aplinkybes, patvirtinančias, jog antrosios operacijos pagalba buvo siekiama išvengti komplikacijų, o taip pat apibūdinančias ieškovės gyvenimišką patirtį šiais klausimais, teisėjų kolegija sprendžia, jog šis įstatymų reikalavimų pažeidimas atliekant antrąją operaciją, nepaneigia teismo išvados apie ieškovei suteiktų medicininių paslaugų kokybę (CPK 185 str.).

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys duomenys patvirtina teismo išvadą, kad ieškovei buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos ir ieškovė priešingai neįrodė (CPK 178 str.). Pažymėtina tai, kad ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, būdama silpnesne šio teisinio santykio šalimi nereiškė prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo (CPK 314 str.). Kartu turi būti konstatuota, kad atsakovas padarė anksčiau šioje nutartyje minėtus neteisėtus veiksmus, kurie leidžia spręsti klausimą dėl deliktinės atsakovo atsakomybės.

Dėl atsakovo kaltės.

Atsižvelgdama į anksčiau šioje nutartyje minėtus atsakovo neteisėtus veiksmus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog medikų profesinė atsakomybė atsiranda esant bet kokiai, net ir pačiai lengviausiai kaltės formai, tai yra nepakankamai atidumui, rūpestingumui atliekant profesines pareigas. Byloje nustatyta, kad Centre buvo atlikta operacija, kokią draudžiama atlikti pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, o atsiradus komplikacijoms, ieškovė nebuvo nukreipta gydytis į stacionarą, todėl teismas pagrįstai konstatavo esant sąlygas nustatyti atsakovo kaltę (CK 6.264 str.). Šią kaltę paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė, nors šių aplinkybių įrodinėjimo našta, kaip žinoma, tenka atsakovui. Pažymėtina tai, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose bei jo atstovų paaiškinimai pirmosios instancijos, o taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pripažįsta teismo konstatuotus neteisėtus veiksmus ir, atitinkamai kaltę dėl žalos padarymo (CPK 185 str.).

Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Ieškovė, apeliaciniame skunde nurodydama, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp jos nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų bei jai atsiradusios žalos, teigė, jog teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nebuvo įrodyta, kad komplikacijos atsirado dėl netinkamai atliktos pirmos operacijos. Ieškovės nuomone, šį ryšį patvirtina tai, jog operacija atlikta neturint tam teisės, neįsitikinus, ar nėra kontraindikacijų, neinformavus ieškovės ir negavus jos informuoto sutikimo.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovės argumentus, kuriais ji remia teiginį dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti aplinkybei, jog ieškovei suteiktos medicininės paslaugos iš esmės buvo nekokybiškos ar kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota (CPK 185 str.). Atsakovo neteisėti veiksmai, kurie leidžia taikyti deliktinę atsakovo atsakomybę, yra teisės aktų pažeidimai: kaip minėta, operacijos atlikimas įstaigoje, neturinčioje leidimo atlikti tokio pobūdžio operacijų, bei gydytojos veiksmai, kai ji atsiradus komplikacijų, toliau gydė ieškovę, o ne siuntė stacionariam gydymui. Pažymėtina, jog šie pažeidimai yra formalūs ir nėra pagrindo juos laikyti tiesiogine ieškovės patirto skausmo, komplikacijų, pergyvenimų priežastimi. Kaip teisingai nurodė trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį, aplinkybė, jog pagal minėtą ministro įsakymą Centras neteko teisės atlikti nėštumo nutraukimo operacijų vakuumaspiracijos būdu, nelėmė ieškovei atsiradusių komplikacijų, nes iki Įsakymo priėmimo, Centre tokios operacijos buvo atliekamos, o nuo to laiko nepasikeitė nei gydytojų kvalifikacija, nei turima įranga. Taigi atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo neteisėti veiksmai buvo vienintelė bei tiesioginė ieškovei atsiradusios žalos priežastis, jog ieškovės patirti dvasiniai išgyvenimai yra sąlygoti išimtinai neteisėtų medikų veiksmų, tačiau yra pagrindo spręsti, jog vis dėlto atsakovo atlikti neteisėti veiksmai leidžia laikyti, kad atsakovas yra iš dalies atsakingas už žalą, nes pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su ieškovės sveikatos priežiūra.

Dėl ieškovei padarytos žalos ir priteistino jos dydžio.

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės patirtą neturtinę žalą. Pagrįsdama patirtą neturtinę žalą, ieškovė nurodė, jog buvo padaryta žala jos fizinei sveikatai, nes dėl netinkamos operacijos kilo komplikacijos, skausmai, bloga savijauta; informacijos neturėjimas suteikė daug dvasinių išgyvenimų: baimę ir įtampą dėl nežinomybės, emocinį sukrėtimą, sužinojus apie nepavykusią pirmą operaciją bei tai jog yra daugiau kaip 30 procentų tikimybė likti nevaisingai, atsirado kitų psichologinių problemų: išsivystė baimė gydytojams akušeriams - ginekologams, baimė lankytis Centre. Dėl šių aplinkybių ieškovė prašė priteisti jai 110 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tik iš dalies patenkino ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šiai žalai atlyginti priteisė 5 000 Lt (CK 6.250 str.). Kaip teisingai nurodė teismas, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų vienokią ar kitokią ieškovės emocinę depresiją, psichologinę traumą, apsilankymus pas psichologus, negalėjimą ateityje turėti vaikų, sveikatos pablogėjimą ir pan. (CPK 178 str.). Teismas, nebūdamas sveikatos priežiūros specialistas, pagrįstai rėmėsi minėtos Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, jog nėštumo nutraukimo procedūra yra savaime moters organizmą ir psichiką žalojantis faktorius. Taigi ieškovei atsiradusi žala didžiąja dalimi yra natūralus, nuo gydytojų veiksmų nepriklausantis rezultatas. Be to, teismas, mažindamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju procedūra buvo atlikta ieškovės pageidavimu, patvirtinta jos parašu, jai suteiktos kokybiškos medicininės paslaugos, todėl, kaip nustatyta minėtos ekspertizės išvadose, operacijos padariniai nėra vertintini kaip kūno sužalojimai. Sprendžiant dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio yra svarbu ir tai, kad ieškovė nepaneigė teiginių, kad visą gydymo laikotarpį ji buvo darbinga, sekančią dieną po operacijos Vilniaus gimdymo namuose išrašyta į namus, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jai būtų sumažėjusi galimybė turėti vaikų, nenustatyta jokių patologinių pakitimų lytinių organų srityje (CPK 185 str.).

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis, atitinka CK 6. 250 straipsnio nuostatas, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, neprieštarauja formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005, 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės O. A. ir atsakovo VšĮ ,,Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras“ apeliacinius skundus, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunduose nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.