Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-149-744/2013 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8; 1.1.13; 1.2; 1.2.30; 1.2.30.5; 2; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. B. žiauriai elgėsi su gyvūnais ir juos kankino, tai yra laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. balandžio 17 d. tyčia nešėrė ir negirdė, taip marindamas badu, savo sodyboje, esančioje Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), auginamų ožkų ir ožiukų, dėl ko du ožiukai nugaišo, o trys suaugusios ožkos ir keturi ožiukai išbadėjo ir išseko.

Kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad jau apie dešimt metų augina ožkas ir ožiukus. Šių metų balandžio mėnesį turėjo tris ožkas ir šešis ožiukus, kurie buvo apie dviejų mėnesių amžiaus. Ožkas reikia šerti kartą per dieną, tačiau užtenka joms paduoti šieno ir vieną kartą per savaitę. Duoti gerti joms nebūtina, užtenka paduoti burokų. Pripažino, kad po Velykų buvo „užgėręs“ ir galėjo būti, kad kelias dienas negrįžo namo. Bet dažniausiai grįždavo naktį, tada ir pašerdavo ožkas. Dėl ko nudvėsė du ožiukai jis nežino, juos galėjo kas nors nunuodyti, taip jam kerštaudami. Šiuo metu ožkas šeria. Gyvena vienas.

Liudytoja E. V. parodė, kad kaltinamasis K. B. yra jos kaimynas. Kai negeria jis yra geras žmogus, jai padeda, tačiau, kai „užgeria“ neprižiūri savo gyvūnų. K. B. pradėjo gerti po Velykų, balandžio 2 d. Į namus per tą laiką buvo grįžęs tik vieną kartą, tačiau nebuvo nuėjęs į tvartą ir gyvulių nepašėrė. Tuo metu K. B. turėjo tris ožkas ir šešis ožiukus. Balandžio 15 d. matė, kad vienas ožiukas nugaišo. Ją apklausinėjęs policijos pareigūnas sakė, kad prie jo akių nugaišo dar vienas ožiukas. Ji to nematė, į K. B. sodybą nuėjusi nebuvo. Ožkos buvo nešertos apie dvi savaites. Jos garsiai bliovė. Kaimynas jos neprašė pašerti ožkų, net drausdavo tai daryti.

Liudytoja S. Š. nurodė, kad yra kaltinamojo K. B. kaimynė ir parodė taip pat, kaip liudytoja E. V. Ji patvirtino, kad K. B. tuo metu gėrė apie dvi savaites laiko ir savo laikomų ožkų bei ožiukų nešėrė ir negirdė. Jos buvo išbadėjusios, labai sulysusios, į jas buvo gaila žiūrėti. Jos labai bliovė.

Liudytojas A. T. parodė, kad dirba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pakruojo valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje vyriausiuoju veterinarijos gydytoju – inspektoriumi. Tą dieną gavo pranešimą iš Pakruojo policijos pareigūnų, kad P. kaime neprižiūrimi ūkiniai gyvūnai. Su kolege R. L. ir L. seniūne operatyviai nuvyko į vietą. Šeimininko nebuvo namuose. Rado du nugaišusius ožiukus 2-3 mėnesių amžiaus. Dar buvo trys suaugusios ožkos ir keturi ožiukai 2-3 mėnesių amžiaus. Ožkos buvo pririštos, ožiukai palaidi. Nei tvarte, nei šalia tvarto nebuvo indų su vandeniu. Taip pat nebuvo jokio pašaro ar jo likučių. Lauke buvo ėdžios, bet jos buvo tuščios. Tiek nugaišę ožiukai, tiek likę gyvi gyvūnai buvo labai išliesėję. Du ožiukai nugaišo, o kitos ožkos ir ožiukai sulyso, nes nebuvo šeriami ir girdomi. Likę gyvi ožiukai per porą dienų taip pat būtų nugaišę, jei nebūtų šeriami. Ožkos ir ožiukai buvo labai išbadėję, jie net griebė žmonėms už drabužių, labai noriai ėdė kažkieno paduotus obuolius. Tvartas buvo nevalytas kokius tris metus laiko. Šiaip ožkas, kaip ir kitus ūkinius gyvūnus, reikia šerti du kartus per dieną, jie nuolat turi turėti vandens. Jiems būnant sodyboje, policijos pareigūnai atgabeno ir jos šeimininką, tačiau jis buvo labai girtas ir su juo nebuvo galima susišnekėti. Policijoje kaltinamojo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kur jis įtariamas žiauriu elgesiu su gyvūnais.

Iš 2013-04-17 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS operatyvaus valdymo grupės specialisto M. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną apie 10.30 val. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad K. B., gyvenantis Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), neprižiūri ir nešeria savo gyvulių. Nuvykus į įvykio vietą sodybos šeimininko namuose nebuvo. Prie įėjimo į tvartą buvo rastas leisgyvis baltas ožiukas. Tvarte buvo rastos trys baltos ožkos ir du ožiukai, dar du ožiukai bėgiojo kieme. Aptvare buvo rastas negyvas ožiukas. Kaimynės nurodė, kad K. B. nėra nuo 2013 m. balandžio 2 d. Nuo to laiko jis kažkur geria ir nešeria savo gyvulių. Apie įvykį buvo pranešta veterinarijos gydytojui A. T. (2 b.l.).

Iš 2013-04-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – kaltinamojo K. B. sodybą, esančią Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į tvartą buvo rastas leisgyvis baltas ožiukas, tvarte buvo rastos trys baltos ožkos ir du ožiukai, dar du ožiukai bėgiojo kieme, aptvare rastas negyvas ožiukas (3-7 b.l.).

Iš 2013-04-17 gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akto matyti, kad patikrinimą atlikę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pakruojo valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytojai – inspektoriai A. T. ir R. L., dalyvaujant Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnijos seniūnei K. B., nustatė, kad K. B. laikomi gyvūnai – trys suaugusios ožkos ir 4 ožiukai, jau kelios dienos nešeriami, negirdomi, o du ožiukai nugaišę, jų laikymo vietoje nėra pašarų atsargų (9-11 b.l.).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo K. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Nors kaltinamasis K. B. neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jo kaltė įrodyta liudytojų E. V., S. Š. ir A. T. parodymais, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS operatyvaus valdymo grupės specialisto M. L. tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktu. Teismas nesivadovauja K. B. parodymais, kad jis kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu jo auginamas ožkas ir ožiukus pašerdavo grįžęs namo nakties metu, kadangi šie jo parodymais paneigti aukščiau paiminėtais įrodymais.

Kaltinamojo K. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnį, nes jis savo sodyboje, esančioje Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), augindamas naminius gyvūnus - tris suaugusias ožkas ir šešis ožiukus, privalėdamas užtikrinti, kad gyvūnai būtų laikomi ir prižiūrimi gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, kaip tai numato 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. VIII-500 6 straipsnis, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. balandžio 17 d. tyčia jų nešėrė ir negirdė, taip juos marindamas badu, dėl ko du ožiukai nugaišo, o trys suaugusios ožkos ir keturi ožiukai išbadėjo ir išseko. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomas ir nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas. Nors kaltinamasis K. B. neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, neabejotinai įrodyta, kad jis kaltinime nurodytu laiku nešėrė ir negirdė jam priklausančių ožkų ir ožiukų, nepasirūpino, kad jam nesant namuose, šie gyvūnai būtų pašerti, suprasdamas, kad nešertas ir negirdytas gyvūnas kenčia ir gali žūti, ir nors šių pasekmių (gyvūnų žūties ir jų išsekimo) nenorėjo, tačiau, nepašerdamas ir nepagirdydamas jam priklausančių ožkų ir ožiukų, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam K. B., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 - 55 straipsniuose.

Kaltinamasis K. B. teisiamas pirmą kartą (25 b.l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (26 b.l.), nuo 1993 metų rugsėjo mėnesio yra registruotas Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centro priklausomybių įskaitoje, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau psichikos sveikatos centre nesilanko (28 b.l.), gyvena vienas (30 b.l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (30 b.l.), niekur nedirba (31 b.l.), darbo biržoje neregistruotas (32 b.l.), senatvės pensijos negauna, todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo K. B. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – viešuosius darbus (BK 41 str., 46 str., 55 str.). Arešto bausmė K. B. neskirtina, kadangi, kaip jau buvo minėta, jis teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad paskyrus arešto bausmę, nebebūtų kas rūpinasi kaltinamojo šiuo metu auginamais gyvūnais arba ši pareiga būtų užkrauta savivaldybei.

Siekiat užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. B. paliktina ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 119 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

K. B. išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. B. palikti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.