Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Rasai Burbienei,

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą - Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK atstovui G. Č., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. G., jo atstovui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK pareigūno 2014-12-10 nutarimo Nr. 66N-22909787-14 administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau Institucija) viršininko G. Č. 2014-12-10 nutarimu Nr. 66N-22909787-14 A. G., gim. (duomenys neskelbtini), už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. ir 124² str. 2 d., padarymą buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda - 1500 Lt (434 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių terminui. Nuobauda paskirta už tai, kad A. G., 2014-06-29 13.35 val., Elektrėnų sav., kelias Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė), 34,00 km, vairuodamas automobilį Mercedes – Benz C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje iš chuliganiškų paskatų tyčia lėtindamas važiavimo greitį, tuo paeiliui padarydamas kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, tyčia trukdė važiuoti ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, todėl pažeidė KET 135.3 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. teismo pasėdžio metu palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2014-06-29 D. K. jo paprašė atvažiuoti į Vilnių ir parvaryti jo automobilį. Jis važiavo savo automobiliu Mercedes Benz, kartu pasiėmė A. B., kad jis parvairuotų D. K. automobilį. A. B. vairavo K. automobilį Opel Insignia. Jie išvažiavo iš Vilniaus į greitkelį, važiavo link Kauno. D. K. automobilis naujas, todėl jie nuvažiavo greičiau. Tarpais lijo stiprus lietus, tarpais nelijo, važiavo daug krovininių automobilių, o apstojus lietui jis draugus pasivijo. Pasivijus B. automobilį, juos aplenkė ir paskui persirikiavo į savo juostą. Lenkė juos antra juosta. Telefonu bendravo su K., nes pas jį automobilyje yra laisvų rankų įranga. Kai lenkė B. tai kurį laiką važiavo šalia vienas kito. Jis automobilyje važiavo vienas. Jam pasakojo, kad jiems važiuojant D. D. vairuojamas automobilis užkišo, staigiai stabdė, A. B. sakė, kad pamirksėjo jiems lempomis, bet D. D. neatsiprašė, pasuko į pirmą juostą ir važiavo toliau. Tada kai jie lenkė juos, K. į juos metė popierinę servetėlę. Nurodė, kad stabdymas gal buvo dėl to, kad pamatė priekyje automobilį, nes tarpais lijo lietus. Galbūt pristabdė privažiavus Elektrėnus, tai galėjo trukti kelias akimirkas. Su D. ar kitu keleiviu jis nėra pažįstamas. Jo policija nestabdė, tik K. automobilį stabdė.

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovas advokatas Antanas Jarašius teismo pasėdžio metu palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad įvyko nesusipratimas. D. D. ir kitas asmuo pranešė apie kitą automobilį, kurį vairavo A. B.. A. G. staigiam stabdymui jokios priežasties nebuvo, antra eismo juosta važiuojančio automobilio stabdymas neturi jokios įtakos pirma juosta važiuojančio automobilio eismui. Jokių duomenų, kad antra eismo juosta būtų kas paskui A. G. važiavęs ir jis būtų sukėlęs avarinę situaciją, nėra. Jis mano, kad važiuojant 100 metrų atstumu nuo priekyje važiuojančio automobilio pirma juosta ir pamačius antra eile važiuojančio automobilio užsidegančius stop žibintus ir tai laikyti chuliganišku stabdymu sukeliančiu pavojų, negalima.

Liudytojas P. S. - Kauno VPK KPV KPK 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis, paaiškino, kad tarnybinio pranešimo aplinkybės teisingos. Jie gavo iš VPK, kad reikia sustabdyti automobilį, iš kurio buvo kažkas mesta į kitą automobilį. Sustabdėme automobilį, prie mūsų sustojo ir tie nukentėję žmonės, sakė, kad į juos kažką metė, blokavo kelią.

Liudytojas R. K. - Kauno VPK KPV KPK 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis, paaiškino, kad pravažiuojantis vairuotojas paprašė pagalbos, nes kažkas jam trukdė vairuoti, kažką mėtė iš mašinos, nurodė automobilio numerį, markę. Gali patvirtinti, kad S. teisingai surašė tarnybinį pranešimą.

Liudytojas D. D. parodė, kad 2014-06-29, sekmadienį, važiavo automobiliu Citroen Berlingo iš Vilniaus į Kauną. Jie važiavo trise. Juos lenkė Opel Insignia, kai juos aplenkė, atsidarė keleivio langas ir iš ten išmetė maišą šiukšlių ar kažkokį tai daiktą, kas ten buvo negali pasakyti, bet tai buvo baltos spalvos, apie 20 x 25 cm. Jų greitis buvo 100 km/h, o jų (Opel Insignia) buvo dar didesnis. Tą daiktą išmetė iš Opel Insignia, priekinės keleivio pusės. Aplenkęs automobilį nuvažiavo, tada jis keleivio paprašė paskambinti į policiją ir pranešti, kad kelyje yra padarytas nusižengimas. Paskambino P. Pasakė automobilio numerį. Jie važiavo toliau ir po kiek laiko pamatė Opel važiuojant lėčiau, nes pirmai lėkė dideliu greičiu. Minėtas automobilis važiavo pirma juosta, tada privažiavo Mercedes Benz. Jie (D. D. automobilis) važiavo taip pat pirma juosta, važiavo ne per arti. Tada Mercedes Benz susilygino su Opel, tuo metu Mercedes vairuotojas kalbėjo telefonu. Pirmoje eilėje buvo automobilis Opel, o antroje Mercedes, jie pirma juosta paskui Opel važiavo. Tada jie (Opel ir Mercedes) staigiai stabdė. Mercedas vairuotojas lenkdamas jį, kurį laiką žiūrėjo į jį piktu žvilgsniu. Jam atrodo, kad tas žvilgsnis buvo prieš stabdymą. Jo žvilgsnis buvo toks lyg būtų supykęs, lenkimas buvo labai lėtas. Kai jie pastabdė, tai jį privertė taip pat stabdyti ir tai sukėlė avarinę situaciją. Daugiau nekliudė, tai buvo tik vieną kartą. Jis juos pirmą kartą matė, jis jokios situacijos nesukėlė. Tokių oro sąlygų nebuvo, kad jiems būtų reikėję staiga stabdyti. Prieš minėtus automobilius jokios kliūties nebuvo, o jie stabdė iš chuliganiškų paskatų. Jis kalba apie Mercedes Benz automobilį, jo stabdymas jam sukėlė pavojingą situaciją. Jie po to stabdymo nuvažiavo, o jie (D. D. automobilio ekipažas) pasitarę paskambino vėl į policiją, jiems nurodė, kad ties Kaišiadoriais gali būti patrulis ir jie važiuodami toje vietoje pamatė sustabdytą Opel, jie taip pat sustojo, nes pagalvojo, kad minėtas automobilis sustabdytas dėl jų skambučio. Patrulis pasakė, kad jiems reikia važiuoti į Kauno PK.

Liudytojas V. P. parodė, kad jis A. G. nepažįsta. 2014-06-29 jie trise važiavo į Kauną iš Vilniaus, apie 13.30 val., neprivažiavus Vievio gyvenvietės, jie važiavo antra juosta, lenkė didelę virtinę sunkiasvorių automobilių, jų gal buvo 10 ar daugiau. Kai juos visus aplenkė, pasitraukė į pirmą juostą ir tęsė kelionę. Staiga paskui juos važiavęs automobilio sidabrinės spalvos Opel Insignia keleivis sėdintis dešinėje pusėje atsidarė langą, per jį persisvėrė ir kažką paėmęs metė, kas tai buvo nežino, tai buvo baltos spalvos daiktas. Po to tas automobilis baigė lenkimo manevrą ir tęsė kelionę. Jis iš karto paskambino į policiją ir pranešė apie tą įvykį, pasakė automobilio numerį. Automobilis Opel važiavo prieš juos 100 – 200 metrų atstumu. Jie pravažiavo Vievio gyvenvietę ir likus iki Elektrėnų gal kokiam kilometrui, tada juos aplenkė šviesios spalvos Mercedes automobilis ir tie automobiliai susilygiavo. Automobilis Opel sidabrinės spalvos važiavo pirma juosta, o automobilis Mercedes antra eismo juosta, jie važiavo paskui Opel. Lygiagrečiai automobiliai važiavo gal apie 10 – 15 sekundžių, į tai jis atkreipė dėmesį. Jis matė, kaip automobilių ekipažai bendravo. Tada staiga tie automobiliai kaip susitarę vienu metu stabdė, tai sukėlė avarinę situaciją, todėl jie greitį sumažino iki 40-50 km/h. Apie Mercedes automobilį jie informavo tik kai nuvyko į komisariatą. Minėtuose automobiliuose buvę asmenys jiems nepažįstami. Nepamena, kad lietus būtų lijęs tų automobilių stabdymo metu.

Liudytojas A. B. parodė, kad A. G. pažįsta, yra draugai. 2014-06-29 jie važiavo iš Vilniaus, jis vairavo Opel Insignia, kurio keleivis buvo neblaivus, todėl jis vairavo jo automobilį. Minėtas keleivis buvo D. K.. Važiavo antra juosta ir lenkė automobilių koloną, ten važiavo sunkvežimiai ir kiti automobiliai, tada lijo, iš po sunkvežimių ratų ėjo purslai ir matomumas buvo prastas. Staiga Citroen Berlingo persirikiavo iš pirmos juostos į antrą, gal jų nematė, jis tada staigiai stabdė. Jie važiavo apie 100 km/h, o jie paskui sunkvežimius važiuodami tikrai važiavo 80 km/h. Jis jam pamirksėjau šviesomis, kad atliko tokį manevrą. Tada jie aplenkė tą sunkvežimių koloną ir persirikiavo vėl į pirmą juostą. Jis su juo susigretino, po to manevro vairuotojas turėjo atsiprašyti draugiškai, o jie visiškai nereagavo. Tada jis jį aplenkė ir nuvažiavo pirma juosta. K. supykęs išmetė pro mašinos langą servetėlę. Vėliau apie 10 – 15 km tas automobilis visą laiką važiavo paskui, juos persekiojo. Paskui juos prisivijo A. G., jie važiavo pirma juosta, o jis prisivijo antra. Kai jie buvo ties Elektrėnais, kur greitis ribojamas iki 60 km/h, jie su A. G. susilygino, pasimojavo rankom ir viskas. Į Elektrėnus įvažiavus teko stabdyti. Su A. G. telefonu kalbėjo jo keleivis. A. G. nuvažiavo toliau. Po kelių kilometrų jį (A. B.) sustabdė policijos pareigūnai. Nurodė, kad kelyje jokios kliūties nebuvo, kad reikėtų stabdyti. Tuo metu lijo. Stabdymas buvo, bet staigaus ne. Vieną kartą stabdė. Jis tik numetė greitį, perjungė pavarą, tada pastabdė.

Liudytojas D. K. parodė, kad A. G. pažįsta, yra draugai. Visą tą incidentą jis pradėjo. Jis buvo išgėręs, pats negalėjo vairuoti, todėl paskambino ir pasikvietė draugus, kad parvairuotų mašiną. A. B. vairavo jo automobilį Opel Insignia, o A. G. važiavo gale už jų su Mercedes Benz. Jie važiavo iš Vilniaus link Kauno. Lenkė srautą, kurio priekyje važiavo sunkvežimis, o paskui jį Citroen Berling. Jie važiavo gana dideliu greičiu ir staiga automobilis Citroen be jokio posūkio rodymo užkišo jiems savo automobilį. Jie jiems šiek tiek pamirksėjo šviesomis, juos aplenkė. Kadangi buvo išgėręs, durelėse radęs gniužulą servetėlių, atidarė langą ir metė į juos. Tai buvo jo impulsyvus poelgis. Jis paskambino A. G. ir paklausė, ar jis paskui važiuodamas matė kokį popierių. Prieš Elektrėnus A. G. prisivijo juos, susilygino ir jie pasimojavo rankomis. Nepamena, ar koks stabdymas buvo ar ne, vieninteliai stabdymai būdavo kai prisivydavome kitą automobilį. Kai jie susilygino su Mercedes automobiliu automobilis Citroen buvo tiesiai už jų. Jis kalbėjo telefonu su A. G., kuris turi laisvų rankų įrangą. Oras buvo įvairus, švietė saulė, lijo, tarpais buvo smarkus trumpas lietus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2014-12-10 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 66P-22908508-14 dėl administracinio teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124² str. 1 d. ir 124² str. 2 d., padarymo. Protokole nurodoma, kad A. G., 2014-06-29 13.35 val., vairuodamas automobilį Mercedes – Benz C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje, Elektrėnų sav., kelias Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė), 34,00 km, iš chuliganiškų paskatų tyčia lėtindamas važiavimo greitį, tuo paeiliui padarydamas kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, tyčia trukdė važiuoti ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, todėl pažeidė KET 135.3 punkto reikalavimus. Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko G. Č. 2014-12-10 nutarimu Nr. 66N-22909787-14 A. G., gim. (duomenys neskelbtini), už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. ir 124² str. 2 d., padarymą buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda - 1500 Lt (434 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių terminui.

Skundą padavęs asmuo A. G. teigia, kad pažeidimo nepadarė. Jis tapo konflikto, įvykusio tarp ,,Opel Insignia“ vairuotojo A. B., jo vežamo neblaivaus keleivio ir ,,Citroen Berlingo“ vairuotojo D. D., nesusipratimo auka. Jis sąmoningai nestabdė, D. D. automobilio neblokavo, tokio tikslo neturėjo, pavojingos eismui situacijos nesukėlė. Nurodė, kad nevairavo iš chuliganiškų paskatų ir nekėlė pavojaus eismo saugumui.

ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors A. G. teigia, kad nevairavo iš chuliganiškų paskatų ir nekėlė pavojaus eismo saugumui. Tačiau jo kaltė dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. padarymo, įrodyta ir bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), tarnybiniais pranešimais (b.l. 2, 12), T. P. paaiškinimu (b.l. 8), pažyma apie hidrometeorologines sąlygas (b.l. 45).

Iš T. P. paaiškinimo matyti, kad 2014-06-29 apie 13.35 val. važiuodamas D. D. vairuojamu automobiliu Citoen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, likus apie 3 km iki Vievio, automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis metė baltą sunkų daiktą į Citoen Berlingo. Po to važiuojant tuo pačiu keliu, neprivažiavus Elektrėnų, minėtas automobilis Opel Insignia sutartinai su kitu automobiliu Mercedes Benz pradėjo blokuoti jiems kelią (b.l. 8). Policijos pareigūno P. S. ternybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-06-29 apie 13.50 val. iš AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad keliu Vilnius – Kaunas – Klaipėda, nuo Vievio pusės link Kauno atvažiuoja automobilis Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja ir iš jo yra mėtomi daiktai. Automobilį jie sustabdė minėto kelio 69 km. Tikrinant vairuotojo A. B. dokumentus prie jų privažiavo ir sustojo automobilis Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo vairuotojas ir keleivis (vienas keleivis nelipo iš automobilio). Citroen vairuotojas D. D. paaiškino, kad jam antra eismo juosta apvažinėjant vilkiką Opel automobilis atlėkęs iš paskos pradėjo jį spausti, kad greičiau pasitrauktų ir duotų jam kelią. Citroen pasitraukus, iš pro lenkiančio automobilio Insignia lango į juos buvo kažkas mesta. Pravažiavus kiek toliau vėl tas pats automobilis Insignia ir matomai jo draugas su automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo vienodu greičiu (vienas pirma, kitas antra eismo juosta) taip trukdydami jam važiuoti keliu (b.l. 2). Taigi minėti paaiškinimai, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, liudytojų parodymai patvirtina tai, kad A. G. magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas - Klaipėda važiuodamas automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristabdė ir taip trukdė važiuoti ta pačia krytimi važiuojančiam automobiliui Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas D. K., važiavęs automobiliu Opel Insignia, parodė, kad visą incidentą jis pradėjo, nes jis buvo išgėręs ir durelėse radęs gniužulą servetėlių atidarė langą ir metė jas į Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą D. D.. Teismo vertimu, įvykus konfliktui tarp Opel Insignia vairuotojo A. B., jo vežamo neblaivaus keleivio D. K. ir Citroen Berlingo vairuotojo D. D., A. G. sąmoningai pristabdė savo automobilį Mercedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu savo veiksmu trukdė važiuoti ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad Mercedes Benz vairuotojas lenkdamas jį, kurį laiką žiūrėjo į jį piktu žvilgsniu, jo žvilgsnis buvo toks lyg būtų supykęs, o lenkimas buvo labai lėtas. Be to, A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis lenkimo metu telefonu bendravo su D. K., nes pas jį (A. G.) automobilyje yra laisvų rankų įranga. D. D. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad kai Mercedes Benz susilygino su Opel Insignia, tuo metu Mercedes Benz vairuotojas A. G. kalbėjo telefonu, jam atrodė, kad jis kalbėjo telefonu su kito automobilio keleiviu. Taigi tikėtina, kad Mercedes Benz vairuotojas A. G. ir Opel Insignia keleivis D. K. telefonu derino bendrus veiksmus nukreiptus prieš Citroen Berlingo ekipažą. Juo labiau, kad D. K., metęs servetėles į Citroen Berlingo, turėjo pyktį ant minėtos mašinos ekipažo. Teismas nenustatė jokių priežasčių, kad Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ekipažas norėtų apkalbėti A. G.. Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavę žmonės sustoję prie policijos pareigūnų paaiškino situaciją, o vėliau apklausiami išdėstė tas pačias aplinkybes. Jokių pažinčių tarp Citroen Berlingo važiavusių žmonių ir Mercedes Benz bei Opel Insignia važiavusių žmonių nebuvo, todėl Citroen Berlingo važiavę žmonės neturėjo pagrindo apkalbėti Mercedes Benz vairuotoją A. G.. Tuo tarpu Mercedes Benz vairuotojas bei Opel Insignia varuotojas ir keleivis yra tarpusavyje pažįstami, todėl jų parodymai vertinami kritiškai. Teismas A. G. staigų stabdymą vertina kaip tinkamo elgesio normų ignoravimą bei chuliganišką vairavimą. Tuo tarpu netikėti įvykyje dalyvavusių asmenų nuosekliais paaiškinimais, kurie atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas įvykio aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl teismas daro išvadą, kad A. G. automobilio vairavimas vertintinas kaip chuliganiškas vairavimas, iš chuliganiškų paskatų ir kėlęs pavojų eismo saugumui, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.

Iš 2014-12-10 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-22909787-14 matyti, jog A. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. ir 2 d. bei jam paskirta galutinė nuobauda - 1500 Lt (434 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių terminui. Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. 2014-12-10 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-22909787-14 nurodyta tai, kad A. G. paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Tą patį teismo posėdžio metu patvirtino ir institucijos atstovas. Tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pažeidėjas A. G. būtų padaręs kelis pažeidimus, keliančius pavojų eismo saugumui vienu metu ar paeiliui. Priešingai teismo posėdžio metu D. D. parodė, kad buvo stabdyta tik vieną kartą. Minėtą faktą patvirtino ir A. B.. Taigi A. G. veiksmai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. kvalifikuoti nepagrįstai, todėl 2014-12-10 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-22909787-14 naikintinas iš dalies ir byla dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. pažeidimo padarymo A. G. atžvilgiu nutrauktina, nesant minėto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Iš pažymos apie galiojančias administracines nuobaudas matyti, kad 2013-07-08 A. G. buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. (b.l. 17). Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį pažeidėjui buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Taigi nustačius, kad A. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. bei esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į A. G. asmenybę, įvertinus tai, kad jis dirba, neteistas, teismas daro išvadą, kad 434 EUR (1500 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių paskirta pagrįstai ir nėra per griežta, todėl toje dalyje 2014-12-10 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-22909787-14 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2014 m. gruodžio 10 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-22909787-14 dalį, kurioje A. G. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas administracine nuobauda – 600 Lt (173 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams ir šioje dalyje A. G. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Panaikinti A. G. paskirtų nuobaudų subendrinimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnį.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.