Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

K. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išsiskyręs, administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

K. L. 2020 m. balandžio 28 d., 00.41 val., neįsileido į gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei atsisakė įsileisti savo nepilnametę dukrą K. L., gimusią (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, dėl ko dukra K. L. buvo perduota močiutei Z. S.. Tokiais savo veiksmais K. L. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155, 3.165 straipsnių ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 2 dalies, 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje K. L. pripažino padaręs nusižengimą. Nurodė, kad pripažįsta pasielgęs negerai neįsileisdamas dukros į namus kai ši sugrįžo, tačiau taip elgėsi dėl to, jog bijo, kad dukra, kuri tuo metu buvo pabėgusi iš namų ir nebuvo namuose dvi paras, gali būti užsikrėtusi „korona“ virusu. Teigė, jog jis serga, turi kepenų infekciją, yra apie pusę metų nedarbingume, todėl saugo savo sveikatą. Paaiškino, jog jis vienas augina dukrą K. L., kuri apie dvejus metus elgiasi netinkamai, bėga iš namų ir negrįžta po keletą parų. Visos tarnybos yra informuotos apie jo dukros elgesį, tiek vaikų teisių apsaugos tarnyba, tiek ir policija, jis taip pat bando kalbėtis su dukra dėl jos elgesio, tačiau nei institucijų, nei jo veiksmai nepadeda. Nurodė, jog buvo informavęs vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad taip elgsis. Yra išklausęs visus kursu, lankosi posėdžiuose, tačiau tai dukros elgesio nekeičia. Dukra išeina iš namų savavališkai kai jis miega, arba išėjusi dienos metu, negrįžta nustatytu laiku, į jo skambučius neatsiliepia. Buvo atvejis kai dukra buvo prigėrusi alkoholio papuolė į ligoninės reanimaciją. Nurodė, jog jis nieko negali dukrai padaryti, jis nedraudžia dukrai išeiti iš namų dienos metu, tačiau ji nepareina. Dukrai buvo paskirtas psichologas, lankė mokyklą (duomenys neskelbtini), tuo metu jos elgesys buvo pasitaisęs, tačiau šiuo metu kai nelanko mokyklos vėl elgesys pasikeitė į blogą pusę.

Nukentėjusiąja pripažintos K. L. atstovė pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje vyriausioji specialistė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu nurodė, kad K. L. pasakoja viską teisingai, vyksta atvejo vadybos posėdžiai. K. yra sunkus vaikas, jai yra reikalinga labai stipri priežiūra ir kontrolė. Nurodė, jog visos institucijos deda pastangas padėti mergaitei, atvejo vadybininkė buvo užrašiusi mergaitę į jaunimo centrą, kontroliavo ar ji lankosi. Mergaitė prižada, kad elgsis gerai, tačiau elgiasi kaip jai norisi. Išeina iš namų ir negrįžta. Tėvas praneša ir vaikų teisių apsaugos tarnybai ir policijai apie dukros pabėgimą iš namų, ieško jos. Elgesio ar emocijų sutrikimų mergaitei nenustatyta, mokytis geba bet tingi. Teigė, jog tėvas yra įstatyminis atstovas ir yra atsakingas už savo vaiką, todėl turėtų įleisti vaiką į namus, kai ši sugrįžta į namus. Neįleisdamas galėtų sukelti dar didesnį nesaugumo jausmą vaiką. Pagalbai mergaitei ir toliau bus teikiama, tiek psichologinė pagalba, tiek ir kitokia.

Žemesnės instancijos teismas

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje; to paties įstatymo 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis; to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą; to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatos būklę ir poreikius; to paties įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti; to paties įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu <...>.