Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-815-557/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
1S-815-557/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant R. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs R. R. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

2009 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ame PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 32-1-00551-09 pagal pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. dėl to, jog R. R. 2009 m. rugpjūčio 2 d. apie 04.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie kavinės „Jamaika“ įėjimo Klaipėdoje, Audros g. 1a, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. reikalavo apsaugos darbuotojų Š. S., T. K., S. J., kad šie įleistų jį į minėtą kavinę, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, po to išsitraukė 9 mm kalibro pistoletą „Sig Sauer P 230 SL“ ir vieną kartą šovė, pataikydamas sau.

2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė ikiteisminį tyrimą nutraukė konstatavusi, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį nutarimą R. R. apskundė aukštesniajam prokurorui, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2010 m. spalio 25 d. nutarimu R. R. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktas tarp apsaugos darbuotojų ir R. R. kilo dėl asmeninių nesutarimų, kadangi R. R. nebuvo įleistas į kavinę, taip pat nenustatyta, kad R. R. siekė įžūliais veiksmais pademonstruoti nepagarbą ir taip pažeisti viešąją tvarką, t. y. R. R. veikė ne iš chuliganiškų paskatų, o iš pykčio, kilusio dėl tarpusavio nesutarimų ir tai nesuteikia pagrindo išvadai, kad šiuos veiksmus nulėmė siekimas pažeisti viešąją tvarką. Aukštesnysis prokuroras taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta duomenų, kad dėl R. R. padarytų sužalojimų kalti kiti asmenys. Aukštesniojo prokuroro nutarimą R. R. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi R. R. skundą atmetė. Teisėja konstatavo, kad teismas neturi pagrindo abejoti prokurorų nutarimuose padaryta išvada, jog nėra duomenų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad dėl R. R. padarytų sužalojimų kalti kiti asmenys. Teisėja nurodė, kad susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga, darytina išvada, jog abejoti apsaugos darbuotojų Š. S., T. K., S. J. parodymais apie įvykio aplinkybes pagrindo nėra. Bylos medžiaga nustatyta, kad šių apsaugos darbuotojų paaiškinimai duoti po įvykio bei parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi tarpusavyje, be to, atitinka ir kitų liudytojų G. D., N. G., V. G. parodymus. Tik liudytojos E. G. parodymai atitinka įtariamuoju apklausto R. R. parodymus, tačiau jie nepatvirtinti jokiais kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis. E. G. nurodomos aplinkybės apie tai, kad R. R. traukiant piniginę, vienas iš apsauginių užgulė R. R. ir tuo pačiu metu kiti du puolė spardyti pastarąjį į krūtinės ir galvos sritį, kad spardymo metu ji išgirdo šūvį ir tuo metu vienas apsauginių pašoko su ginklu rankoje, ginklą padavė kažkokiam asmeniui ir toliau kartu iš kojų spardė R. R., neatitinka liudytoju apklausto G. D. parodymų. Pastarasis parodė, jog išgirdęs šūvį, atsisuko į tą pusę, kurioje yra kavinė ir pamatė, kad du vaikinai užgulę ant žemės vyriškį. Be to, tyrimo metu nė vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino E. G. nurodomų aplinkybių, jog ji šaukė ir prašė, kad apsaugos darbuotojai nespardytų R. R.. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog specialisto išvada Nr. G 1417/09 (03) nebuvo nustatyta, kad R. R. buvo padaryti galvos sužalojimai, kurie objektyviai turėjo atsirasti, jei E. G. nurodytos aplinkybės atitiktų tikrovę. Tuo būdu įtariamuoju šioje byloje apklausto R. R. bei liudytojos E. G. parodymai vertintini kritiškai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje jau buvo paskirtas papildomas specialisto tyrimas, tačiau dėl objektyvių duomenų trūkumo tikslesnė išvada apie šūvio atstumą nepateikta, pareiškėjo prašomas atlikti papildomas tyrimas, siekiant nustatyti, ar jis pats galėjo šauti į save, neduotų jokių naujų, kokybiškų, šiam tyrimui svarbių duomenų. Susipažinus su pareiškėjo skundo turiniu manytina, jog pastarasis siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2700 eurų vagystės, tačiau dėl šių aplinkybių į ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą R. R. nesikreipė, nutarimas dėl minėtų aplinkybių nepriimtas, todėl šio klausimo išsprendimas be prokuroro sprendimo prieštarautų BPK 168 str. reikalavimams.

Šalies argumentai

R. R. skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai - nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, neištirtos jo drabužių dingimo iš ligoninės aplinkybės, remtasi abejotinais liudytojų apsaugos darbuotojų ir įvykio vietoje nežinia iš kur atsiradusio G. D. parodymais, neįvertinta gydytojo išvada, kad nugaros ir rankų srityje buvo aiškiai matomi jo sumušimai, nebuvo atlikta medicininė ekspertizė, pagal kurią būtų galima patvirtinti ar paneigti liudytojų parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes bei nustatyti kulkos įėjimo ir išėjimo kampą.

Teismo posėdyje R. R. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Iš R. R. skundų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad jis neginčija ikiteisminio tyrimo nutraukimo jo atžvilgiu pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, tačiau jis nesutinka su prokurorų išvada, jog byloje nėra duomenų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad dėl R. R. padarytų sužalojimų kalti kiti asmenys, ir siekia išsamaus ikiteisminio tyrimo dėl jo paties sunkaus sveikatos sutrikdymo per tiriamą įvykį.

Aukštesniojo teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas dėl R. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo nutrauktas nepagrįstai ir pernelyg skubotai, neišsiaiškinus visų esminę reikšmę turinčių bylos aplinkybių.

Iš liudytojų Š. S., T. K., tuo metu prižiūrėjusių tvarką kavinėje „Jamaika“, 2009 m. rugpjūčio 2 d. paaiškinimų matyti, jog šie liudytojai nurodė, kad R. R. būdamas neblaivus norėjo įeiti į vidų, elgėsi agresyviai, grasino, kabinėjosi prie jų, o po to išsitraukė ginklą, jį taisėsi ir tuo metu pasigirdo šūvis, tada jie užgriuvo ant R. R., kad šis nepanaudotų ginklo prieš juos. Tokie liudytojų paaiškinimai pažymėti ir nuvykusio į įvykio vietą Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės specialisto R. Baltrimo 2009 m. rugpjūčio 2 d. pranešime ir 2009 m. rugsėjo 18 d. apklausos protokole. 2009 m. rugpjūčio 12 d. apklausiamas liudytoju Š. S. parodė, jog neįleidus R. R. į kavinę, šis atsisėdo ant šalia esančio suoliuko ir žiūrėdamas į jį šaltu veidu išsitraukė ginklą ir tada staiga pasigirdo šūvis, po šūvio jis kartu su T. K. ir S. J. užgulė R. R.. Tą pačią dieną liudytoju apklaustas T. K. parodė, kad po ilgų kalbėjimų R. R. atsisėdo ant suoliuko, kuris buvo prie pat įėjimo į kavinę, jis nusisuko nuo R. R. ir stebėjo aplinką. Už 10 minučių išgirdo stiprų garsą, tada jis su Š. S. ir S. J. užgriuvo ant R. R., kad jis nieko nesužalotų iš aplik esančių. 2009 m. rugpjūčio 14 d. liudytoju apklaustas S. J. parodė, kad neįleidus R. R. į kavinę, šis atsisėdo ant šalia esančio suoliuko, kiek suprato, traukė ginklą iš kelnių ir staiga pasigirdo šūvis, pasigirdus šūviui jie visi kartu sulaikė R. R.. Tokias pat aplinkybes S. J. parodė ir papildomai apklausiamas 2009 m. lapkričio 4 d. Sekančią dieną papildomai apklausiamas liudytojas T. K. parodė, kad R. R. atsisėdus ant suoliuko, jis į pastarąjį nežiūrėjo, tik išgirdęs šautuvo užtaisymą, atsisuko į R. R. pusę, spėjo pamatyti truputį sukantis R. R. su ranka ir ginklu į jų pusę ir iškart pasigirdo šūvis. 2009 m. lapkričio 3 d. papildomai apklausiamas liudytojas Š. S. parodė, kad R. R., atsisėdęs ant suoliuko, pasiėmė savo rankinę ir iš jos traukė ginklą, sukdamasis į jų pusę, kur jie stovėjo, betraukiant ginklą ir sukantis į jų pusę pasigirdo šūvis, be to, jis paaiškino, kad rankinė buvo prie kelnių, todėl tiksliai pasakyti, ar R. R. traukė ginklą iš kelnių, ar iš rankinės negali. 2009 m. gruodžio 3 d. akistatos su liudytoja E. G. metu liudytojas Š. S. parodė, kad jis stebėjo, ką R. R. daro atsisėdęs ant suoliuko - tik atsisėdęs jis ranką kišo į kišenę ar kelnių, ar rankinės, tiksliai pasakyti negali, nes nematė, R. R. iš kišenės išsitraukė ginklą ir tuo metu jį bandė užtaisyti ir sukosi į jų pusę ir tada pasigirdo šūvis. Tą pačią dieną vėlgi akistatos su liudytoja E. G. metu liudytojas S. J. parodė, kad jis stovėjo tolėliau (apie 10 m) nuo R. R., šis atsisėdęs ant suoliuko kažką traukėsi ir tada pasigirdo šūvis. 2009 m. gruodžio 26 d. akistatos su liudytoja E. G. metu liudytojas T. K. parodė, kad R. R. atsisėdus ant suoliuko, jis pagalvojo, kad jis daugiau nebandys įeiti į kavinę, tačiau už kelių minučių išgirdo šautuvo užtaisymą, atsisuko į R. R. pusę ir matė, kaip R. R. rankose laikė ginklą ir jau norėjo suktis į jų pusę ir tada pasigirdo šūvis.

Iš išdėstytų liudytojų Š. S., T. K. ir S. J. paaiškinimų įvykio vietoje ir vėlesnių parodymų matyti, kad jų parodymai apie įvykio aplinkybes dėl šūvio momento nėra nuoseklūs – iš pradžių jie visi parodė, kad R. R. iššovė į save jau išsitraukęs ginklą bandydamas jį užtaisyti, vėliau per papildomas apklausas Š. S. ir S. J. parodė, kad R. R. iššovė į save traukdamas ginklą iš kelnių ar iš rankinės, esančios prie kelnių, gi T. K. per papildomą apklausą parodė, kad girdėjo šautuvo užtaisymą ir tik po to pasigirdo šūvis. Tuo tarpu per akistatą su liudytoja E. G. Š. S. ir S. J. vėl parodė, kad R. R. iššovė į save užtaisydamas ginklą ir sukdamasis į jų pusę (liudytojas T. K. parodymų nekeitė). Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo besąlygiškai tikėti aptartais liudytojų parodymais apie šūvio momentą. Juolab, kad vieną jų versijų, jog R. R. iššovė į save užtaisydamas ginklą, paneigia 2010 m. sausio 26 d. papildoma specialisto išvada Nr. KG 11/10 (03). Šios išvados „Tyrimo duomenų apibendrinimas“ teismo ekspertas nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, kad buvo sužalota storoji-klubinė ir tiesioji žarnos, varpa ties šaknimi (kulkai išeinant) bei į tai, kad buvo sužalota klubinė pilvo sienos sritis (kulkai įeinant), nėra natūralu, kad asmuo abejomis rankomis ginklą užtaisytų ne laikydamas rankomis priešais save, o į dešinę nuo savęs ir dar taip, kad ginklo vamzdžio galas būtų nukreiptas iš dešinės kairėn – tokia padėtis yra nenatūrali“. Iš to darytina išvada, kad šūvis buvo paleistas ne užtaisant ginklą, o jam jau buvus užtaisytam.

Dėl neišsamiai atlikto tyrimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių minėtų liudytojų versiją, jog R. R. iššovė į save traukdamas ginklą iš kelnių ar iš rankinės, akivaizdžiai prieštaraujančią R. R. versijai, jog jis ginklo iš dėtuvės, pritvirtintos prie kelnių diržo, nebuvo išsitraukęs, nors grumtynių su liudytojais Š. S., T. K. ir S. J. metu apie tai buvo pagalvojęs, iš ko sektų, kad šūvis buvo paleistas grumtynių metu. Esant tokioms aplinkybėms, būtina patikimai išsiaiškinti (papildomai apklausiant įvykio dalyvius, reikalui esant, atliekant jų parodymų patikrinimą vietoje ar eksperimentą, paskiriant kompleksinę teismo medicinos – balistinę ekspertizę), kur R. R. įvykio metu laikė savo ginklą – dėtuvėje (kabinamoje prie diržo ar pažastyje, kurioje kūno pusėje), rankinėje ar drabužių kišenėje, ir nustatyti, ar R. R. buvo techniškai įmanoma pačiam iššauti traukiant ginklą iš tos vietos, kur jis buvo laikomas, įvertinant specialisto išvadoje nustatytą šūvio trajektoriją.

Būtina ir išsamiau aiškintis R. R. rūbų dingimo iš ligoninės, kurioje jis buvo operuotas, aplinkybes. Tai reikšminga tuo aspektu, jog patikimai nustačius, kad rūbus iš ligoninės pasiėmė pats R. R. ar jo artimieji, būtų pakankamas pagrindas manyti, jog R. R. sąmoningai nepateikia tyrimui savo įvykio metu dėvėtų drabužių siekdamas, kad byloje nebūtų nustatytas tikslus jo sužalojimo mechanizmas (specialistas papildomoje išvadoje konstatavo, jog be R. R. drabužių, ant kurių turėjo likti šūvio pėdsakai, nustatyti atstumą, iš kurio buvo šauta, praktiškai neįmanoma), galimai paneigiantis jo versiją, jog iš ginklo šovė ne jis. Šiuo metu be papildomų duomenų surinkimo besąlygiškai tikėti byloje esančiais ligoninės darbuotojų parodymais, jog jos viską darė pagal ligoninėje esančią tvarką paimant, laikant ir atiduodant drabužius pacientams, ir drabužius paėmė pats R. R. ar jo artimieji, nėra pagrindo. Juolab, kad šie parodymai prieštarauja tyrėjo R. Šedžio 2009 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms, jog jau tą pačią dieną R. R. rūbų ligoninėje nebebuvo. Taigi tiriant šias aplinkybes tikslinga surinkti ligoninės vidinius teisės aktus, reglamentuojančius pacientų drabužių paėmimo, laikymo ir išdavimo tvarką, taip pat drabužių paėmimą patvirtinančių kvitų sunaikinimo po drabužių atidavimo tvarką, galimus pacientų drabužių paėmimo registracijos žurnalus, kuriuose būtų užfiksuota informacija apie R. R. drabužių paėmimą ir išdavimą, bei kitą reikšmingą informaciją.

Taigi išsamiai neišsiaiškinus visų nurodytų aplinkybių, sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl R. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, todėl naikinami.

Pažymėtina, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas (BPK 167 str. 1 d.). Kadangi R. R. tokio skundo šioje byloje nėra padavęs ir joks procesinis sprendimas dėl galimo jo pinigų dingimo nėra priimtas, R. R. argumentai dėl jo pinigų dingimo aplinkybių neištyrimo nėra reikšmingi, sprendžiant minimo ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį, ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą dalyje, kuria nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl R. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo, bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010 m. spalio 25 d. nutarimą dalyje, kuria atmestas R. R. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimo dalies nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl R. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo, ir pavesti prokurorui organizuoti tolesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą dėl R. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas