Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo, kuriuo teismas netenkino E. Š. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimu E. Š. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) (galiojusio iki 2017-01-01) 124¹ straipsnio 8 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą nubausta administracine nuobauda – 1158 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vilniaus apygardos teismas 2016-03-10 nutartimi atmetė E. Š. skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimą paliko nepakeistą.

2017-07-26 E. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama sutrumpinti jai paskirto specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbui bei šeimos poreikiams tenkinti, negali tinkamai pasirūpinti 2016-11-08 gimusia dukra bei savo motina, dėl savo netinkamo elgesio padarė teisingas išvadas. E. Š. kartu su prašymu pateikė teismui dokumentus (dukros E. Š. gimimo liudijimo Nr. 10436 bei motinos O. Š. neįgaliojo pažymėjimo Nr. 0082138 kopijas), taip pat kopijas dokumentų, patvirtinančių, jog E. Š. baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus, yra atestuota pagal 4 akad. val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą bei 8 akad. val. Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą (PP), taip pat sumokėjo jai paskirtą baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-03 nutartimi E. Š. prašymo netenkino, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad pažeidėjai sutrumpinus skirtą administracinės nuobaudos minimalų terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

E. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-03 nutartį, tenkinti jos prašymą ir sutrumpinti jai atimtos teisės vairuoti transporto priemonės terminą.

Apeliantė savo skunde nurodo, jog ji atitinka formalius ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus, savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažįsta ir gailisi dėl jų padarymo, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpiu nėra padariusi jokio papildomo teisės pažeidimo, kas, pareiškėjos manymu, neabejotinai ją charakterizuoja teigiamai ir leidžia daryti išvadą, jog paskirtos nuobaudos tikslai yra pasiekti ir įgyvendinti. Nurodo, kad jai paskirta 1 163 EUR dydžio bauda buvo sumokėta nedelsiant po jos paskyrimo, todėl, pareiškėjos vertinimu, laikytina, jog bet kokia jos teisės pažeidimu sukelta žala buvo tinkamai atlyginta. Teigia, jog nepaisant padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybių, jos nederamas elgesys nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ar žalos kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Pareiškėja sutinka, kad padarytas teisės pažeidimas galėjo sukelti pavojų visuomenės saugumui, tačiau realus pavojus sukeltas nebuvo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nurodytas argumentas, jog ji (pareiškėja) paniekino visuomenės saugumo ir dorovines vertybes, pareiškėjos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti tenkinti jos prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo.

E. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taikoma iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuota teisena (bylų nagrinėjimo tvarka), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje buvo surašytas iki 2017 m. sausio 1 d.

Apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti E. Š. prašymą sutrumpinti jai atimtos teisės vairuoti transporto priemonės terminą, ATPK 329 straipsnio nuostatų nepažeidė.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-1-4-2013).

Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš ATPK 329 straipsnio analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Teismai taip pat nurodė, jog ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Taigi, sprendžiant atimtos teisės vairuoti transporto priemones taikymo termino sutrumpinimo klausimą, būtina vertinti ne tik padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, bet ir pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo padarymo metu bei po jo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius požymius, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Atkreiptinas dėmesys, kad E. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimu administracine tvarka nubausta už tai, kad ji 2016-01-06 apie 02.44 val. prie T. Narbuto – Sėlių gatvių sankryžos, vairuodama automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas 1,35 prom. girtumas), neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stacionarų greičio matuoklį. Policijos pareigūnams E. Š. nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei kitų automobilio dokumentų. Tokiais veiksmais E. Š. pažeidė KET 14, 16, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad E. Š., savo prašymą sutrumpinti atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą, iš esmės grindžia tais pačiais argumentai, kuriuos ji buvo nurodžiusi apeliaciniame skunde, prašydama sumažinti paskirtos jai administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams – terminą. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartyje konstatuota, jog tai, kad E. Š. gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurią įvertino, charakterizuodamas pažeidėjos asmenybę ir paskirdamas jai ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose numatytą minimalią nuobaudą. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pagal formuojamą teismų praktiką darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jai skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, o kitos E. Š. nurodytos aplinkybės (tame tarpe ir jos motinos neįgalumas) neatsirado staiga, jos apeliantei buvo žinomos, tačiau nesutrukdė padaryti vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik pačios pažeidėjos, bet ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, todėl vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Taigi, nors E. Š. atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytus formaliuosius kriterijus, tačiau, įvertinus jos padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – E. Š. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik pačios pažeidėjos, bet ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, už ką jai buvo paskirta minimali administracinė nuobauda, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai E. Š. atžvilgiu dar nėra pasiekti. Skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Dėl pareiškėjos argumentų, jog, nepaisant padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybių, pareiškėjos nederamas elgesys nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ar žalos kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, pažymėtina, jog tuomet, jeigu būtų atsiradę pareiškėjos nurodyti padariniai, pareiškėjai būtų taikoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-03 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį nutarimą keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.