- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-217-227/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Kreditorius
- Valstybinei ligonių kasai
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-217-227/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 18 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2020-356/2014 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio L. J. veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstoliui L. J., išieškotojui Valstybinei ligonių kasai, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. V. skundu prašė panaikinti antstolio L. J. 2014-09-22 patvarkymą dėl skolininkui priklausančių mokėtinų lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, jam priteisė, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija jam išmokėjo 4600 Lt neturtinei žalai atlyginti, į šias lėšas išieškojimas negali būti nukreiptas, nes jos skirtos (ir pareiškėjas jas naudos) sveikatos atstatymui.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Teismas nustatė, kad vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. 0053/13/344 buvo pradėtas 2014-04-22 gavus ir priėmus vykdyti Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. 1-196-317/2012. Antstolio 2014-09-22 patvarkymu Nr.0053/13/344-S-142851 (14 b.l., vykdomoji byla Nr.0053/13/344) buvo areštuotos 5.845,13 Lt sumai piniginės lėšos (4.855,76 Lt skola ir 989,37 Lt vykdymo išlaidų), skolininko gaunamos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei antstolio priimtas 2014-10-14 patvarkymas Nr.005/13/344-S-143 (5 b.l.), kuriuo atmestas pareiškėjo skundas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-06-25 sprendimu pareiškėjui buvo priteista 4600 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pripažino, kad pareiškėjo nurodyti skundo motyvai, jog jis pageidauja panaudoti šias lėšas savo sveikatos priežiūrai, skundo nagrinėjimui neturi teisinės reikšmės. Teismas vadovavosi CPK 611, 739 straipsnio nuostatomis ir sprendė, kad skolą ir vykdymo išlaidas išieškoti iš sumų, skolininko gautų kaip neturtinės žalos atlyginimas, įstatymas nedraudžia. Pripažino, kad 2014-09-22 patvarkymas Nr.0053/13/344-S-142851 bei antstolio priimtas 2014-10-14 patvarkymas Nr.005/13/344-S-143 yra pagrįsti ir teisėti, o pareiškėjo skundas atmestinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. V. atskiruoju skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolį nuimti areštą nuo pareiškėjui priteistos ir priklausančios pinigų sumos, skirtos atlyginti neturtinę bei pareiškėjo sveikatai padarytą žalą, atskaityti 1/3 sumos išieškotojui, o likusią dalį grąžinti į apelianto sąskaitą. Apeliantas nurodo, kad likusią jam dalį jis panaudos gydymui bei sveikatos atstatymui, kadangi neturtinė žala priteista dėl sveikatos praradimo.
Atsiliepimas
Antstolis L. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad skolininkas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, vilkina vykdymo procesą ir vengia dengti įsiskolinimą. CPK 668, 739 straipsnių, LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į skolininko iš LR Teisingumo ministerijos gautiną neturtinės žalos atlyginimą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad CPK 668, 739 straipsnių, LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į skolininko iš LR Teisingumo ministerijos gautiną sumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Byloje nustatyta, kad vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. 0053/13/344 buvo pradėtas 2014-04-22 gavus ir priėmus vykdyti Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. 1-196-317/2012. Antstolio 2014-09-22 patvarkymu Nr.0053/13/344-S-142851 (14 b.l., vykdomoji byla Nr.0053/13/344) buvo areštuotos 5.845,13 Lt sumai piniginės lėšos (4.855,76 Lt skola ir 989,37 Lt vykdymo išlaidų), skolininko gaunamos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-06-25 sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteista 4600 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas kreipdamasis su skundu į antstolį nesutiko, kad į šias lėšas būtų nukreiptas išieškojimas, skundu prašė panaikinti patvarkymą, nurodydamas, kad iš neturtinės žalos išieškojimas negali būti vykdomas. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad jis sutinka, jog iš gaunamų pajamų būtų išskaičiuojama 1/3 sumos, o likusi dalis būtų paliekama jam asmeninių poreikių tenkinimui.
CPK 668 straipsnio norma numato turtą, iš kurio negalima išieškoti. Minėto straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnis nustato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos. CPK 739 straipsnyje nurodytas sąrašas yra baigtinis. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad neturtinės žalos atlyginimas nepatenka į sąrašą turto ir lėšų, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Apelianto teigimu nepagrįstai vykdomas išieškojimas iš piniginių lėšų, kurios 2014-06-25 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu priteistos pareiškėjui, kaip neturtinės žalos atlyginimas. Apelianto nurodomos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CPK nedraudžia nukreipti išieškojimo į neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas atskirajame skunde pateikė naują argumentą, kurio pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Apeliantas nurodo, kad jis sutinka, jog iš gaunamų pajamų būtų išskaičiuojama 1/3 sumos, o likusi dalis būtų paliekama jam asmeninių poreikių tenkinimui. CPK 312 straipsnio norma numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis, apeliacinės instancijos teismas naujai pateikto atskirojo skundo argumento nenagrinėja ir dėl jo nepasisako. Pastebėtina ir tai, kad minėtas atskirojo skundo argumentas neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad antstolis priėmė vykdomojoje byloje pagrįstą ir teisėtą 2014-09-22 patvarkymą Nr.0053/13/344-S-1428512014-08-07, kuris neprieštarauja teisės normoms.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.