- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-28
- Bylos Nr.
- 2K-230/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Vytautas Masiokas (pran.), Jonas Prapiestis
- Nuteistasis
- D. S., R.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti R. K., V. A. ir V. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuria nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. M., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, pasikėsino neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. 998,97 g miltelių, kurių sudėtyje yra 577,62 g (58%) psichotropinės medžiagos – amfetamino, t. y. žinodamas, kad V. M. pažįsta asmenis, galinčius gauti psichotropinės medžiagos – amfetamino, 2004 m. lapkričio 4 d. nuvyko į „Lukoil“ degalinę ir apie 19.50 val., dalyvaujant V. M., susitiko su V. A. bei R. K.. V. M. pristačius D. S. V. A. kaip psichotropinių medžiagų pirkėją, D. S. perdavė 2000 eurų V. A., kuris pinigus perdavė R. K.. Po to R. K. D. S. su V. M. nurodė, kad psichotropinė medžiaga yra kelyje Ukmergė–Anykščiai, prie kelio ženklo stulpelio. D. S. kartu su V. M. ir V. A. nuvykus į R. K. nurodytą vietą pasiimti psichotropinės medžiagos, visi buvo sulaikyti policijos pareigūnų, taigi savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti, nes jis jokio nusikaltimo nepadarė.
Kasatorius nurodo, kad jo kaltė pagrįsta tik nuteistojo V. M. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina nuteistojo V. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas V. M. parodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes šio nuteistojo parodymus priėmė tik todėl, kad jis juos ne kartą pakartojo. Tačiau kasatoriaus tokius pat nuoseklius ir vienodus parodymus teismas įvertino priešingai, taip ir liko nepaneigta versija, kad būtent V. M. siekė įsigyti psichotropinės medžiagos, o kasatoriumi, lemtingai sutapus aplinkybėms, jis tiesiog pasinaudojo. Kasatorius įsitikinęs, kad V. M., pats būdamas kaltas, tokius parodymus davė siekdamas išvengti griežtos bausmės.
Kasatorius teigia, kad ir V. A. parodymus apeliacinės instancijos teismas įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, be to, toks vertinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto išaiškinimui, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad nuteistojo V. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs: tyrimo pradžioje jis teigė neprisimenąs, iš kurio asmens (kasatoriaus ar V. M.) gavo pinigus, teisme šiuos parodymus patvirtino. Dėl to nesuprantama, kodėl teismas priima tik tą dalį nenuoseklių nuteistojo V. A. parodymų, kurie palankūs V. M. versijai patvirtinti, nors jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai: nei rasti pinigai, nei pirštų atspaudai ar kitokie pėdsakai. Taigi, kasatorius mano, kad byloje nesurinkta jokių jo kaltę patvirtinančių konkrečių įrodymų. Be to, kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog jis siejamas su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kad su kitais nuteistaisiais, išskyrus V. M., jo nesieja jokie ryšiai, kad pokalbiuose su V. M. neužfiksuoti pokalbiai apie disponavimą narkotikais.
Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į pagrindinius skundo argumentus ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes jis sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, kasatorius nenurodė, kokios bylos aplinkybės neišnagrinėtos. Iš esmės kasatorius ginčija žemesnės instancijos teismų įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, vertinimą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nurodyti išsamūs duomenys ir motyvai, kuriais remiantis teismai padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad kasatorius, padedant nuteistajam V. M., kurio vaidmuo buvo suvesti psichotropinių medžiagų pirkėją su šių medžiagų pardavėjais, pasikėsino neteisėtai įgyti labai didelį kiekį – beveik vieną kilogramą amfetamino už 2000 eurų, su tikslu jį platinti. Nuteistojo V. M. parodymai nuoseklūs, jų dalį, kad pinigus mokėjo D. S., patvirtino ir nuteistasis V. A., be to, ir kiti duomenys (D. S. kartu su V. M. ir V. A. važiavo į R. K. nurodytą vietą pasiimti psichotropinės medžiagos, netoli jos jie ir buvo sulaikyti) patvirtino jų teisingumą, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo jais abejoti. Pirmosios instancijos teismas D. S. iškeltas versijas argumentuotai paneigė. Byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius D. S. kaltę, teismai įvertino teisingai, nes jų vertinimas pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, todėl atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.
Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina bei jais remiantis nustato faktines bylos aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti įrodymų šios instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Kasatorius pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą ginčijo ir apeliacine tvarka. Dėl D. S. apeliaciniame skunde minimų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pasisakė apeliacinėje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas D. S. apeliacinio skundo esminius argumentus išnagrinėjo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta. Pagal žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytas faktines bylos aplinkybes kasatoriui baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. S. kasacinį skundą atmesti.