- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-262-123/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00334-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Bronius Valius
- Pareiškėjas
- R. S., V. S., R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- BUAB “Neringos žuvis”, Neringos savivaldybės administracija, DNSB „Gintaro įlanka 6“, K. D., D. C., A. L., A. Ž., V. T., P. K., A. V.
Pranešėja V. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-262-123/2013
NUTARTIS
2013 m. vasario 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, teisėjų Broniaus Valiaus, Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. S., V. S. ir R. Š. bei suinteresuoto asmens BUAB “Neringos žuvis” apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. S., V. S. ir R. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į gyvenamąją patalpą pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Neringos savivaldybės administracija, BUAB „Neringos žuvis“, DNSB „Gintaro įlanka 6“, K. D., D. C., A. L., A. Ž., V. T., P. K., A. V., A. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktą, kad pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini),. Nurodė, kad 1978-01-24 R. Š. ir jos šeimos nariams buvo suteikta teisė gyventi bute, tai patvirtina pridedamas orderis Nr. 000059. Pareiškėjai bute gyvena iki šiol. 1998-01-28 Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimu pareiškėjams buvo leista privatizuoti butą, tačiau privatizavimo procedūra nebuvo baigta dėl pareiškėjams nežinomų priežasčių. Viešame registre daiktinės teisės į butą neįregistruotos. Pareiškėjų nuomone, yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-25 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad nustatytos faktinės aplinkybės objektyviai pagrindžia, kad namas, kuriame yra ginčo butas, buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento išsaugojo valstybinės nuosavybės statusą. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo butas buvo įgytas privačion nuosavybėn specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, tai yra privatizuojant ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, todėl priešingai, nei įrodinėja suinteresuotas asmuo BUAB „Neringos žuvis“, ginčo buto nėra pagrindo laikyti ir šio suinteresuoto asmens nuosavybe. Suinteresuotas asmuo BUAB „Neringos žuvis“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog yra ginčo butą kaip valstybės turtą privatizavusi. Kadangi teismas laikė, jog ginčo butas yra valstybės nuosavybė, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui nustatyti, padarė išvadą, jog nėra įstatymu numatyto pagrindo tokiam faktui nustatyti. Nesant vienos iš sąlygų įgyjamosios senaties faktui nustatyti, teismas dėl kitų sąlygų nepasisakė. Teismas nurodė, kad pareiškėjai gali ginti savo interesus ginčo teisenos tvarka, paduodami ieškinį dėl ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas) 12 straipsnyje numatytu pagrindu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjai R. S., V. S. ir R. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad nesutikdami su teismo išvadomis, kad ginčo butas ir šiuo metu yra valstybės nuosavybė, remiasi valstybės įmonės Registrų centro raštu, kuriame nurodoma, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą – butą, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, todėl nesant Nekilnojamojo turto registre duomenų, kad ginčo butas yra valstybės nuosavybė, pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Mano, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsnyje numatytos sąlygos pareiškimui tenkinti.
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo BUAB „Neringos žuvis“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos motyvus:“ ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento išsaugojo valstybinės nuosavybės statusą. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo butas buvo įgytas kaip privati nuosavybė specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, tai yra privatizuojant ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, todėl priešingai, nei įrodinėja suinteresuotas asmuo BUAB „Neringos žuvis“, ginčo buto nėra pagrindo laikyti ir šio suinteresuoto asmens nuosavybe. Suinteresuotas asmuo BUAB „Neringos žuvis“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog yra ginčo butą kaip valstybės turtą privatizavusi.” “Kadangi teismas laiko, jog ginčo butas yra valstybės nuosavybė (...)”.”Teismo nuomone, pareiškėjai gali ginti savo interesus ginčo teisenos tvarka, paduodami ieškinį dėl ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas) 12 straipsnyje numatytu pagrindu”. Nurodo, kad skundo padavimas, kai sutinkama su teismo sprendimo rezoliucine dalimi ir prašoma pakeisti sprendimo motyvus, neprieštarauja kasacinio teismo praktikai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, jog Neringos valstybinės žuvininkystės įmonė buvo privatizuota viešojo akcijų pasirašymo būdu ir jos pagrindu 1994-06-21 įregistruota UAB “Neringos žuvis”. Nurodo, kad pirmosios instancijos motyvai, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini),, iki šiol yra išsaugojęs valstybinės nuosavybės statusą, yra teisiškai nepagrįstas. Mano, kad esant įrodymams, jog UAB “Neringos žuvis” yra Neringos valstybinės žuvininkystės įmonės teisių ir pareigų perėmėja, teismas negalėjo motyvuoti savo sprendimo tvirtindamas, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo butas buvo įgytas kaip privati nuosavybė specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Nurodo, kad UAB “Neringos žuvis” buvo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini),, savininke ir tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, jog UAB “Neringos žuvis” disponavo gyvenamuoju namu, UAB “Neringos žuvis” nuosavybės juridinis faktas buvo įregistruotas ir išviešintas Nekilnojamojo turo registre. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių išvadų, kurios sudarytų pagrindą tvirtinti, jog teismas nurodytų UAB “Neringos žuvis” nuosavybės teisės įgijimo į gyvenamąjį namą juridinių faktų nevertino, laikė juos nuginčytais ar pripažino negaliojančiais, todėl pirmosios instancijos teismas šių juridinių faktų negalėjo ignoruoti spręsdamas dėl gyvenamojo namo priklausomybės, privalėjo juos įvertinti, nes tinkamas jų įvertinimas nebūtų sudaręs teismui prielaidos teigti, kad namas iki šiol yra išlaikęs valstybės nuosavybės statusą. Nurodo, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo motyvų dalis ir iš to sekanti išvada prieštarautų ir pažeistų gyvenamajame name esančių patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises. Mano, kad toks teismo sprendimas sukėlė pasekmes valstybei, valstybei atsirastų pareiga pastatą perimti, juo rūpintis, dėl to ji turėtų išlaidų, taip pat gyvenamajame name esančių patalpų savininkai įgytų teisę reikalauti, kad valstybė tinkamai rūpintųsi statiniu, kuriame yra jų butai. Teigia, kad teismas neturėjo spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nes tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvų dalimi, kad pareiškėjai gali ginti savo interesus ginčo teisenos tvarka, paduodami ieškinį dėl ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, mano, kad tokie teismo motyvai pažeidžia CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą peržengti byloje pareikštus reikalavimus, pasisakydamas dėl pareiškėjų galimybės įgyti turtą privatizuojant butą, pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškėjų pareikštą reikalavimą, todėl šie teismo motyvai turi būti iš procesinio sprendimo pašalinti. Taip pat nurodo, kad teismas pažeidė nešališkumo principą, įtvirtintą CPK 21 straipsnyje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimą tenkinti.
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų pareiškimą motyvuodamas tuo, jog ginčo butas yra valstybės nuosavybė, taigi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. M. ir T. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB ,,Stoties turgus“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011; kt.). Imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobūdis yra susijęs su viešojo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008) ir paaiškinamas atsižvelgiant į šia norma siekiamus tikslus. Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. Dėl to, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Taigi sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, ypač kai turtas yra registruotas buvusių sovietinių organizacijų vardu, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Tokia skirtinga viešąja ir privačiąja nuosavybe esančių daiktų savininko apsauga nuo nuosavybės teisės praradimo kitam asmeniui sąžiningai įgijus daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdant jį visą įgyjamosios senaties terminą išryškina draudimo įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą griežtumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008). Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, sprendime nustatė, kad butas - (duomenys neskelbtini), kaip valstybės turtas 1978-01-18 Neringos m. DŽDT VK sprendimu Nr. 6 suteiktas pareiškėjų motinos R. Š. šeimai nuomai, išduotas 1978-01-21 gyvenamojo ploto orderis Nr. 000059 (b. l. 22-23, 1 tomas). Neringos Valstybinė žuvininkystės įmonė buvo privatizuota viešo akcijų pasirašymo būdu ir 1994-06-21 tuo pagrindu įregistruota UAB „Neringos žuvis“, turinti valstybei priklausančių akcijų (b. l. 100-156). 1995-04-21 UAB „Neringos žuvis“ akcininkų susirinkime (protokolas Nr. 4) priimtas nutarimas reorganizuoti bendrovę padalijant į dvi bendroves - UAB „Neringos žuvis“ ir UAB „Marių žuvis“, paskirstant įstatinį kapitalą ir atitinkamai valstybei priklausančias akcijas, darbuotojus, bendrovės turtą (b. l. 99-104, 3 tomas). Tuo pagrindu buvo įregistruota UAB „Marių žuvis“ 1995-05-10 (b. l. 95-98, 3 tomas). 1995-05-12 Turto ir nuosavybės perdavimo – priėmimo aktu UAB „Neringos žuvis“ namą, esantį (duomenys neskelbtini), perdavė UAB „Marių žuvis“. Tokiu būdu namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1995-06-15 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nuosavybės teise UAB „Marių žuvis“ (b. l. 45, 1 tomas). 1996-09-10 UAB „Neringos žuvis“ visuotiniame akcininkų susirinkime (protokolas Nr. 16) ir UAB „Marių žuvis“ visuotiniame akcininkų susirinkime (protokolas Nr. 3) buvo nutarta sujungti UAB „Neringos žuvis“ ir UAB „Marių žuvis“ (b.l. 157-158, 160-161, 2 tomas, 121, 3 tomas). 1996-10-22 Turto ir nuosavybės perdavimo – priėmimo aktu namą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB ‚Marių žuvis“ perdavė UAB „Neringos žuvis“ (b. l. 80-82). Tokiu būdu namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1996-12-09 nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas UAB „Neringos žuvis“ nuosavybės teise (b. l. 45, 1 tomas). UAB „Marių žuvis‘ išregistruota 1997-07-18 (b. l. 91, 129, 3 tomas). 1997-07-03 vyko namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų bendrijos susirinkimas, kuriame nutarta steigti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendriją (b. l. 137-138). 1997-09-24 sprendimu Nr. 265 Neringos miesto savivaldybės valdyba leido registruoti DNSB „Gintaro įlanka 6“ ir patvirtino šios bendrijos įstatus (b. l. 87). 1998-11-09 priimtas UAB „Neringos žuvis“ direktorius įsakymas Nr. 38 perduoti daugiabučio gyvenamojo namo energetinį ūkį, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo savininkų bendrijai (b. l. 31, 1 tomas). 1998-11-30 priimtas UAB „Neringos žuvis“ direktoriaus įsakymas Nr. 43, vadovaujantis Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 265, namą, esantį (duomenys neskelbtini),, išregistruoti iš UAB „Neringos žuvis“ balanso ir perduoti DNSB „Gintaro įlanka 6“ (b. l. 114, 1 tomas). UAB „Neringos žuvis“, vadovaudamasi Neringos miesto savivaldybės sprendimu Nr. 265 ir UAB „Neringos žuvis“ įsakymu Nr. 43, 1998-12-02 Nr. 150 priėmimo – perdavimo aktu perdavė daugiabučio namo savininkų bendrijai namą, esantį(duomenys neskelbtini), (b. l. 67, 2 tomas). Nekilnojamojo turto registro duomenimis UAB „Neringos žuvis“ nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), buvo išregistruota Neringos miesto savivaldybės valdybos 1997-09-24 sprendimu Nr. 265 (b. l. 45, 1 tomas). 1998-01-28 Neringos miesto savivaldybė priėmė sprendimą Nr. 002, kuriuo nusprendė leisti įforminti gyventojams butų pirkimo – pardavimo dokumentus LR Vyriausybės 1991-05-02 butų privatizacijos įstatymo nustatyta tvarka pagal pridedamą sąrašą (b. l. 158, 3 tomas). Sprendimo 1 priede esančiame sąraše įrašytas pareiškėjas V. S., R. S., R. Š., nurodant, kad ginčo butas nebuvo privatizuotas anksčiau, kadangi nesutiko visi šeimos nariai (b. l. 159, 3 tomas, prijungta byla Nr. 2-11927-889/2011, b. l. 54). 1998-05-04 Valstybinės komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti, sprendimu nutarta pareiškėjams leisti privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias ir kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), (prijungta byla Nr. 2-11927-889/2011, b. l. 55). UAB „Neringos žuvis“ 1998-01-26 pranešimu Nr. 7 Neringos miesto savivaldybei nurodė, kad neprieštarauja, jog lengvatinėmis sąlygomis būtų privatizuoti butai esantys (duomenys neskelbtini), tarp kurių nurodytas ginčo butas (b. l. 157, 3 tomas). P. V. Skuodo vardu 1998-12-14 buvo sumokėta 1994,00 Lt 99 ct už perkamą butą UAB „Neringos žuvis“ (b. l. 112, 1 tomas). Įrodymų, pagrindžiančių priežastis dėl kokių priežasčių nebuvo užbaigta ginčo buto privatizavimo procedūra nėra, remiantis pareiškėjos R. S. paaiškinimais, ginčo buto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta (b. l. 74, 3 tomas).
Taigi atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo butas yra valstybės nuosavybė, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui nustatyti, todėl nėra įstatymu numatyto pagrindo tokiam faktui nustatyti.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (CPK 185 straipsnis). Nei pareiškėjai, nei suinteresuotas asmuo BUAB „Neringos žuvis“ su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių apeliacinių skundų pagrįstumą (CPK 178, 185 straipsniai), taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad suinteresuotas asmuo BUAB „Neringos žuvis“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog yra ginčo butą kaip valstybės turtą privatizavusi.
Atsakant į apeliantės BUAB „Neringos žuvis“ argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų galimybės įgyti turtą privatizuojant butą, peržengė pareiškėjų pareikštą reikalavimą, todėl šie teismo motyvai turi būti iš procesinio sprendimo pašalinti, be to, teismas pažeidė nešališkumo principą, įtvirtintą CPK 21 straipsnyje, pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paaiškinimo pareiškėjams, negalima vertinti kaip nešališkumo principo pažeidimo, bei pripažinti, kad teismas peržengė pareiškėjų pareikšto reikalavimo ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis), taip pat teismo padaryta išvada, jog ginčo butas išsaugojo valstybinės nuosavybės statusą, nevertintina kaip teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jo naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.