Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, gynėjui advokatui Audronei Neniškienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto posėdžio tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis-globoja seserį, teismo neteistas, kaltinamas pagal LR BK 227 str. 4 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. papirko - davė kyšį valstybės tarnautojui arba jam prilyginamam asmeniui, vykdančiam įgaliojimus, o būtent: 2016 m. gegužės 11 dieną apie 20.45 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniajam tyrėjui A. K. ir vyresniajam tyrėjui A. T., kad išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 1 d., ir nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo, tiesiogiai davė nurodytiems valstybės tarnautojams 50 eurų sumą, tokiu būdu tiesiogiai davė kyšį nurodytiems valstybės tarnautojams už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Tokia A. K. padaryta veika atitinka požymius nusikaltimo numatyto LR BK 227 str. 4 d.

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga: A. T. tarnybiniu pranešimu dėl padarytų nusikalstamų veikų ( b.l. 4), Įvykio vietoje apžiūrėti daiktiniai įrodymai t.y. 50 eurai ( b. l. 5 - 9), kurie 2016-05-13 nutarimu įnešti į Marijampolės apskrities VPK kasą ( b. l. 16).

Teismas daro išvada, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai neteisėtai davė kyšį (papirko) valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kurie vykdė įgaliojimus. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe atsižvelgiant į jo parodymus, teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama. Be to, ir į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybių, bei nenustatyta sunkinančių aplinkybių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Kaltinamasis A. K. nusikalto pirmą kartą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, visiškai prisipažino savo kaltę, kad gailisi nusikaltęs, bei kaip prokuroras nurodo yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, jog yra visos sąlygos jam skirti vieną iš švelnesnių šiame straipsnyje numatytų atitinkančia bausmės rūšį –baudą. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą teisiamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, teisiamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir šeimos interesus. Tai padės neizoliavus nuo šeimos ir visuomenės jį stebėti ir kontroliuoti, suteiks galimybę dirbti.

Teismui paskyrus švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybės neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšis nėra įstatyminio pagrindo. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamosios nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusios interesus ( BK 41 str. ).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Paskirtoji kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė ( b. l. 40).

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-5427 (b. l. 53), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. K., išlaidas iki 2016 m. gegužės 13 d. sudaro 34,17 eurų dydžio advokato užmokestis. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas teismo procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgtina ir į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2015). Įvertinus šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo Z. E. nepriteistinos.

Kitų proceso išlaidų byloje nebuvo.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Procesinės prievartos priemonės netaikytos.

Daiktiniai įrodymai: 50 eurų skirtingais nominalų banknotais LR BK 72 str. tvarka konfiskuotini ir paimtini bei perduotini valstybės nuosavybėn ( LR BPK 94 ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 3 d., BPK 297 str., 298 str., 301-305 str. str., 307 – 313 str. str. teismas

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. ir nuteisti jį 18 MGL-BBDL, t.y. 677,88 eurų bauda.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą A. K. bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 451,92 eurų.

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Daiktiniai įrodymai: 50 eurų skirtingais nominalų banknotais LR BK 72 str. tvarka konfiskuotini ir paimtini bei perduotini valstybės nuosavybėn ( LR BPK 94 ).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.