- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- AN2-12-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00192-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. I.
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. I. administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vyriausiojo specialisto D. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo S. J. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu T. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį 300 Eur dydžio bauda už tai, kad 2018 m. lapkričio 29 d. atlikus T. I. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 36ŽN-288-(14.36.73.) nustatyta, jog pietinėje sklypo dalyje paskleidžiant žemių krūvas, žemėmis užstumdyta dalis valstybinės žemės – bendro naudojimo kelio, ji naudojama savo reikmėms užsėjus kviečiais. Pagal 2019 m. liepos 23 d. atliktą pakartotinį žemės sklypo patikrinimą ir surašytą žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 36ŽN-141-(14.36.78.) nustatyta, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas žemės ūkio veiklai, pasėti kviečiai, pietinėje sklypo dalyje paskleidžiant žemių krūvas yra užimta dalis valstybinės žemės, skirtos pravažiavimui, nėra išsaugotas riboženklis Nr. 3, užimtas valstybinės žemės plotas yra apie 218 kv. m, pažeidimas nėra pašalintas, galbūt pažeidžiami Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 7 punktų reikalavimai, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.1; 11.6 ir 11.7 papunkčių reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo S. J. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas ir T. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
3. Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vyriausiasis specialistas D. J. prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą panaikinti.
3.1. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kontrolės nuostatai), Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, jos metu sistemingai tikrina, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis bei vykdydamas teisės aktais priskirtas funkcijas, Plungės ir Rietavo skyriaus vyr. specialistas A. V. pagal gautą skundą dėl trukdymo naudotis bendro naudojimo keliu 2018 m. lapkričio 29 d. atliko T. I. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 36ŽN-288-(14.36.73.) Nustatyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), prižiūrimas tinkamai, naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Pietinėje sklypo dalyje paskleidžiant žemių krūvas (kurios prieš T. I. buvusio savininko buvo sustumtos į krūvas nuviršavus derlingą sklypo sluoksnį) žemėmis užstumdyta dalis valstybinės žemės – bendro naudojimo kelias. Vietovėje labai aiškiai skiriasi bendro naudojimo kelio ir sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) aukščiai. Sklypas yra aukščiau. Iš pridėtų fotonuotraukų matyti, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje yra suformuotas šlaitas, nubyrėjusi žemė (2018 metais darytose nuotraukos matosi šlaitas dar neapaugęs augalija), užskleidžiant gruntu užimta valstybinė žemė – bendro naudojimo kelio dalis. Bendro naudojimo kelias yra suprojektuotas 1996 metais rengiant (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės dalinio patikslinimo planą Ml:5000. 2018 m. lapkričio 29 d. žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatyta, kad galbūt pažeidžiamas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas „Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: 7) savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų“ ir nesilaikyta Kontrolės nuostatų 11.6 papunkčio. Žemės įstatymas numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Žemes savininkai pažeidę gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teises bei teisėtus interesus, laikytini padarę Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje įtvirtintą pažeidimą, kuris numato atsakomybę tam, kas savavališkai užėmė žemę, mišką ar vandens telkinį. Žemės užėmimas suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę ar mišką atlikimas. Žemės užėmimu taip pat laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami pasėliai, suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias ir panašūs atvejai.
Šalies argumentai
3.2. Apelianto teigimu, skleidžiant gruntą nesilaikant VĮ Registrų centre kadastriniais matavimais registruotų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, neteisėtai užimta valstybinė žemė – užskleidžiant žemėmis dalį bendro naudojimo kelio ir naudojama užsėjus kviečiais. Patikrinimo akto pastabose žemės sklypo savininkas T. I. prašo Plungės ir Rietavo skyriaus atsižvelgti į jo prašymą ir atidėti trūkumų likvidavimą iki pavasario, kad būtų galima kokybiškai atlikti darbus, reikalingus trūkumų pašalinimui. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas T. I. 2018 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akte, registruotame Nr. 36ŽN- 288-(14.36.73.), pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kad ne visai tiksliai atliko sklypo ribų sutvarkymą, bet viską sutvarkys, kai tik leis gamtinės sąlygos ir paprašė atidėti trūkumų likvidavimą iki pavasario, kad būtų galima kokybiškai sutvarkyti. Tačiau to nepadarė. Pažymima, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, turi teisę ginti pažeistas teises, reikalaudama CK 4.98 straipsnio pagrindu pašalinti pažeidimą, kuris trukdo naudotis jai nuosavybės teise priklausančia žeme, t. y. turi reikalauti atlaisvinti valstybinę žemę.
3.3. Praėjus protingam pažeidimo pašalinimo terminui, gavus gretimų sklypų savininkų nusiskundimą, Plungės ir Rietavo skyriaus vyr. specialistas A. V. 2019 m. liepos 23 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pakartotinį patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 36ŽN-141-(14.36.78.). Nustatyta, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas žemės ūkio veiklai, pasėti kviečiai. Pietinėje sklypo dalyje paskleidžiant žemių krūvas yra užimta dalis valstybinės žemės, skirtos pravažiavimui. Nėra išsaugotas riboženklis Nr. 3. Užimtas valstybinės žemės plotas yra apie 218 kv. m ir pažeidimas dar nėra pašalintas. Sklypo savininkas T. I. patikrinimo akte nurodė, kad žemės sklypo ribų pažeidimo nėra, valstybinės žemės užgrobimo nėra, „katlavanas“ ant kelio yra iškastas ankstesnių savininkų, jo šlaitas remiasi į jo sklypą. Užimtos bendro naudojimo kelio dalies plotas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS „TOPCON GRS-1, atlikta fotofiksacija, parengta schema. 2019 m. liepos 23 d. žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatyta, kad galbūt pažeidžiamas Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 7 punktai ir nesilaikyta Kontrolės nuostatų 11.1; 11.6 ir 11.7 papunkčių. Nustatytos aplinkybės atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo – savavališkas žemės, miško vandens telkinio užėmimas arba savarankiškas naudojimas – požymius.
3.4. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nagrinėti nuosavybės teises įrodantys dokumentai, įrašai patikrinimo aktuose apie atliktus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimus vietovėje, apžvelgtos fotonuotraukos, parengtos schemos, ištraukos. Iš 1995-2017 metų ortofografinio žemėlapio vaizdų matyti, kad sklypas buvo netvarkytas iki 2017 metų. T. I. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas, jam yra atlikti kadastriniai matavimai, o žemės sklypas yra nupirktas 2007 m. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, jos neatskiriamoji dalis yra žemės sklypo planas M1:2000. Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. I. posėdyje pripažino, kad sklypo ribas ir riboženklių pastatymo vietas aiškiai žinojo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypo patikrinimo akte Nr. 36ŽN-141-(14.36.78) įrašytas įrašas laikytinas savininko gynybinė pozicija, todėl neatleidžia asmens nuo būtinybės naudotis žemės sklypu tokiomis ribomis, kokios yra įregistruotos viešame registre. Užėmimo faktas nustatytas faktiškai naudojamo žemės sklypo duomenis sugretinus su turimais sklypo duomenimis, esančiais Plungės ir Rietavo skyriuje saugomoje, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimo byloje.
3.5. Pažymima, kad 2019 m. lapkričio 20 d. Plungės ir Rietavo skyrius raštu Nr. 36SD-4169-(14.36.78.) prašė T. I. 2019 m. gruodžio 18 d. atvykti į Skyrių dėl galbūt pažeidimo aplinkybių išaiškinimo. T. I. 2019 m. gruodžio 18 d. atvyko į Skyrių. Pilietis nurodė, kad jokio valstybinės žemės užgrobimo nėra, o yra ankstesnių žemės savininkų iškasti „katlavanai“. Kad žemės sklypas yra savaime apaugęs medžiais ir menkaverčiais krūmais, nešienaujamas, visai neatitinka tikrovės. Plungės ir Rietavo skyriaus vyr. specialistas A. V. paaiškino, kad rengiant kvietimą Nr. 36SD-4169-(14.36.78.) įsivėlė klaidingas sakinys, kad žemės sklypas yra savaime apaugęs medžiais ir menkaverčiais krūmais, nešienaujamas, yra perteklinis, toks pažeidimas nebuvo fiksuotas patikrinimo metu. Už neatidumą atsiprašė. T. I. buvo informuotas, kad vėliau bus pakviestas į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą.
3.6. Apelianto teigimu, Plungės ir Rietavo skyrius 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. 36SD-104-(14.36.78.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo ir nustatyto galimo pažeidimo“ informavo T. I. apie 2019 m. liepos 23 d. atliktos Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatytas aplinkybes bei pakvietė 2020 m. vasario 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Nustatytą dieną T. I. neatvyko. Pagal pašto žymas buvo pranešta tinkamai, tačiau 2020 m vasario 12 d. laiškas grįžo su pašto žyma, kad „laiško neatsiėmė pašte“. 2020 m. vasario 6 d. Plungės ir Rietavo skyriaus vyr. specialistas A. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą ROIK:20110466073 su administraciniu nurodymu T. I. sumokėti pusę minimalios baudos – 150 Eur. Pusė minimalios baudos turėjo būti sumokėta iki 2020 m. vasario 26 d., tačiau T. I. baudos iki nustatyto termino nesumokėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. I. 2020 m. vasario 20 d. raštu pateikė paaiškinimą dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo, padaryto administracinio nusižengimo nepripažino, paaiškino, kad kasinėjimus vykdė ankstesni sklypo savininkai, valstybinės žemės užgrobimo nėra, kviečiai užsėti norint pagerinti žolyno sudėtį. Plungės ir Rietavo skyrius atkreipia dėmesį, kad T. I. pirmame posėdyje 2020 m. kovo 5 d. papildomai paaiškino, kad patikrinimo aktuose viskas teisingai aprašyta, nuotraukos teisingos. Sklypo ribos jam yra žinomos ir aiškios nuo pat sklypo įsigijimo dienos. Riboženkliai taip pat aiškiai žinomi (plane pažymėtame kampe Nr. 3), riboženklį yra atstatęs 3 kartus. Teigė, kad žemių krūvos stumdymų neatliko. Sklypas iki 2018 metų buvo apleistas, apaugęs krūmais. 2018 metais paprašė kaimyną R. B., kad sklypą sutvarkytų. Sutvarkė ir 2018 m. rudenį pasėjo pasėlį, o 2019 pavasarį padarė įsėlį žemei pagerinti. Šiuo metu viskas yra iškultivuota. Paaiškino, kad pats žemės nedirba, nuomininkui savo sklypo ribas parodė. Paklausus, kodėl pirmo patikrinimo metu ribų pažeidimą pripažino ir pažadėjo jį pašalinti, prašė duoti tam laiko bei dėl to nuoširdžiai gailėjosi, aiškiai neatsakė. Pasakė, kad gailėjosi, jog įvyko konfliktas su Skyriumi. Paaiškino, kad supiltas skardis galėjo slinkti pats, nes aukščio skirtumas prie ribos yra apie pusantro metro. Buvo kiečiai, krūmai, dabar sklypas yra dirbamas. Posėdžio pabaigoje paklausė, kaip galėtų sutvarkyti tą pažeidimą. Paaiškinta, kad tai būtų galima padaryti paskleidžiant užstumtą gruntą palei sklypo ribą ant bendro naudojimo kelio arba grąžinant gruntą į savo sklypą.
3.7. Apelianto teigimu, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas T. I. teigė, kad jis „katlavanų“ ant bendro naudojimo kelio nekasinėjo, tai darė buvę savininkai, grunto neskleidė, tik tvarkė sklypą, tačiau svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės priskyrimas sau. Byloje esančios sklypo nuotraukos, prietaisu „Topcon GRS 1“ fiksuota užimto 218 kv. m bendro naudojimo kelio valstybinės žemės dalis taip pat leidžia teigti, kad natūralus byrėjimo šlaitas užima bendro naudojimo kelią, žemė dirbama ir kviečiai pasėti ne tik T. I. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose, bet ir valstybinėje žemėje. Lyginant 1995-2013 metų ortofografinio žemėlapio vaizdus matyti, kad žemių krūvos paskleistos po 2017 metų. Liudytojai atsakė į klausimus ir teigė, kad pravažiavimas yra reikalingas, jis turi būti sutvarkytas. Bendro naudojimo keliu yra važiuojama darant lankstą ir taip užimant gretimo sklypo žemės. Liudytojas A. S. paklaustas, ar žino, kad dabar iš dalies sutvarkyto kelio trasa kerta per jo sklypo ribą, teigė, kad per savo žemę važiuoti leidžia. T. I. neabejotinai žinojo apie jam priklausančio sklypo ribas nuo pat sklypo įsigijimo momento. Apie gruntu užskleistą ir apsėtą bendro naudojimo kelio dalį sužinojo 2018 m. atlikus patikrinimą ir gailėjosi dėl savo veiksmų, netinkamai sutvarkant sklypo ribas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui pašalinti ir atlaisvinti užimtą bendro naudojimo kelio dalį.
3.8. Atsižvelgdamas į nustatytas visas aplinkybes, apeliantas mano, kad šis T. I. pažeidimas atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo – savavališkas žemės, miško vandens telkinio užėmimas arba savavališkas naudojimas – požymius. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019). Administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais. Vertinant veiką pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad T. I., skleisdamas gruntą, veikė neatsakingai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinės žemės sklypo dalį aiškiai suprasdamas, kad jis nėra užimtos žemės sklypo savininkas. Pažeidimas padarytas netiesiogine tyčia, nes išstumdydamas žemių krūvą ir paskleisdamas jas suvokė, kad išbyrėjus gruntui ant bendro naudojimo kelio, gali atsirasti ribų pažeidimas, nors to ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jam atsirasti. Iš plane nurodytų gretimybių žinojo, kad sklypas ribojasi su bendro naudojimo keliu, kuris priklauso valstybei. Surašant pirmą patikrinimo aktą 2018 m. lapkričio 29 d. T. I. gailėjosi dėl netiksliai sutvarkytų sklypo ribų, žadėjo pažeidimą šalinti. Užimtą valstybinės žemės sklypo dalį naudojo užsėdamas kviečiais, kaip pats teigė, gerinant dirvos struktūrą, tačiau pažeidimo nepašalino. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą, kuriuo T. I. paskirta 300 Eur bauda pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, priėmė teisėtai ir pagrįstai.
3.9. Apelianto tvirtinimu, Plungės ir Rietavo skyrius tikrinimo metu prašė T. I. atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, nes pažeidžiami trečiųjų asmenų teisėti interesai, tačiau beveik dvejus metus aktyvių veiksmų, siekiant visiškai atlaisvinti valstybinę žemę, nesiėmė. Tokiais savo veiksmais T. I. pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažintini atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010). Teismo vertinimu, kad plotas užsėtas kviečiais, prieštarauja fotonuotraukose užfiksuoti duomenys, tačiau Plungės ir Rietavo skyrius daro išvadą, kad po atlikto patikrinimo, T. I. užsėtą užimtą plotą kviečiais valstybinės žemės teritorijoje nupjovė, taip panaikindamas įrodymus, kad valstybinėje žemės teritorijoje buvo užsėti kviečiai. Šias aplinkybes įrodo patikrinimo metu užfiksuotos fotonuotraukos, jose matosi, kad buvo auginami kviečiai, o jau sekančio patikrinimo metu kviečiai valstybinės žemės dalyje jau buvo nupjauti. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas A. V. (Plungės ir Rietavo skyrius specialistas). Tačiau teismas į šiuos liudytojo parodymus ir kitas užfiksuotas aplinkybes neatsižvelgė.
3.10. Apeliantas pažymi, kad aiškindamas užėmimo sąvoką Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 110 straipsnio prasme, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Šiuo atveju darytina išvada, kad bendro naudojimo kelyje T. I. išstumdytos ir paskleistos žemių krūvos yra veiksmas atitinkantis valstybinės žemės užėmimo fakto buvimą. Būtent dėl tokių T. I. veiksmų, gretimų žemių savininkai negali laisvai naudotis bendro naudojimo keliu patekant į savo žemės sklypus. Visos šios aplinkybės parodo gretutinių žemės sklypų savininkams, kad užvaldytas valstybinėje žemėje bendro naudojimo kelias yra T. I. naudojamas. Pagal teismų praktiką savavališkas žemės užėmimas konstatuojamas ne tik tada, kai žemė užtveriama tvora ar kitu būdu, ir į ją nebegali patekti sklypo savininkas ir kiti asmenys, bet ir tada, kai tokia žemė yra užimama kitokiu būdu, pvz., ji suariama, užsėjama ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-1330/2010, N575-362/2012; Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019).
3.11. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius tinkamai nustatė administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. nustatyti visi keturi būtini nusižengimo sudedamieji elementai: objektas, subjektas, objektyvioji pusė bei subjektyvioji pusė. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo objektas – bendro naudojimo kelias valstybinėje žemėje, kurią T. I. užėmė išstumdydamas žemių krūvą ir paskleisdamas jas ne pagal savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas. Subjektas – asmuo, užėmęs laisvą valstybinę žemę. Objektyvioji pusė – tai T. I. veiksmai, kurie pasireiškė išstumdant žemių krūvą ir paskleidžiant jas. Subjektyvioji pusė – pažeidėjo kaltė – netiesioginė tyčia, nes T. I. išstumdydamas žemių krūvą ir paskleisdamas jas suvokė, kad gali atsirasti ribų pažeidimas, nors to ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jam atsirasti. T. I. savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės sklypą aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019).
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas T. I. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas dėl to, ar T. I. savavališkai užėmė ir naudojo apie 218 kv. m valstybinės žemės ploto.
8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
10. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą.
11. Skundžiamame nutarime išsamiai aptarta teismų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl apygardos teismas dar kartą to paties nekartoja, tik dar kartą akcentuoja, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia savavališkai (aktyviais veiksmais) užimti valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo ar jo dalies savininkas.
12. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 36ŽN-288-(14.36.73.) užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 29 d. atlikus T. I. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimą nustatyta, jog pietinėje sklypo dalyje paskleidžiant žemių krūvas, žemėmis užstumdyta dalis valstybinės žemės – bendro naudojimo kelio, ji naudojama savo reikmėms užsėjus kviečiais. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 36ŽN-141-(14.36.78.) užfiksuota, kad 2019 m. liepos 23 d. atlikus pakartotinį žemės sklypo patikrinimą nustatyta, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas žemės ūkio veiklai, pasėti kviečiai, pietinėje sklypo dalyje paskleidžiant žemių krūvas yra užimta dalis valstybinės žemės, skirtos pravažiavimui, nėra išsaugotas riboženklis Nr. 3, užimtas valstybinės žemės plotas yra apie 218 kv. m, pažeidimas nėra pašalintas, galbūt pažeidžiami Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 7 punktų reikalavimai, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.1; 11.6 ir 11.7 papunkčių reikalavimai.
13. Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. I. skunde apylinkės teismui ir teismo posėdyje paaiškino, kad valstybinėje žemėje esantis šlaitas susidarė ne dėl jo veiksmų, o jau iki jam įsigyjant žemės sklypą, kai 2005 – 2006 metais kasimo ir lyginimo darbus atliko ankstesnis žemės sklypo savininkas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Iki 2018 metų visi gretimų žemės sklypų savininkai važiavo per jo žemės sklypą, nes pravažiavimo pro pietinę sklypo dalį nebebuvo. T. I. visiškai nesutiko su tuo, kad valstybinė žemė – šlaitas ir kelias buvo užsėti kviečiais, kadangi toks užsėjimas negalimas dėl per stataus šlaito.
14. Pažymėtina, kad aiškinantis administracinio pažeidimo aplinkybes, liudytojo A. S. parodymai patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo T. I. paaiškinimus, kad buvo atliekami darbai, kasama, ir žemių krūvos jau buvo sukastos prieš T. I. įsigyjant žemės sklypą, jos buvo sustumtos ir T. I. priklausančiame žemės sklype (b. l. 33–39).
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertinant veiką pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad T. I., skleisdamas gruntą, veikė neatsakingai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinės žemės sklypo dalį aiškiai suprasdamas, kad jis nėra užimtos žemės sklypo savininkas. Pažeidimas padarytas netiesiogine tyčia, nes išstumdydamas žemių krūvą ir paskleisdamas jas suvokė, kad išbyrėjus gruntui ant bendro naudojimo kelio, gali atsirasti ribų pažeidimas, nors to ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jam atsirasti. Tačiau nagrinėjamu atveju bylos duomenimis visiškai nepaneigta aplinkybė, kad T. I. nepaskleidė žemių krūvos, jos jau buvo paskleistos iki jam įsigyjant žemės sklypą. Tai, kad jam nebuvo jokio tikslo užimti dalies valstybinės žemės, skirtos pravažiavimui, nepaneigia ir ta aplinkybė, kad jis pats leido važiuoti gretimų žemės sklypų savininkams per jo žemės sklypą, nes jam įsigijus žemės sklypą, jau nebuvo bendro naudojimo kelio. Šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su skundžiamame nutarime nustatyta aplinkybe, kad prieduose prie aktų esančiose fotonuotraukose užfiksuoti duomenys nepatvirtina fakto, jog valstybinė žemė, kurios savavališku užėmimu kaltinamas T. I., naudojama savo reikmėms, kad joje yra pasėti kviečiai (b. l. 73–74, 81–82). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju ne tik T. I., bet ir jo žemės sklypą prižiūrintis R. B. logiškai paaiškino ir priežastį, dėl kurios net nebūtų galima pasinaudoti valstybine žeme savo reikmėms, t. y. dėl per stataus šlaito (b. l. 34).
16. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto T. I. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių objektyviojo ir subjektyviojo požymių buvimo – savavališko valstybinės žemės užėmimo ir tyčios, neįrodyta ir tai, kad valstybinės žemės plotas naudojamas savo reikmėms.
17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo S. J. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas ir T. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties, teisėtai ir pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vyriausiojo specialisto D. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.