- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-147-290/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39690-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Viktoras Preikšas, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- G. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viktoro Preikšo,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. B. atlieka bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Bausmės pradžia – 2017 m. sausio 24 d., o pabaiga – 2021 m. sausio 22 d. Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną – 2 metai 1 mėnuo ir 9 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam G. B., tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis G. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo motyvais. Teigia, jog iš Komisijos nutarimo matyti, kad jis deda pastangas keisti požiūrį į gyvenimą. Pažymi, jog teismas negalėjo vertinti jam paskirtos nuobaudos, nes ji apskųsta administraciniam teismui, o jos nagrinėjimas paskirtas 2019 m. vasario 28 d. Atmetus šią nuobaudą, išlieka vien teigiamai jį charakterizuojantys faktoriai, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad jis daugiau nebenusikals: 5 kartus skatintas, yra įgijęs specialybę, dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, galiojančių nuobaudų neturi, dengia vykdomuosius raštus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą ir darbą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 40 balų pagal „OASys“ metodiką, be to, lankė priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos grupę.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.
6. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. G. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 40 balų (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ypač turint omenyje tai, kad šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas tik vienu balu skiriasi nuo vidutinės. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį ir darbą G. B. buvo penkis kartus paskatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Akcentuotina, kad aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Ir, nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. G. B. 2018 m. liepos 31 d. nubaustas drausmine tvarka dėl disponavimo uždraustais daiktais. Ir nors ši nuobauda panaikinta anksčiau laiko ir komisijos posėdžio dienai buvo negaliojanti, tačiau į ją svarbu atsižvelgti, nes tai rodo nuteistojo požiūrį į priežiūrą bei taikomas pataisymo priemones, jo gebėjimą laikytis draudimų bei įpareigojimų, o taip pat įstatymų. Skunde nuteistasis teigia, kad ši nuobauda neturėjo būti vertinama, nes ji apskųsta administraciniam teismui ir galutinis sprendimas dėl jos nepriimtas, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų Kauno apygardos teismui apie tai nepateikta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nuteistajam paskirtos nuobaudos teisėtumu bei pagrįstumu.
8. Vis dėl to, net jei ir būtų nustatyta, jog ši nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, esminės reikšmės sprendimo netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lyginio paleidimo teisėtumui ir pagrįstumui šiuo metu tai neturėtų, nes pagrindą abejoti pakankama nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir kiti veiksniai.
9. Pagal socialinio tyrimo išvados duomenis vis dar išlieka aktualūs nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys. Nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių. Pažymėtina, jog naują nusikalstamą veiką G. B. padarė lygtinio paleidimo metu, t. y. jis jau kartą nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir jo probacija nebuvo sėkminga, todėl tai sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas jo lygtiniam paleidimui. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis kaltu dėl padaryto nusikaltimo, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, neprisipažįsta. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.
10. Taip pat pažymėtina, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo laikotarpiu per beveik dvejus metus sumažėjo nuo 45 iki 40 balų, tačiau iš 40 nusikalstamo elgesio riziką sudarančių balų tik 10 yra statiniai, o kiti 30 – dinaminiai, kurių pokytis priklauso išimtinai vien tik nuo nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų pokyčių, todėl nuteistasis turi visas galimybes pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinti.
11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis šiai dienai – beveik 2 metai, paskirta bausmė – 4 metai) negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertinant ankstesnę nesėkmingą probaciją, kurios metu nuteistasis padarė naują tyčinį su fiziniu smurtu susijusį nusikaltimą, bei vertinant nusikalstamo elgesio riziką, o taip pat šiai dienai nustatytus kriminogeninius veiksnius, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad ji nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
12. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus visa tai, daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo G. B. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.