- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- N-62-1795-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00562-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu M. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 2 dalį skirta 5 000 Lt bauda su 200 pakelių cigarečių „Fest“ ir automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad M. V. 2010 m. liepos 26 d., apie 14 val. minėtu automobiliu vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateigdamas muitinės kontrolei, automobilio galinėse durelėse po apmušalais gabeno į Lietuvos Respubliką 200 pakelių po 20 vnt. cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė yra 1 428 Lt, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių“ 10.1.1. punkto reikalavimus. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į gabentų prekių kiekį ir vertę, į tai, kad M. V. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, studijuoja ir moka už studijas, registruotas darbo biržoje, už šios rūšies pažeidimus anksčiau nebaustas, bei į tai, kad kontrabandos prekės buvo gabenamos automobiliu paslėptos vietoje, apsunkinančioje jų aptikimą.
II.
Apeliaciniu skundu M. V. prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą, pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje be transporto priemonės konfiskavimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo labai sunkios materialinės padėties. Paaiškina, kad studijuoja universitete ir turi mokėti už studijas, todėl yra paėmęs paskolą. Tvirtina, kad yra bedarbis, jokių pajamų negauna, todėl neturi pinigų pragyvenimui. Pažymi, kad šeimos materialinė padėtis taip pat sunki, nes tėvas yra bedarbis, mama gauna tik apie 800 Lt, už kuriuos išlaiko gyvenamąjį būstą. Pabrėžia, kad slėptuvės automobilyje nebuvo įrengtos, cigaretės buvo įdėtos po apmušalais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Druskininkų užkarda su M. V. apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas pagrįstas objektyviais įrodymais, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. V. skirta nuobauda pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį, kurioje inter alia įtvirtinta, jog prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, užtraukia baudą nuo 5 000 iki 10 000 Lt su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo pripažįsta. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliantas mano, kad buvo nubaustas per griežtai – skirta per didelė bauda bei nepagrįstai konfiskuotas vairuotas automobilis „VW Passat“.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17?103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1?1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ( ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), taip pat į gabentų prekių kiekį ir vertę, apeliantui skyrė ATPK 210 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią piniginę baudą. Pažymėtina, kad sunki apelianto ir jo šeimos materialinė padėtis nesudaro pagrindo švelninti skirtą minimalią baudą. Šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbesnės nei tai, kad M. V. padarė vieną iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3255/2011). Be to, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų ( ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Kitos apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su jo teigiama charakteristika (teistumo, baudimo administracine tvarka nebuvimas) nėra išskirtinės ar ypatingos, todėl nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą.
Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-1695/2006, N575-47/2008, N502-34/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantas cigaretes gabeno, jas paslėpęs automobilio galinėse durelėse po apmušalais (b. l. 3, 4), kas patvirtina, kad M. V. iš anksto kruopščiai ruošėsi neteisėtos veiklos padarymui, slėpdamas cigaretes, ir tokiu būdu apsunkindamas jų suradimą. Taigi automobilį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiesiogiai panaudojo kaip įrankį teisės pažeidimui padaryti, todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas nusistovėjusios teismų praktikos dėl transporto priemonės konfiskavimo kontrabandos bylose, nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai skyrė apeliantui papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Tai, kad transporto priemonė reikalinga važinėti į studijas Vilniuje ar tai, kad pažeidimas padarytas dėl sunkios materialinės padėties, nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir jos nekonfiskuoti.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog M. V. skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, atsižvelgus į visas jo atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes ir nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.