Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-04 · Byla Nr. 1K-391-628-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-04
Bylos Nr.
1K-391-628-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Vainauskienė
Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
Nr. 1K-391-628-2010VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkricio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant itariamojo R. A. gynejui adv. Vincui Paceviciui, prokurorui Gintui Ivanauskui, teismo posedyje išnagrinejusi itariamojo R. A. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartimi itariamajam R. A. pratestas kardomosios priemones suemimo terminas trims menesiams, skaiciuojant nuo 2010-10-23.

R. A. itariamas tuo, kad jis veikdamas organizuota grupe, neteisetai disponavo dideliu kiekiu narkotines medžiagos turint tiksla ja platinti, o butent: jis, ne veliau kaip 2010 m. balandžio 22 d. Alytuje sutare su ikiteisminio tyrimo nustatinejamais ne mažiau kaip 4 asmenimis neteisetai igyti, laikyti, gaminti ir platinti Alytaus mieste narkotines medžiagas - heroina, padarant iš 2 g milteliu pavidalo heroino ne mažiau kaip 100 skysto pavidalo doziu ir parduodant narkomanams po l ml skyscio, kuriame yra nedidelis kiekis - ne mažiau kaip 0,003 g heroino, už 6 litus, ir sudare nusikalstama plana, pagal kuri kiekvienas organizuotos grupes narys pasiskirste vaidmenimis isipareigodamas neteisetai igyti miltelinio pavidalo heroina ir atsiskaityti už perkama heroina, irengti sleptuves heroino laikymui ir perduoti heroina juo prekiaujanciam bendrininkui, gaminti heroino skysto pavidalo dozes ir parduoti narkomanams bei pasidalinti gautais pinigais. Laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki 2010 m. liepos 21 d., veikdami pagal susitarima, laikydamiesi konspiracijos ir kiekvienas atlikdamas savo vaidmeni, bute, esanciame (duomenys neskelbtini), Alytuje, pardavinedami narkomanams narkotines medžiagas - heroina, ir vykdydami testine nusikalstama veikla, pardave ne mažiau kaip 1000 doziu, t.y. dideli kieki narkotines medžiagos - ne mažiau kaip 3 g heroino.

Šiais savo veiksmais R. A. itariamas padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.

Itariamasis R. A. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2010-07-21. 2010-07-23 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas nutartimi R. A. paskyre kardomaja priemone – suemima trims menesiams. To paties teismo nutartimi kardomosios priemones – suemimo terminas buvo pratestas trims menesiams, jo termina skaiciuojant nuo 2010-10-23. Sprendimas pratesti itariamajam suemimo termina motyvuojamas tuo, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje švelnesnemis nei suemimas kardomosiomis priemonemis neimanoma pasiekti tikslu, numatytu LR BPK 119 str., suemimas taikytinas, siekiant užtikinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos teismui itariamasis R. A. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartimi pratesta kardomaja priemone – suemima panaikinti ir paskirti jam švelnesne kardomaja priemone. Nurodo, kad pratesiant suemimo termina, buvo pažeisti LR BPK 122 str. 7 d. reikalavimai, kur nustatyta, kad suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti tikslu, numatytu LR BPK 119 str. Mano, kad teismo nutartis formali, paremta prielaidomis ir spelionemis.

Itariamojo teigimu, neisigilines i bylos medžiaga, teismas aklai vadovavosi prokuroro nuomone del suemimo termino pratesimo butinumo, nors, priešingai teismo padarytai išvadai, visi suemimo taikymo pagrindai yra išnyke.

Itariamasis nesutinka su teismo teiginiu, kad jis nedirba ir neturi legaliu pajamu, nes yra iregistruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, o iš Alytaus miesto savivaldybes gauna socialine pašalpa. Taip pat nepagrista teismo išvada, kad jis neturi šeimos, todel nera saistomas tvirtu socialiniu ryšiu, nes apie dešimt metu gyvena su sugyventine, R. A., su kuria augina mažamete dukra, kartu su ja veda bendra uki. Be to, itariamojo nuomone, teismas nepagristai atsižvelge i jo ankstesni teistuma, nes jo atžvilgiu teistumas yra išnykes, o jis turi buti laikomas neteistu. Apelianto isitikinimu, šios aplinkybes rodo, kad laikyti ji suimta nebera pagrindo.

Teismo posedyje itariamojo gynejas praše skunda tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinejus skunda, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, išklausius proceso dalyviu paaiškinimu daroma išvada, kad pagrindas ir salygos pratesti itariamajam suemima buvo. Itariamojo R. A. skundas atmestinas.

Sutinkamai su LR BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima ir nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Suemimo, kaip griežciausios kardomosios priemones skyrimo pagrindas yra pagristas manymas, kad asmuo slepsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Kiekvienu atveju kreipiantis i teisma del šios kardomosios priemones skyrimo ar jos termino pratesimo, ši aplinkybe turi buti tinkamai ivertinta.

Sprendžiant kardomosios priemones – suemimo pagristumo klausima, apeliacines instancijos teismas nevertina byloje surinktu irodymu, nesprendžia itariamojo kaltes klausimo. Tokio pobudžio išvados bus padarytos išnagrinejus byla iš esmes pirmosios instancijos teisme. Kardomosios priemones, tame tarpe ir suemimas, gali buti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamasis padare nusikalstama veika. Faktiniu duomenu buvimo apie padaryta nusikalstama veika konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemones skyrimo pagrindas. Pagristas isitikinimas apie faktiniu duomenu buvima nera galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia itariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, taciau nesant duomenu apie galima asmens padaryta nusikalstama veika, suemimo skyrimo klausimas iš viso negali buti svarstomas.

Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje esantys faktiniai duomenys duoda pagrinda manyti, kad R. A. galejo padaryti jam inkriminuojama veika. Ši prielaida grindžiama byloje esanciais irodymais – apžiuru ir kratu protokolu duomenimis, itariamuju ir liudytoju parodymais, specialistu išvadomis, slapto sekimo protokolu duomenimis bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Priimdamas nutarti ir pratesdamas itariamajam R. A. kardomaja priemone suemima apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad jis gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu bei teismo, daryti nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d. (LR BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p.).

2004 12 30 Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ išaiškinta, kad LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu skiriant arba pratesiant kardomaji kalinima (suemima) butina atsižvelgti i visas LR BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai, kurios pakanka skirti ar pratesti suemima tuo pagrindu, jog itariamasis begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo. R. A. itariamas tycinio nusikaltimo, kuris priskiriamas sunkiu nusikaltimu kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.) ir už kuri baudžiamasis istatymas numato vien griežta (nuo aštuoneriu iki dešimties metu) laisves atemimo bausme, padarymu, todel yra pagrindas manyti, kad suvokdamas griežtos laisves atemimo bausmes paskyrimo realuma, jis gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybes. Papildomai turi buti atsižvelgta i tai, kad itariamasis praeityje buvo teistas, ir nors teistumas išnykes, ši aplinkybe neigiamai charakterizuoja R. A.. Ne mažiau svarbu ir tai, itariamais iki sulaikymo niekur nedirbo, duomenu apie kita legalu jo pragyvenimo šaltini byloje nera. Tokiu budu gresianti ilgalaike laisves atemimo bausme leido teismui padaryti pagrista išvada, jog šioje tyrimo stadijoje Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas kardomosios priemones – suemimo taikymo pagrindas, siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, nera išnykes.

Taip pat pritartina apylinkes teismo 2010-10-13 nutartimi nustatytam suemimo taikymo itariamajam pagrindui, numatytam LR BPK 122 str. 1 d. 3 p., kad budamas laisveje R. A. gali daryti naujus nusikaltimus. Suemimas gali buti taikomas LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu, kai yra pagrindas manyti, kad itariamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Pagrista manyma, kad asmuo gali daryti bent viena iš LR BPK 122 str. 4 d. nurodytu nusikaltimu, gali patvirtinti ne tik teistumas, o ir kitos aplinkybes: itarimas keliu nusikaltimu padarymu, itariamojo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lešu gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys. R. A. pareikštas itarimas del neteiseto didelio kiekio narkotines medžiagos disponavimo turint tiksla ja platinti ir jos platinimo, veikiant organizuota grupe, šis nusikaltimas patenka i LR BPK 122 str. 4 d. numatytu sunkiu nusikaltimu saraša. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, nusikaltimas buvo vykdomas pagal nusikalstama plana laikantis konspiracijos, buvo testinio pobudžio. To pakanka, kad itariamojo atžvilgiu butu taikomas suemimas LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Aukštesniojo teismo manymu, šis pagrindas nustatytas pagristai.

LR BPK 122 str. 3 d yra tiksliai apibrežta, kad pagristas manymas, jog itariamasis trukdys procesui, turi buti pagristas faktiniais duomenimis, rodanciais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus itariamuosius, sunaikinti ar paslepti reikšmingus tyrimui daiktus bei dokumentus. Šiu aplinkybiu sarašas yra išsamus, todel motyvai del suemimo skyrimo pagrindo, numatyto LR BPK 122 str. 3 d., negali buti grindžiami spejimais. Asmuo negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos del vienu ar kitu priežasciu nenustate atitinkamu bylos aplinkybiu ar nesurinko visu irodymu. Vertinant objektyviai, kiti itariamieji gali likti nenustatyti, o dokumentai ar daiktai - nerasti. Neprisipažinimas padarius nusikalstama veika, atsisakymas duoti parodymus, nenuosekliu parodymu davimas nelaikomos aplinkybemis, trukdanciomis procesui. Remdamasis tuo, kas išdestyta, teismas konstatuoja, kad suemimo skyrimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 3 d., R. A. atžvilgiu yra nurodytas nepagristai. Tokia teismu praktika yra itvirtinta ir LR Aukšciausiojo teismo nutarimo Nr. 50 9 p.

Skundo argumentai, kad R. A. turi šeima, kurioje su sugyventine augina mažameti vaika, nuolatine gyvenamaja vieta, priregistruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, yra reikšmingi bendruju nuostatu skiriant kardomasias priemones plotmeje, taciau nepaneigia suemimo taikymo itariamajam šioje byloje pagrindu.

Esant aukšciau aptartiems LR BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytiems suemimo taikymo pagrindams, o taip pat salygoms, t.y. kad suemimas gali buti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytu tikslu ir tik tiriant ir nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos baudžiamasis istatymas numato griežtesne negu vieneriu metu laisves atemimo bausme (BPK 122 str. 6 d., 7 d.), skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,

nutare:

atmesti itariamojo R. A. skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarti.

Nutartis neskundžiama.

Teiseja Sigita Vainauskiene