- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- I-981-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-03498-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.6pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-08-31 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m. gruodžio mėn. buvo gydomas LAVL. Teigė, kad palatose buvo mažai laisvo ploto, vienu metu laikoma nuo 4 iki 10 asmenų. Paaiškino, kad palatose nėra atviro priėjimo prie jose esančio lango, tarp lango ir grotų, kuriomis langas uždengtas, yra šiukšlių, nuo kurių sklinda blogas kvapas. Kadangi langas uždengtas tinklu, nėra galimybės lango nuvalyti, dėl šios priežasties palatoje nepakanka natūralios šviesos. Nuolatinis dirbtinės šviesos naudojimas gali pakenkti pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjo privatumas pažeidžiamas, nes sanitarinis mazgas įrengtas prie palatos durų, pro kuriose esantį langelį pareigūnai gali stebėti kalinamą asmenį, be to, sanitarinis mazgas pilnai neatskirtas nuo likusios palatos dalies. Palatoje esančioje kriauklėje karštas vanduo netiekiamas. Palatų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų – spintelės higienos reikmėms ir maistui susidėti sulūžusios, palatose nėra spintos, skirtos rūbams susidėti, stalo valgyti, palatos nėra dezinfekuojamos. Pareiškėjui gydymo laikotarpiu nebuvo suteikta pakankamai higienos priemonių – pareiškėjui nesuteikta indų ploviklio, dantų pastos, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus duodama kartą per mėnesį tik vienas rulonėlis. Palatų sienos, lubos, grindys yra avarinės būklės. Nėra užtikrinamas reikiamas vėdinimas, palatose nuolat jaučiama drėgmė, šaltis. Pasivaikščiojimui skirta viena valanda laiko, tačiau toks trumpas pasivaikščiojimo laikas yra nepakankamas (b. l. 1–5).
Atsiliepimas
Atsakovė LAVL atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL neveda, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Pažymėjo, kad LAVL administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Pabrėžė, kad LAVL išduotas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 Leidimas-Higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti. Nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 11¹ p. nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų plotas laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia žalos atsiradimą (b. l. 13–17).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. LAVL atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-07-21 iki 2015-12-29.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo gydomas LAVL palatose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas tenkantis vienam asmeniui. Nagrinėjamu atveju aktualus Taisyklių 11¹.4 p., nustatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2011-07-21 iki 2011-08-23 Vidaus ligų skyriaus 19 palatoje (34 dienos), nuo 2011-08-24 iki 2011-08-31 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 1 (7 dienos), nuo 2013-09-05 iki 2013-09-09 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24 (4 dienos), nuo 2013-12-27 iki 2014-01-06 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24 (10 dienų), nuo 2014-03-13 iki 2014-03-31 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 ir Nr. 4 (18 dienų), nuo 2014-04-15 iki 2014-04-30 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 (15 dienų), nuo 20115-12-18 iki 2015-12-29 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24 (11 dienų). Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiškėju LAVL palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė paaiškino, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatyto ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. LAVL byloje pateikė 2016-03-09 pažymą Nr. BD-406, iš kurios duomenų matyti, kad, atsižvelgiant į lovų skaičių palatose, vienam asmeniui nėra suteikiamas 5,1 m² minimalus gyvenamųjų patalpų plotas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad vienam asmeniui tenkantis plotas visą pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpį (99 dienos) neatitiko privalomo vienam asmeniui turinčio tekti 5,1 m² ploto. Atsakovės atstovo argumentas, jog LAVL negali daryti įtakos gydomų asmenų skaičiui, nėra reikšminga aplinkybė, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą. Remiantis CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pareiškėjas žalą kildiną iš to, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 16.5 p. nustatyta, jog sanitariniame mazge tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nustatęs, kad sanitarinio mazgo tinkamas atitvėrimas turi užtikrinti minimalų asmens privatumą, o 1,5 m aukščio sienelė nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas (LVAT 2016-06-13 nutartis administracinė byloje Nr. A1018-624/2016). Todėl šiuo atžvilgiu pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose nebuvo užtikrinamas tinkamas vėdinimas, palatose nuolat jaučiama drėgmė, šaltis, palatos netinkamai apšviestos. Pažymėtina, kad nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau – ir Higienos norma 134:2015), kuria pripažinta netekusia galios Higienos norma 76:2010. Pareiškėjas LAVL buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-07-21 iki 2015-12-29, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Higienos norma 134:2015 ir Higienos norma 76:2010. Higienos normoje 76:2010 22 p. nustatyta, kad šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18-28 °C, santykinė oro drėgmė – 35-65% , oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.). Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) pateiktuose patikrinimo aktuose nenustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL palatose kondicionavimo ar apšvietimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų (b. l. 38–44).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturi galimybės prieiti prie palatoje esančio lango, tarp lango ir grotų, kuriomis uždengtas langas, yra šiukšlių, nuo jų sklinda blogas kvapas. Kadangi palatos langas uždengtas tinklu, nėra galimybės jo nuvalyti, o palatoje nepakanka natūralios šviesos. Nuolatinis dirbtinės šviesos naudojimas gali pakenkti pareiškėjo sveikatai. Įrengimo taisyklių 14.1 p. nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. LAVL nustatyta pareiga įrengti patalpas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Tai, kad ant lango įrengtos grotos, nesudaro pagrindo išvadai dėl LAVL neteisėtų veiksmų. Dėl susidariusių kliūčių išvalyti tarp lango ir grotų esančias šiukšles, pažymėtina, kad patys nuteistieji ir suimtieji yra atsakingi už kamerų valymą ir tvarką. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją, prašydamas sudaryti galimybes ir išduoti tinkamas priemones tarp lango ir grotų esančioms šiukšlėms pašalinti. Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl kliūčių išvalyti tarp grotų ir lango esančias šiukšles.
Pareiškėjas teigia, kad palatų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų – spintelės higienos reikmėms ir maistui susidėti sulūžusios, palatose nėra spintos, skirtos rūbams susidėti, stalo valgyti, palatos nėra dezinfekuojamos; palatoje esančioje kriauklėje karštas vanduo netiekiamas, spintelė higienos reikmėms susidėti buvo sulūžusi. Palatų sienos, lubos, grindys yra avarinės būklės, palatose ribojama elektros energija. Įrengimo taisyklių 14.7. p. nustatyta, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Byloje pateiktuose Centro patikrinimo aktuose nustatyta, kad LAVL Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 24 ir Nr. 25 buvo tinkamai įrengtos (b. l. 38–44). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinamas reikiamas baldų kiekis palatose. Nors pareiškėjas teigia, kad jo teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad palatose buvo tiekiamas vien šaltas vanduo, teisės aktai atsakovui nenustato pareigos palatose įrengti šilto vandens tiekimo sistemą, todėl negalima konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad LAVL palatos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį, nepažeidžiant Higienos normos 76:2010 reikalavimų. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad LAVL palatas remontuoja ir dezinfekuoja periodiškai, todėl pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kad palatos yra netinkamai įrengtos ar nedezinfekuojamos (b. l. 25–27, 33–34). Pareiškėjo teiginiai dėl elektros energijos ribojimo yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė, kokiais būdais elektros energija pareiškėjui yra ribojama, byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų reiškęs nusiskundimus dėl nepakankamo elektros energijos kiekio palatoje, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad palatos nedezinfekuojamos. Pareiškėjui suteikiama patalynė yra sintetinės medžiagos, nuo šios medžiagos pareiškėjui atsiranda alerginė reakcija. Pareiškėjui gydymo laikotarpiu nebuvo suteikta pakankamai higienos priemonių – pareiškėjui nesuteikta indų ploviklio, dantų pastos, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus duodama kartą per mėnesį tik vienas rulonėlis.
Higienos normoje 76:2010 ir Higienos normos 134:2015 nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (Higienos normos 76:2010 66–67 p.). Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 134:2015 42 p.).
Pažymėtina, kad pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam išduodama patalynė buvo netinkama naudoti. LAVL direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191 patvirtintų LAVL vidaus tvarkos taisyklių 20 p. nustatyta, kad kiekvieną kartą į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova bei išduodamas patalynės komplektas. Byloje nėra duomenų, kad kuriuo nors gydymo LAVL laikotarpiu pareiškėjas būtų skundęsis dėl jam išduotos patalynės tinkamumo naudoti. LAVL atsiliepime nurodė, jog ligoninėje esantis minkštas inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kamerose, visi dezinfekcijos darbai registruojami žurnale. Netikėti valstybės institucijos nurodomomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Be to, kaip matyti iš dezinfekavimo žurnalų, LAVL dezinfekuodavo minkštąjį inventorių (b. l. 33–34). Minėtą aplinkybę patvirtina ir Centro 2015-11-10 patikrinimo aktas Nr. 13(15.3)-PA-2533 (b. l. 40–41). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintą Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normą, vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo. Be to, suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi dėl to, jog jam neužtenka išduodamo higienos priemonių kiekio. Taigi, pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimui skirta viena valanda laiko, tačiau toks trumpas pasivaikščiojimo laikas yra nepakankamas. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis (29 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (29 str. 3 d.). Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jam per dieną buvo suteikiama viena valanda pasivaikščioti, tačiau nurodo, kad šis pasivaikščiojimui skitas laikas yra per trumpas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas užtikrino pareiškėjo teisę pasivaikščioti vieną valandą per dieną, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl atsakomybė atsakovui šiuo atžvilgiu nekyla.
Pareiškėjas teigia, kad LAVL nėra užtikrinamas tinkamas maitinimas, pareiškėjui suteikiamo maisto energetinė vertė gydymo metu buvo nepakankama. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-01 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, 1 p. nustatyta, kad jos nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Nurodytų taisyklių 7 p. nustatyta, kad ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes), maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas; valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas; koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius; ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal Dietinio maitinimo valgiaraštį. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad skiriama įprasta dienos maisto norma jam nėra tinkama ar nepakankama. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas kreipėsi į LAVL administraciją dėl didesnę energetinę vertę turinčio maisto suteikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybės, jog jam skiriamas maitinimas yra nepakankamas, todėl atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su pareiškėjui skiriamu maisto daviniu, nenustatyti.
Kitų galimai netinkamų laikymo LAVL sąlygų pareiškėjas nedetalizavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę (99 dienos), vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (sveikata), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 4 iki 8 eurų (LVAT 2017-02-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-101-146/2017, LVAT 2017-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-336-442/2017, LVAT 2017-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-103-438/2017, LVAT 2017-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 800 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 107–108 str., 132 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. D. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.