Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimo, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., ir jam paskirtas 20 parų administracinis areštas su automobilio VW Passat konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 19 d., apie 17.05 val., Vilniuje, Olandų gatvėje, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,3 prom.), ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė jam buvo atimta, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

Be kita ko, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti sudarytos galimybės užduoti liudytojams klausimus, ir nors jis bylos nagrinėjimo metu neprašė iškviesti pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų, tačiau teismas, būdamas aktyvus, tai turėjo padaryti savo iniciatyva, to nepadarius teismas rėmėsi vien tik rašytiniais paaiškinimais, kurie negali būti prilyginami liudytojų parodymams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.).

Dėl A. L. kaltės padarius pažeidimą

Vieni iš ATPK 248 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Nors apeliacinio skundo reikalavimą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme A. L. grindžia tuo, jog apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tačiau nekonkretizuoja, kokios būtent aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, nenurodo, kokios aplinkybės būtų išsiaiškintos apklausiant liudytojus. Pažymėtina, kad A. L. neginčija nei automobilio vairavimo fakto, nei alkotesterio parodymų teisingumo, todėl pažeidėjo išreikštas noras užduoti klausimų pažeidimą užfiksavusiems policijos pareigūnams vertinamas kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir taip kiek galima ilgiau, o gal ir iš viso išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pažeidėjas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dalyvavo kartu su įgaliotu atstovu, kuris taip pat neišreiškė jokių prieštaravimų rašytinei bylos medžiagai. A. L. neneigiant pažeidimo aplinkybių, apylinkės teismas pagrįstai nekvietė į teismo posėdį pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų ir vadovavosi jų surašytais tarnybiniais pranešimais, patvirtinančiais įvykio aplinkybes, bei byloje esančiu alkotesterio patikros sertifikatu, patvirtinančiu, jog alkotesteris buvo tinkamas naudoti.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas visapusiškai, nepažeisdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių, išnagrinėjo bylą ir tinkamai įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pagrįstai pripažino A. L. kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos

Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu pažeidėjas prašo vietoje administracinio arešto paskirti baudą be automobilio VW Passat konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 30 straipsniu, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu, t.y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (ATPK 20 str.). Taigi, net ir atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vertinant pažeidėjo prašymo paskirti jam baudą vietoj administracinio arešto pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidimo padarymo metu ir skundžiamo nutarimo metu galiojusios ATPK 130² straipsnio redakcijos vairuotojams buvo numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – bauda nuo 4 000 iki 5 500 litų su transporto priemonės konfiskavimu. Tačiau 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2013-12-10 Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 42⁵, 42⁶ straipsniais, 26, 43¹¹, 52², 124¹, 129, 130², 189¹⁶, 222, 224, 239, 239⁴, 241¹, 259¹, 260², 269, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-653, kuriuo ATPK 130² straipsnis buvo papildytas, numatant teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims alternatyvią administracinę nuobaudą – baudą nuo 4000 iki 5000 litų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t.y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Pagal tokį teisinį reglamentavimą nagrinėjant A. L. apeliacinį skundą taikytina nuo 2014-01-01 galiojanti ATPK 130² straipsnio redakcija, numatanti galimybę skirti ne tik administracinį areštą, bet ir baudą.

Pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Į ankstesnius A. L. baustumus už KET pažeidimus buvo atsižvelgta ne į kaip atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o kaip į pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, ko įstatymas nedraudžia. Taip pat parenkant administracinę nuobaudą atsižvelgtina ir į pažeidėjo nurodytas aplinkybes, kurios nors ir nėra išskirtinės, tačiau yra reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos ribose, o būtent tai, kad A. L. teikia išlaikymą savo dukroms, dirba, be to, anksčiau paskirtas administracines nuobaudas yra sumokėjęs, išskyrus paskutinę.

Įvertinus reikšmingų administracinei nuobaudai skirti aplinkybių visumą, atsižvelgiant į proporcingumo ir teisingumo principus, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai A. L. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam minimalią baudą, numatytą sankcijoje.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje kartu su bauda yra numatyta ir papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, kuri šiuo atveju yra privaloma, todėl jos netaikymas galimas tik vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis. Vertinant galimybę neskirti pažeidėjui straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos, pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad padarytas pažeidimas – transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam, jau esant už tai baustam ir dar neturint teisės vairuoti transporto priemones, yra pripažįstamas kaip vienas iš pavojingiausių KET pažeidimų, už kurį numatytos vienos iš griežčiausių sankcijų. Kaip matyti iš baustumo pažymos, A. L. su tuo pačiu automobiliu VW Passat padarė ir 2013-08-06 pažeidimą, kai vairavo automobilį būdamas neblaivus. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, vien tik pažeidėjo interesus atitinkančios administracinės nuobaudos – piniginės baudos, paskyrimas nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamų tikslų, be to, tam tikrų neigiamų pasekmių kilimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo taikymą, tokios aplinkybės kaip vadovavimas įmonei ir vaikų išlaikymas nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Todėl papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, taikyta pagrįstai, nepažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas keistinas, paskiriant A. L. 4000 Lt baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir A. L., pripažintam kaltu padarius ATPK 130² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, paskirti 4000 (keturių tūkstančių) Lt dydžio baudą su automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išaiškinti pažeidėjui, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Negalėdamas sumokėti baudos asmuo per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dvejų metų laikotarpiui. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Baudos sumokėjimą patvirtinantį įmokos kvitą pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.