Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-08-04 · Byla Nr. Ik-2693-561/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-04
Bylos Nr.
Ik-2693-561/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00914-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Nijolė Šidagienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybos
Trečiasis asmuo
UAB „Lrytas“
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2693-561/2011(Proceso Nr. 3-61-3-00914-2011-1)Procesinio sprendimo kategorija 70.1; 73 (S)
NUTARTIS2011 m. rugpjūčio 04 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Tadui Kelpšui, atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei Raimondai Ruzgytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl rašto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lrytas“).

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2011-03-21 raštą Nr. 4S-942 „Dėl viešojo pirkimo vertinimo“ (toliau – Raštas).

Pareiškėja Ministerija savo reikalavimus pagrindė tuo, kad skundžiamas Tarnybos raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 str. 1 bei 2 dalių reikalavimų, kadangi šiame rašte nėra motyvų, rašte yra nepagrįsti įpareigojimai Ministerijai, nėra apskundimo tvarkos.

Ministerija pabrėžė, kad, atlikdama Ministerijos organizuoto viešojo pirkimo vertinimą, Tarnyba nepagrįstai vertino atskirai tik viešąjį pirkimą, o ne visus viešuosius pirkimus tam pačiam tikslui bendrame kontekste.

Ministerija paaiškino, kad Ministerija, parinkdama viešųjų pirkimų būdą, nepažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, kadangi sutartis, nors ir pagal atskirus viešuosius pirkimus, iš esmės sudarė su pagrindiniais, didžiausiais ir į tikslinę publiką orientuotais informacijos skleidėjais savame sektoriuje. Be to, aptariama sutartis buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui, šiuo metu yra įvykdyta ir pasibaigusi, todėl šios sutarties nutraukimas ir pripažinimas negaliojančia nebetenka prasmės.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos Ministerijos atstovas patvirtino skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos Ministerijos skundą su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė Ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, kad Tarnyba, įvertinusi pirkimo būdo pasirinkimo teisėtumą, nustatė, jog Ministerija (perkančioji organizacija) pasirinko neskelbiamų derybų būdą, kad, remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 56 str. 1 d. 3 punktu, paslaugas buvo nuspręsta pirkti iš UAB „Lrytas“, tačiau Ministerija nepagrindė, dėl kokių priežasčių paslaugas gali teikti tik konkretus tiekėjas, taip pat nepagrindė, kad UAB „Lrytas“ yra vienintelė, galinti rengti ir publikuoti informacinę medžiagą.

Tarnyba paaiškino, kad Ministerija neužtikrino, jog paslaugos pirkimo dokumentai būtų tikslūs ir aiškūs, be to, neužtikrino skaidrumo principo. Paslaugos pirkimo dokumentuose nebuvo nustatytos kainodaros taisyklės.

Tarnyba pabrėžė, kad Raštu valdingo sprendimo nepriėmė, o Tarnybos išreikšta nuomonė dėl sutarties nutraukimo negali būti suprantama ar prilyginama įpareigojimui atlikti Ministerijai tam tikrus veiksmus.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Tarnybos atstovė nesutiko su pareiškėjos Ministerijos skundu ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lrytas“ atsiliepime į pareiškėjos Ministerijos skundą su skunde išdėstytais reikalavimais sutiko ir prašė juos tenkinti.

Byloje yra kilęs ginčas, ar Tarnyba priėmė teisėtą bei pagrįstą Raštą, kuriame nurodė, kad paslaugos pirkimo sutartis tarp Ministerijos ir UAB „Lrytas“ sudaryta pažeidžiant Įstatymo reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. 1 dalyje nustatyta, jog imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, kad Tarnyba mano, jog perkančioji organizacija turėtų nutraukti minėtą sutartį ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį pirkimą, be to, ar teisėtas ir pagrįstas yra Tarnybos prašymas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, raštu informuoti Tarnybą apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dėl sutarties nutraukimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 1 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, bet kurio priimto akto ar atlikto veiksmo (neveikimo). Tokia bendra taisyklė yra įtvirtinta ABTĮ 3 str. 1 dalyje, 5 str. 1 dalyje ir 22 str. 1 dalyje.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo, teismas visų pirma įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t. y., ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi, būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl, jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti, priimama nutartis nutraukti administracinę bylą (ABTĮ 101 str. 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, Ministerija neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismą dėl Tarnybos priimto Rašto panaikinimo. Konstatuotina, jog teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir ABTĮ 5 str. 1 dalyje. Įstatymas nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, Ministerija prašo panaikinti Tarnybos Raštą. Vertinant ginčijamo Tarnybos Rašto išvadas, patvirtinančias, kad paslaugos pirkimo sutartis tarp Ministerijos ir UAB „Lrytas“ buvo sudaryta pažeidžiant Įstatymo reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. 1 dalyje nustatyta, jog imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, kad perkančioji organizacija turėtų nutraukti minėtą sutartį ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį pirkimą, kad Ministerijos yra prašoma nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, raštu informuoti Tarnybą apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dėl sutarties nutraukimo, teismas daro išvadą, kad Tarnyba Raštu nesukėlė Ministerijai jokių pareigų bei nesuvaržė Ministerijos teisių, kadangi ginčijamame Rašte nėra nurodyta jokių imperatyvių įpareigojimų Ministerijai atlikti tam tikrus veiksmus, o yra apsiribota tik tam tikrų aplinkybių, susijusių su viešaisiais pirkimais, vertinimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), kuris pagal ABTĮ 13 str. 1 dalį ir 20 str. 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, 2007-10-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007 pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; LVAT 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

LVAT 2011-06-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-860/2011 konstatavo, kad, nustačius, jog ginčijamas teisės aktas pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, administracinė byla turi būti nutraukta, remiantis ABTĮ 101 str. 1 punktu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad administracinė byla pagal pareiškėjos Ministerijos skundą atsakovei Tarnybai nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 punktas).

ABTĮ 102 straipsnis numato bylos nutraukimo tvarką bei pasekmes. Teismas išaiškina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 dalis).

Teismui konstatavus, kad administracinė byla turi būti nutrauktina dėl jos nepriskirtinumo administracinių teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis (ABTĮ 102 str. 1 dalis).

Teismus padarius išvadą, kad pareiškėjos Ministerijos skunde išdėstytas reikalavimas negali būti pareikštas teismui, nes raštas, kurį prašoma panaikinti, nesukelia Ministerijai teisinių pasekmių, darytina išvada, kad Ministerijai nėra teisinio pagrindo kreiptis su minėtu reikalavimu ir į kitas institucijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 101 str. 1 punktu, 102, 149 straipsniais, teismas

nutarė:

administracinę bylą Nr. I-2693-561/2011 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl rašto panaikinimo nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant šį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasBronius JanuškaNijolė Šidagienė