- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- eI3-3442-860/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01558-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- O. I. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Jolitos Rasiukevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. I. M. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja O. I. M. pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. A51-6222/21(2.9.4.9E-INF) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ (toliau – Sprendimas 1); 2) panaikinti Administracijos 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. A51-32986/21(3.3.10.4E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ (toliau – Sprendimas 2); 3) įpareigoti Administracijos Infrastruktūros skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo objektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektas“.
Skunde nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į Administracijos Infrastruktūros skyrių dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo objektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektas“. Atsakydamas į prašymą Administracijos Infrastruktūros skyrius priėmė Sprendimą 1. Pareiškėjos prašymas nebuvo tenkintas dėl to, kad nėra nustatyta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus mieste (toliau – Sklypas), naudojimo paskirtis ir būdas bei sklypas patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir tuo pačiu nėra įgyvendinama statytojo teisė pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo I skyriaus 3 straipsnį. Minėtą Sprendimą 1 pareiškėja apskundė ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka Administracijos direktoriui. Nurodė, kad Sprendime 1 nurodytas motyvas, jog nėra nustatyti Sklypo naudojimo paskirtis bei būdas, nėra pagrįstas jokiomis teisės aktų normomis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) nuostatos (3 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Antrasis Administracijos Infrastruktūros skyriaus motyvas taip pat yra nepagrįstas. Statybos įstatymo 3 straipsniu Administracijos Infrastruktūros skyrius negali vadovautis, kadangi šio straipsnio 2 dalies 2 punkte kalbama apie tai, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą. Kol kas pareiškėja neįgyvendina savo kaip statytojo teisės, nes prašymo pateikimo stadija yra priešprojektinė stadija, kurioje ir negali būti išduotas statybos leidimas. Pareiškėja prašė panaikinti Sprendimą 1 ir įpareigoti Administracijos Infrastruktūros skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo objektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektas“. Administracijos direktorius, priimdamas Sprendimą 2, pareiškėjos skundą tenkino (šioje dalyje administracinis aktas nėra skundžiamas), tačiau tuo pačiu, viršydamas savo kompetenciją, išnagrinėjo pirminį pareiškėjos prašymą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo objektui „Daugiabučių gyvenamųjų (duomenys neskelbtini) projektas“. Mano, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija negali tuo pačiu ir tenkinti skundą, ir jį atmesti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Sprendimu 1 pareiškėjos pašymą atsisakyta tenkinti, nes nenustatyti Sklypo naudojimo paskirtis ir būdas bei nėra įgyvendinta Statybos įstatymo I skirsnio 3 straipsnyje apibrėžta statytojo teisė. Sprendimu 2 pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas ir priimtas sprendimas prašymo netenkinti, t. y. neišduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų, nurodant, kad prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų negalima rengti kol nėra nustatytas Sklypo naudojimo būdas. Papildomai Administracija, kaip teisinį pagrindą atmesti pateiktą skundą, nurodė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas). Taip pat atsakyme nurodyta, jog prašymą išduoti sąlygas pateikė asmuo neturintis teisės būti statytoju, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pateiktą prašymą, nustatyta, kad sąlygų išdavimas nėra galimas, nes sąlygų išdavimas daugiabučio gyvenamojo namo projektavimui žemės sklype, kuriam nėra nustatytas būdas, kurio turinys vadovaujantis Aprašu, leistų statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Jei žemės sklype negali būti statomas daugiabutis gyvenamasis namas, tai ir kiti dokumentai, šiuo atveju prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, sudarantys sąlygas įgyvendinti tokį siekį (suprojektuoti ir pastatyti daugiabutį), negali būti išduodami. Sprendimas neišduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų priimtas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio nuostata, kuri numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, bei vadovaujantis Aprašu. Vadovaujantis Aprašu, trijų ir daugiau butų (daugiabučių) gyvenamosios paskirties pastatai gali būti statomi tik daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypuose (17 punktas). Šiuo atveju pareiškėjos valdomam žemės sklypui toks naudojimo būdas nenustatytas. Pareiškėja pateiktame skunde taip pat nurodo, kad Administracijos direktorius, priimdamas Sprendimą 2, galimai viršijo savo kompetencijos ribas ir anot pareiškėjos buvo pažeistos IAGNTĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija negali tuo pačiu ir tenkinti skundą, ir jį atmesti. Pažymi, kad pareiškėjos minimas įstatymas ir jo 20 straipsnio 1 dalis, kuri nustato Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšis, nėra taikytini skundams, kuriuos nagrinėja Administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, dėl struktūrinių padalinių ar įgaliotų asmenų priimtų sprendimų. IAGNTĮ 20 straipsnio 1 dalis taikytina tik administracinių ginčų komisijoms. Pažymi, kad Administracija savo Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 pagrindė pakankamai išsamiai ir motyvuotai, nurodė argumentus, kuriais vadovaujantis yra atsisakoma išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas nurodytam statybos projektui, t. y., kuriuos pagrindė tiek tiesiniais, tiek faktiniais argumentais, kaip to reikalauja VAĮ nuostatos. Išnagrinėjus pareiškėjos pateiktą prašymą bei Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo nustatyta, kad prašymą išduoti sąlygas pateikė asmuo neturintis teisės būti statytoju vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalies nuostatomis, todėl sąlygos negali būti išduodamos. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, o vienas iš šių dokumentų nagrinėjamu atveju yra prisijungimo sąlygos. Minėtos sąlygos išduodamos vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsniu, o to paties straipsnio 18 dalis nustato, kad už prisijungimo sąlygų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako juos parengę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus pateiktą prašymą nustatyta, kad sąlygų išdavimas nėra galimas, nes sąlygų išdavimas daugiabučio gyvenamojo namo projektavimui žemės sklype, kuriam nėra nustatytas būdas, kurio turinys vadovaujantis Aprašu, leistų statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, prieštarautų teisės aktų reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Administracijos Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja O. I. M. (jos vardu atstovas A. L.) 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė Administracijos Infrastruktūros skyriui prašymą suteikti administracinę paslaugą, t. y. išduoti prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygas; projekto pavadinimas „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektas“.
5. Administracijos Infrastruktūros skyrius 2021 m. sausio 22 d. pateikė pareiškėjai atsakymą Nr. A51-6222/21(2.9.4.9E-INF) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo sąlygų išdavimo“, t. y. Sprendimą 1, kuriame nurodė, kad prašymui išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas statybos projektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) Vilniuje projektas“ nepritarta, nes nenustatyti Sklypo naudojimo paskirtis ir būdas bei nėra įgyvendinta statytojo teisė, apibrėžta Statybos įstatymo I skyriaus 3 straipsnyje. Šiuo metu Sklypas patikėjimo teise priklauso NŽT. Informavo, kad pareiškėjos atveju statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroms bus taikomas Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d. Savivaldybės išduodamos prisijungimo sąlygos bus išduotos teisės aktų nustatyta tvarka pagal pateiktą prašymą. Dėl kitų sąlygų išdavimo nurodė kreiptis į inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkus (valdytojus), naudotojus (akcinę bendrovę „Vilniaus šilumos tinklai“, uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus vandenys“, uždarąją akcinę bendrovę „Grinda“, uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus apšvietimas“).
6. Pareiškėja dėl Administracijos priimto Sprendimo 1 pateikė Administracijos direktoriui skundą, kuriuo prašė panaikinti Sprendimą 1 ir įpareigoti Administracijos Infrastruktūros skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo objektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) Vilniuje, projektas“.
7. Administracija Sprendimu 2 informavo pareiškėją, kad skundžiamas Sprendimas 1 panaikintas, prašymas išnagrinėtas iš naujo ir priimtas naujas sprendimas – nuspręsta pareiškėjos prašymo netenkinti, t. y. neišduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų.
Sprendime 2, be kita ko, nurodyta, kad įvertinus pareiškėjos pateiktą prašymą nustatyta, jog sąlygų išdavimas nėra galimas, nes sąlygų išdavimas daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimui žemės sklype, kuriam nėra nustatytas naudojimo būdas, kurio turinys, vadovaujantis Aprašu, leistų statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Pateikiamos nuorodos į Statybos įstatymo 24 straipsnį, konkrečiai jo 3 ir 18 dalis. Sprendimas neišduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų statybos projektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) Vilniuje, projektas“ priimtas ir vadovaujantis Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostata. Taip pat nurodyta, kad prašymą išduoti sąlygas pateikė asmuo neturintis teisės būti statytoju, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalies nuostatomis, todėl sąlygos negali būti išduodamos. Pažymėta, kad sprendimas atsisakyti išduoti sąlygas Sprendime 2 nurodytais pagrindais, t. y. tiek dėl to, jog Sklypui nėra nustatytas tinkamas naudojimo būdas, tiek dėl teisės būti statytoju, priimtas atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registre nurodytus duomenis.
8. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 bei juos skundžia teismui.
9. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos, Administracija Sprendimu 2 panaikino Sprendimą 1. Tad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti Sprendimo 1 teisėtumo ir pagrįstumo bei spręsti dėl jo panaikinimo, nes, minėta, jis panaikintas pačios atsakovės. Negali būti dar kartą panaikintas jau negaliojantis (panaikintas) sprendimas. Tuo pačiu tai reiškia, kad ir pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Sprendimo 1 panaikinimo negali būti laikomas pagrįstu ir tenkinamas. Tad pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Toliau teisėjų kolegija vertins Sprendimo 2 teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Pareiškėja teigia, kad Administracijos direktorius Sprendimu 2 pareiškėjos skundą dėl Sprendimo 1 panaikinimo tenkino, tačiau tuo pačiu, viršydamas savo kompetenciją, išnagrinėjo pirminį pareiškėjos prašymą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo objektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) Vilniuje, projektas“. Mano, kad tuo būdu buvo pažeistos IAGNTĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija negali tuo pačiu ir tenkinti skundą, ir jį atmesti.
Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
Pirma, kaip matyti iš bylos, pareiškėja 2021 m. vasario 22 d. skundu prašė Administracijos direktoriaus panaikinti Sprendimą 1 bei įpareigoti Administracijos Infrastruktūros skyrių iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo objektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) Vilniuje, projektas“. Administracijos direktorė Sprendimu 2 nusprendė panaikinti Sprendimą 1 bei pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą – prašymo netenkinti. Taigi, akivaizdu, kad Administracijos direktorė pareiškėjos skundą tenkino iš dalies (nors pačiame Sprendime tai aiškiai ir nenurodyta), t. y. panaikino skundžiamą Sprendimą 1 bei vietoj įpareigojimo Infrastruktūros skyrių išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo, kaip prašė pareiškėja, pati Administracijos direktorė išnagrinėjo pareiškėjos prašymą bei nusprendė jo netenkinti. Tad pareiškėjos teiginys, kad Administracijos direktorė tuo pačiu metu ir skundą tenkino, ir jį atmetė, - yra neteisingas.
Antra, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai; jis yra įstaigos vadovas (2 dalis). Savivaldybės administracijos direktoriaus konkrečios teisės ir pareigos įtvirtintos Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje.
Administracijos veiklos tikslus, uždavinius, struktūrą, funkcijas, darbo organizavimą, kontrolę ir atsakomybę nustato Administracijos nuostatai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 1-1597.
Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79, 44 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, nesutinkantis su priimtu savivaldybės struktūrinio padalinio sprendimu dėl jo prašymo, savo pasirinkimu turi teisę paduoti skundą savivaldybės merui arba savivaldybės administracijos direktoriui.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad administracijos direktorius, nagrinėdamas skundą, turi teisę ne tik panaikinti skundžiamą savivaldybės struktūrinio padalinio (konkretaus valstybės tarnautojo) priimtą sprendimą, bet ir išspręsti klausimą iš esmės, pakeisti, papildyti sprendimo motyvus ir pan. Nagrinėjamu atveju Administracijos direktorė, panaikinusi skundžiamą Sprendimą 1, turėjo teisę priimti Sprendimą 2, kuriuo nuspręsta pareiškėjai neišduoti minėtų sąlygų. Tad pareiškėjos argumentai, kad Administracijos direktorė priimdama Sprendimą 2 viršijo savo kompetenciją atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Trečia, sutiktina su atsakovės pozicija, kad pareiškėja visiškai nepagrįstai remiasi IAGNTĮ 20 straipsnio 1 dalimi; nagrinėjamu atveju ši nuostata netaikytina. Skirtingai nei administracinių ginčų komisija, administracijos direktorius, minėta, nagrinėdamas skundą dėl savivaldybės struktūrinio padalinio (konkretaus valstybės tarnautojo) priimto sprendimo turi teisę pats išspręsti klausimą iš esmės, nagrinėjamu atveju nuspręsti neišduoti prašomų sąlygų, pateikiant kitus (ar papildomus) argumentus, negu buvo nurodyti atitinkamo struktūrinio padalinio Sprendime 1.
11. Vertinant patį Sprendimą 2, t. y. jo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pareiškėja iš esmės nenurodė jokių argumentų, kodėl Sprendimas 2, kuriuo nuspręsta neišduoti pareiškėjai prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų statybos projektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) Vilniuje projektas“, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimą 2, nenustatė pagrindų panaikinti minėtą sprendimą.
Pirma, Administracijos direktorės Sprendime 2 iš esmės yra pakankamai aiškiai nurodyta, kodėl pareiškėjai negali būti išduotos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės nurodytu tokio sprendimo teisiniu ir faktiniu pagrindu.
Statytojas savo teisę, t. y. statytojo teisę, gali įgyvendinti, jeigu jis, be kita ko, žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalis, 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi byloje nustatyta, kad Sprendimo 2 priėmimo metu pareiškėja nuosavybės teise ar kita minėta teise nevaldė ir nenaudojo Sklypo, tad visiškai pagrįstai atsisakyta išduoti prašomas sąlygas, nes buvo padaryta išvada, jog pareiškėja negali būti statytoju.
Byloje taip pat nustatyta, kad Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra „Kita“, tačiau šiam Sklypui nėra nustatytas naudojimo būdas. Pagal Aprašo 17 punktą, žemės sklypui, kuris skirtas trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams, naudojimo būdas turi būti nustatytas „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Tačiau, minėta, Sklypui toks naudojimo būdas nėra nustatytas. Kadangi tokiame Sklype negali būti projektuojami daugiabučiai gyvenamieji pastatai, tad atsakovė visiškais pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygas, siekiant projektuoti minėtus pastatus. Priešingu atveju, būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Statybos įstatymo 24 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio ir Aprašo nuostatos. Tad ir šiuo aspektu atsakovės Sprendimas 2 yra teisėtas ir pagrįstas.
Antra, Atsakovės Sprendimas 2 iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Trečia, priimant Sprendimą 2 buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimas 2 yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu nėra ir pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
14. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjos visas skundas yra nepagrįstas, tad jis atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos O. I. M. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.