Utenos apylinkės teismo sprendimas

2009-10-26 · Civilinė byla Nr. 2-552-786/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-26
Bylos Nr.
2-552-786/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Pareiškėjas
K. G.
Suinteresuotas asmuo
Anykščių rajono savivaldybės administracijos, Anykščių
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-552-786/2009 Procesinio sprendimo kategorijos:
128.2; 113.8; (S)ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 26 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,

dalyvaujant pareiškėjui K. G.

suinteresuotiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovei Vidai Jakniūnienei,

Anykščių regioninio parko direkcijos atstovui K. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Anykščių regioninio parko direkcijai ir Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. G. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jis turi žemės sklypą 1.26 ha. Prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog žemės sklype yra buvusi sodyba. Tai reikalinga tam , kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbonistikos skyrius minėtame sklype leistų pareiškėjui formuoti sodybą. Pareiškėjas nurodė, jog minėtas sklypas anksčiau priklausė S. B.. Sklype buvo sodyba, kurioje buvo penki pastatai, tai gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, kluonas ir nenurodytos paskirties trobesys. Tai, kad jam priklausančiame sklype buvo sodyba pareiškėjas įrodinėja antstolio Andriaus Bespalovo 2007 m. liepos 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodyta, jog K. G. sklypo pakraštyje yra sodas, šalia jo yra ištiesta elektros linija, šalia sodo rasta taisyklingai išklota eilė apsamanojusių akmenų, šalia rasti sutrūniję rastų likučiai, tai yra likę buvusių statinių liekanos. Pareiškėjas nurodo, jog jo sklype yra buvusio nenurodytos paskirties pastato liekanos. Kiti sodybos pastatai yra gretimame sklype. Prašo pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – sodybos buvimo faktą jam priklausančiame sklype 1.26 ha sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovė Vida Jakniūnienė nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog pareiškėjo sklypas yra tinkamai sodybai kurti. Žemės sklypas yra Šventosios kraštovaizdžio draustinyje. Leidimas statyboms nebuvo išduotas pareiškėjui, kadangi nepateikė duomenų, jog sklype buvo sodyba. Kadangi nustatyta, jog sklype yra buvusio sodo liekanos, buvusio pastato liekanos, kas rodo, jog pareiškėjui priklausančiame sklype yra buvusi sodyba.

Suinteresuoto asmens Anykščių regioninio parko direkcijos atstovas Kęstutis Šerepka su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir nurodė, jog toks juridinis faktas negali būti nustatytas. Paaiškino, kad pareiškėjo K. G. sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra dalis sklypo, anksčiau priklausiusio ūkininkui S. B.. S. B. sklype buvo viena sodyba. S. B. priklausęs sklypas buvo padalintas į atskirus sklypus. Sodyba yra ne pareiškėjui priklausančiame sklype. Nenustatytos paskirties pastato buvimas neįrodo sodybos buvimo. Nurodė, kad šį faktą patvirtina liudytojos N. Š. parodymai, ištrauka iš kadastro žemėlapio, 1948 08 26 žemės apskaitos žiniaraštis, 1939 m. žemės išskirstymo viensėdžiais planas. Saugomų teritorijų įstatymas ir reglamentas draudžia draustinyje statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ar buvusiose sodybose. Pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas nesukurs teisinių pasekmių, todėl prašė prašymą netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato ne bet kokius faktus, tačiau tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str.). Kaip nustatyta pareiškėjas K. G. juridinę reikšmę turintį faktą , kad nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)– Šventosios kraštovaizdžio draustinyje, buvo sodyba – nenustatytos paskirties pastatas, sieja su teisės atstatyti sodybos statinius įgijimu, t.y. su turtinių teisių atsiradimu. Šiuo atveju prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę suteikia Saugomų teritorijų įstatymas (9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymoje apie Nekilnojamo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį nurodyta, kad pareiškėjui priklauso 1,26 ha, iš jo žemės ūkio naudmenos 1.24 ha ir 0.02 ha kitos žemės plotas, įgytas pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Šiame dokumente nenurodyta, kad sklype būtų kokių nors statinių (b.t.1, .7-8). Pareiškėjas kreipėsi dėl projektavimo sąlygų gavimo, tačiau išduota nebuvo, nes pateiktų dokumentų nepakako įrodyti, kad turimame pareiškėjų sklype buvo sodyba (b.l.6).

Saugomų teritorijų įstatymas (1993 m. lapkričio 9 d. Nr.I-301 ir vėlesni pakeitimai) draudžia draustinyje statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ar buvusiose sodybose , vietose, nustatytose draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendro planavimo dokumentuose (9 str.2d.8p). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Anykščių regioninio parko apsaugos reglamento IV skyriuje (patvirtintas LR aplinkos ministro įsakymu 2002 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 410, su vėlesniais pakeitimais). Teismo nuomone, juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamas namas su priklausančiais statiniais buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama jog yra išlikę buvusių statinių ir(ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (patvirtintas LR aplinkos ministro 2003 06 11 įsakymu Nr. 289) 5.38 punkte išvardyti sodybą sudarantys objektai, tai gyvenamas namas ir jo priklausiniai. Juridiniam faktui nustatyti reikalinga konstatuoti, jog pareiškėjui priklausančiame sklype buvo sodyba. Šiam faktui konstatuoti būtina remtis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis įstatyme, reglamente (yra išlikę buvusių statinių liekanų, sodybos pažymėtos vietovės planuose ). Aplinkybės, tai yra duomenys, apibrėžiantys tą pačią sodybą, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamas namas (saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2dalies 8 punktas, CK 4.12 straipsnis, 4.13 straipsnio 2 dalis, 4.19 straipsnis, reglamento IV skyrius). Teismo nuomone, kad tuo atveju, kaip žemės sklype, esančio draustinyje, nėra pagrindinio sodybos objekto – gyvenamo namo, ir pareiškėjui teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo priklausiniai (dalis sodybos pastatų ir (ar) liekanų), tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas, nes kitu atveju vietoje vienos sodybos gali būti atkuriamos kelios. Tai paneigtų saugomų teritorijų steigimo tikslus.

Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba – nenustatytos paskirties pastatas, kaip įrodymu rėmėsi Saugomų teritorijų įstatymo nurodyta aplinkybe – sodo liekanų , liepų alėja, rasta sklype akmenų eile, rastų likučiais, pateikdami nuotraukas (b.l.11-12). Tačiau tai nėra įrodymas, patvirtinantis sodybos – gyvenamo namo, buvimą. Nėra surinkta įrodymų, jog rasti akmenys yra gyvenamo namo pamatai. Byloje esančiuose oficialiuose rašytiniuose įrodymuose patvirtinančiuose sodybų vietą – 1939 metais sudarytuose planuose, kuriuose yra S. B. priklausantis žemės sklypas, žemės apskaitos žiniaraščiuose, žemės viensėdžiais išskirstymo plane yra nurodyta, jog S. B. sklype buvo viena sodyba, kurios trobesiais užėmė 0.67 ha (b.l.20-24). Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos matyti, jog ūkininkas S. B. turėjo penkis trobesius- gyvenamą namą, svirną, tvartą, kluoną ir nenurodytos paskirties trobesį (b.l.10). Tai, kad S. B. žemės sklype buvo viena sodyba, posėdžio metu patvirtino ir liudytoja N. Š., kuri nurodė, jog tas pats gyvenamas namas stovi ir šiuo metu. Pagal Anykščių žemėtvarkos skyriaus pateiktą raštą, matyti, jog buvusio žemės savininko S. B. žemės sklypas 29,77 ha ploto buvo išskirstytas į atskirus sklypus ir S. B. priklausę pastatai yra ne K. G. priklausančiame sklype, o kitame (b.l. 41) Darytina išvada, jog pareiškėjas K. G. 2007 m. gegužės 24 d. nusipirko tą S. B. sklypo dalį, kurioje pagrindinio daikto – gyvenamo namo nebuvo.

Teismas išanalizavęs surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pareiškėjui K. G. priklausančiame žemės sklype nėra buvusių statinių žymių. Toks fakto nustatymas, pagal galiojančius įstatymus, įgytų prasmės tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas sklype buvęs gyvenamas namas, nes kitų pastatų buvimas neįrodo sodybos buvimo. Todėl pareiškimas nustatyti juridinį faktą netenkintinas.

Sutinkamai su LR CPK 96 str., iš pareiškėjos į valstybės pajamas priteistina teismo turėtos pašto išlaidos .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 270 str.,273 str., -

nusprendė:

pareiškėjo K. G. pareiškimą atmesti.

Išieškoti iš pareiškėjo K. G. į valstybės biudžetą 9,85 (devynis litus 85 ct) teismo turėtų pašto išlaidų. (įmokos kodas 5660, sąsk.Nr.LT 247300010112394300)

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Tikra:Teisėja Vitalija Ragauskienė