Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notaras E. S., J. B., A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas dėl notaro veiksmų tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnyje nustatytas terminas palikimui priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, jei kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Šiose normose nustatytas vienodas trijų mėnesių terminas teisei priimti palikimą įgyvendinti, tačiau skirtingai apibrėžtas jo pradžios momentas: vienu atveju jis siejamas su palikimo atsiradimo momentu, kitu – su teisės paveldėti atsiradimo momentu. Tai reiškia, kad įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau.

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 str. 1 d.). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 19 d. mirė I. B.. 2017 m. vasario 13 d. pareiškimu V. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodė, kad kitų įpėdinių nėra ir iki 2001 m. liepos 1 d. I. B. testamento Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudaręs nebuvo. 2017 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. S-139 notaras E. S. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po brolio I. B. mirties, nurodydamas, kad mirusysis I. B. turėjo vieną vaiką – dukrą J. B., kuri laikytina pirmos eilės įpėdine pagal įstatymą. Šiuo pagrindu pareiškėjas 2017 m. gegužės 2 d. su skundu dėl notaro veiksmų kreipėsi į teismą. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2YT-8738-793/2017. 2017 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį atmesti pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų (b. l. 22). Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Taip pat panaikinti Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaro E. S. 2017 m. birželio 10 d. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą bei įpareigoti notarą E. S. spręsti dėl notarinių veiksmų, nurodytų nutarties 13 punkte, atlikimo iš naujo (b. l. 24). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas V. B. 2017 m. spalio 27 d. pateikė pakartotinį prašymą Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biuro notarui E. S. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. 2017 m. lapkričio 6 d. gavo notaro nutarimą Nr. S-395, kuriuo notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą - išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

2017 m. spalio 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas išaiškino, jog vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, spręstina, kad 2016 m. gruodžio 19 d. mirus I. B., jo dukra galėjo priimti palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti arba notarui padavusi pareiškimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. iki 2017 m. kovo 19 d. Byloje nenustatyta, kad mirusiojo dukra palikimą priėmė faktiškai jį pradėjusi valdyti, taip pat nėra duomenų, kad ji notarui per nustatytą terminą pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pasibaigus įstatyme nustatytam terminui, per kurį mirusiojo dukra galėjo išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą perėjo kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Taip pat pažymėjo, jog Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaro E. S. 2017 m. balandžio 10 d. nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą panaikintinas, notaras įpareigotinas spręsti dėl notarinių veiksmų, nurodytų nutarties 13 punkte, atlikimo iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad notarui pagrįstas abejones kelia aplinkybės, kad mirusiojo dukra J. B. neturi galiojančio asmens dokumento daugiau nei penkis metus, Ispanijoje paskelbta jos paieška, J. B. mama nurodo, kad dukra serga autizmu, todėl siekdamas užtikrinti neįgaliųjų lygias teises nuosavybės teise turėti turtą ar jį paveldėti, notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą I. B. broliui V. B.. Taip pat informavo, kad mirusiojo dukros J. B. motina A. B. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl dukros J. B. pripažinimo nežinia kur esančia (civilinė byla Nr. e2YT-9882-998/2017).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017 m. gegužės 26 d. gautas A. B. pareiškimas dėl J. B. pripažinimo nežinia kur esančia. A. B. teigimu, dukra serga tam tikra autizmo forma, dėl ko būna, kai ji nepalaiko jokių ryšių su artimaisiais. 2017 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu A. B. pareiškimas atmestas. Tiek civilinėje byloje Nr. e2YT-9882-998/2017, tiek nagrinėjant skundą dėl notaro veiksmų, vertinant visus pateiktus procesinius dokumentus, nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių pirmosios eilės įpėdinės J. B. neįgalumą, nustatytas ligos diagnozes. Pirmosios eilės įpėdinės J. B. pasirinkimas retai bendrauti su artimaisiais, nesuteikiant tikslių duomenų apie jos konkrečią gyvenamąją vietą, nesikreipiant į notarą dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po tėvo mirties, yra asmens valios išreiškimo forma. Todėl nors notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių, tačiau keliant abejones dėl mirusiojo dukros J. B. galėjimo savarankiškai priimti sprendimus ir pagalbos įgyvendinant savo teises, šios abejonės turėtų būti pagrįstos.

Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Todėl remiantis tiek civilinėje byloje Nr. 2YT-8738-793/2017, tiek civilinėje byloje Nr. e2YT-9882-998/2017 priimtais sprendimais, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus bylos rašytinius įrodymus teismas sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, jog atsižvelgiant į tai, kad mirusiojo I. B. dukra J. B., būdama pirmos eilės įpėdine, per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo teisės liudijimas turi būti išduotas V. B.. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad notaras, turėdamas duomenis apie pirmos eilės įstatyminę mirusiojo įpėdinę (dukrą J. B.) bei neatsižvelgęs į 2017 m. spalio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties išaiškinimus, nepagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, į turtą likusį po jo brolio I. B. mirties, todėl V. B. skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. B. skundą dėl notaro veiksmų tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaro E. S. 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarą atlikti notarinį veiksmą – išduoti V. B. paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po I. B. mirties, kurį sudaro ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, esančios AS „SEB“, AB „Swedbank“.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.