- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- 1S-725-530/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44652-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- R. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. (toliau – R. Ž.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos R. Ž..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Ž. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 36 parų arešto bausme, skirta 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi dalinai pakeista bausme, skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo ir 38 MGL bauda.
1.1 Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, skirta 40 MGL bauda, vadovaujantis BK straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta 5 mėnesiai laisvės apribojimo ir 38 MGL bauda.
1.2 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 75 paras arešto.
1.3 Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 4 dalimi, skirta 2 metai laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, skirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo.
1.4 Be to, Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 60 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, skirta 40 parų arešto.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. sausio 9 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas taikyti R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
4. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi teismo nutartis yra korupcinė, diskriminacinė, nemotyvuota, priešinga Konstitucijai ir konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams bei teismų praktikai. Ji pažeidžia nuteistojo teisėtus lūkesčius, todėl turi būti panaikinta.
4.1. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismo nutarties 1 puslapyje nurodyta, jog Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakyta tvirtinti. R. Ž. nuomone, ši frazė yra būtent ta riba, kuri atskiria aprašomąją ir motyvuojamąją skundžiamos nutarties dalis, po šios tezės einantis tekstas yra motyvuojamoji nutarties dalis. Apylinkės teismas rėmėsi tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančiais faktais, kadangi, po to nutartyje buvo nurodyti duomenys apie kaltinamojo buvusius teistumus, kas R. Ž. nuomone, daro absoliutų pagrindą panaikinti apylinkės teismo nutartį.
4.2. Skundo autorius nurodo, kad teismas neturėjo teisės spręsti klausimo ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, šį klausimą galėjo spręsti tik Lygtinio paleidimo komisija. Nuteistojo nuomone ši prezumpcija yra imperatyvi, įtvirtinta Konstitucijoje ir teismas jos negalėjo paneigti.
Šalies argumentai
4.3. Nuteistasis skunde nurodo, kad nei Komisija, nei teismas nėra įpareigotas įstatymo vykdyti bausmes, skirti nuteistiesiems pataisos priemones, spręsti kokius nors su pataisos priemonių individualizavimu susijusius klausimus. Nuteistojo nuomone teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo remtis Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Rec (2003) 22 ,,Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus.
4.4. Skunde nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti ne lygtinio paleidimo klausimą, kuris jau yra išnagrinėtas Komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), o nagrinėti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Kadangi Komisijos nutarimo teisėtumo klausimas apskritai nebuvo nagrinėjamas, ši aplinkybė yra absoliučiu pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti.
4.5. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismas yra patvirtinęs visą eilę Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal ,,OASys“ metodiką buvo trigubai aukštesni ir priklausė aukštai rizikai. Teismo verdiktu netvirtinti Komisijos nutarimo, jis yra atvirai diskriminuojamas tų asmenų atžvilgiu, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo R. Ž. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo skundą atmesti.
5.1. Prokurorė nurodo, kad R. Ž. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė atitinkanti 67 balus (iš jų 15 balų dinaminiai), šis veiksnys kintantis, balai mažėja, tačiau matyti, jog dar yra kur stengtis ir dėti pastangas dėl savo nusikalstamo elgesio mažinimo. Be to, nors nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau taip pat nėra ir skatintas, kas rodo, jog nuteistasis pataisos įstaigoje nesistengia būti pavyzdingas.
5.2. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau buvo teistas, jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Nuteistasis buvo prižiūrimas, tačiau nesilaikė jam keliamų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog socialinio tyrimo išvadoje vis dar nustatyti 5 kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, ryšiai, mąstymas ir elgesys).
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Ž. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (keturis penktadalius bausmės), kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. R. Ž. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 67 balai (vidutinė). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Akcentuotina, jog aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Ir nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Ž. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai yra (kriminogeniniai) veiksniai – kriminalinė istorija, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, ryšiai, mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Be to, nuteistasis turi problemų alkoholio vartojimu, kas rodo, jog jis turi polinkį per dideliam ir pastoviam alkoholio vartojimui. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teismui kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl neįniks į alkoholio vartojimą, juo labiau, kad jis yra teistas 3 kartus, už smurtą prieš artimą asmenį, apsvaigus nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Atpažįsta, kaip pats ar kiti susiję su problemų atsiradimu ir aplinkybėmis, kurios susijusios su nusikalstamumu. Nuteistasis supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“. Dėl šių priežasčių, vien šios aplinkybės rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 7 mėnesiai 18 dienų, paskirta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai ir 38 MGL) negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų, be to, atkreiptinas dėmesys anksčiau nuteistasis buvo prižiūrimas, bet nesilaikė jam keliamų reikalavimų.
11. Aukštesnysis teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog apylinkės teismo padarytos išvados, buvo motyvuojamos remiantis tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir dėl to priimta nutartis turi būti naikintina. Apylinkės teismas priimdamas nutarimą netvirtinti lygtinio paleidimo vertino ne tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, bet ir teigiamai charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Apylinkės teismas priimdamas nutartį atsižvelgė į šiuos duomenis ir konstatavo, kad vien šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Kolegijos nuomone, šis nuteistojo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
12. Savo skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas negalėjo nagrinėti klausimo ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinis teismas pažymi, kad ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kt. Aukštesnysis teismas nesutinka su nuteistojo argumentu, jog apylinkės teismas sprendė klausimą dėl nuteistojo galimybės laikytis įstatymų ir nenusikalsti, apylinkės teismas tik vertino nuteistojo galimybę, atsižvelgdamas į visą bylos medžiagą ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
13. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Rekomendacija yra patariamojo pobūdžio, į kurią be abejo reikalinga atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, tinkamai taikė nacionalinę teisę, kuri neprieštarauja tarptautinės teisės normoms.
14. Nuteistasis savo skunde nurodo, jog apylinkės teismas turėjo nagrinėti ne lygtinio paleidimo klausimą, o Komisijos priimto nutarimo teisėtumo klausimą. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintą reglamentavimą būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Komisijos nutarimą apylinkės teismas patikrino laikydamasis minėtų reikalavimų, savo išvadas dėl atsisakymo jį tvirtinti, argumentavo ir pagrindė.
15. Savo skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismai kitose bylose, net ir esant aukštai pakartotinio nusikalstamumo rizikai, taikė lygtinį paleidimą, tad šiuo atveju nuteistasis yra atvirai diskriminuojamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
16. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus visa tai daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.