Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19615-713/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams G. V., Ž. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ž. V., S. V., T. V., Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra ir generalinis prokuroras, Kauno apygardos prokuratūra, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, antstolė Rima Gražienė dėl turto pagrobimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo V. J. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

7. Atskiruoju skundu yra keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo V. J. ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis), nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, trukdančių priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą, skundą), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, nustatytu terminu pašalina teismo nurodytus trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė V. J. pateikto ieškinio trūkumus, tai yra, jog nėra aiškus ieškinio pagrindas bei dalykas ir ieškovas įpareigotinas juos sutikslinti, taip pat patikslinti trečiuosius asmenis, be to, nustatė, kad už ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra sumokėti žyminiai mokesčiai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 80 straipsnio 5 dalis). Be to, ieškovui pasiūlyta priimti koncentruotą sprendimą dėl išreikalautinų dokumentų būtinumo ir pateikti teismui visus ieškinyje nurodytus priedus.

10. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. liepos 9 d. nutarties kopija ieškovui 2018 m. liepos 10 d. buvo išsiųsta registruota pašto siunta (b. l. 69). Įteikimo šaknelėje nurodyta, jog adresatui buvo siunčiami teismo nutarties 3 lapai, o įteikimo šaknelėje esantis parašas ir data įrodo, kad siunčiami dokumentai V. J. buvo įteikti asmeniškai 2018 m. liepos 13 d. (b. l. 69-70). Skundžiama 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi teismas konstatavo, jog V. J., per teismo nustatytą terminą, neįvykdė 2018 m. liepos 9 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, tai yra nepašalino ieškinio trūkumų. V. J. atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nustatyti V. J. pateikto ieškinio trūkumai ir nebuvo apskųsta, tačiau skundžiant nutartį, kuria ieškinys grąžintas nepašalinus jo trūkumų, tai nekliudo ieškovui atskirajame skunde kelti argumentus, kad teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą konstatuoja, jog 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pagrįstai ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, o nepašalinus ieškinio trūkumų, pagrįstai 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ieškovo V. J. ieškinį laikė nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

12. Apeliantas tvirtina, jog 2018 m. liepos 9 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai nebuvo kliūtis ieškiniui priimti, o tam tikrus trūkumus – ieškinio dalyko bei pagrindo sutikslinimą, ieškinio priedų pateikimą, buvo galima ištaisyti parengiamųjų posėdžių metu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais neturi pagrindo sutikti, be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir kitų esminių ieškinio trūkumų, kuriuos ieškovas turėjo pašalinti.

13. Kaip minėta, ieškinį iš esmės ir sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kuriuos asmuo jau ieškinio padavimo stadijoje privalo suformuoti aiškiai ir tiksliai. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir pats nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą ir negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju V. J. pateikė teismui ieškinį dėl turto pagrobimo, o dėstydamas ieškinio aplinkybes nurodė, kad atsakovai G. V. ir Ž. V. užvaldė bei pasisavino Ž. V. priklausantį kilnojamąjį turtą, kuris turėjo pereiti jos kreditoriui V. J., jam įsigyjant Ž. V. įkeistą nekilnojamąjį turtą, bei, jog tiek savo, tiek Ž. V., tiek S. V. (Ž. V. kreditorės) interesais reiškia netiesioginį ieškinį, o ieškinio dalyke pareiškė reikalavimą dėl kilnojamųjų daiktų pripažinimo Ž. V. nuosavybe. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas nėra tinkamai, aiškiai suformuluoti, o priėmus ieškinį, kurio pagrindas ir dalykas nėra aiškiai (konkrečiai) suformuluoti, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą.

14. Be to, pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs už ieškinį bei prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėti žyminį mokestį. Apeliantas tvirtina, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu, tai yra jo pareikštas ieškinys yra dėl išlaikymo priteisimo S. V., atsakovų pagrobtu jos motinos Ž. V. turtu ir reiškiamas, siekiant apginti viešąjį interesą – mažametės S. V. interesus. Be to, nurodo, jog pareikštas ieškinys neapmokestinamas žyminiu mokesčiu ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes yra reiškiamas dėl nusikalstama atsakovų ir jų bendrininkų veika padarytos žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėta apelianto pozicija.

15. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra, įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). CPK 83 straipsnio nuostatos nustato asmenis, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, tame tarpe ieškovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą ir kt.. Ieškovas nurodo, jog jis gina viešąjį interesą, tačiau teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Todėl asmenys, besikreipiantys į teismą, turi įrodyti, kad padaryta tam tikra žala, pažeisti tam tikri įstatymo saugomi interesai, taip pat, kad žala padaryta būtent jiems, o ne kam kitam. Viešasis interesas suprantamas kaip teisiniai gėriai, reikšmingi visuomenei ar jos daliai, kurių apsauga būtina Konstitucijoje įtvirtintų pamatinių visuomenės vertybių užtikrinimui. Kadangi viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, todėl jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Iš V. J. ieškiniu reiškiamo reikalavimo matyti, jog jis gina savo turtinius interesus. Neginčijamų duomenų (nuosprendžio, nutarimo), jog jam žala yra padaryta nusikalstamų veiksmų pasėkoje, nepateikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį.

16. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 5 dalies nuostatomis, žyminis mokestis už prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra mokamas visais atvejais, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi V. J. nepatenka į CPK 83 straipsnyje nurodytų subjektų ratą, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už teikiamus ieškinius, taip pat prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susiję su šeimos bylose taikomomis priemonėmis, todėl, nesant motyvuotų prašymų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo jo, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Dėl paminėto, darytina išvada, kad minėtas ieškinio trūkumas, ieškinio neapmokėjimas įstatymo nustatytu žyminiu mokesčiu, pirmosios instancijos teismo nustatytas pagrįstai.

17. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasiūlė ieškovui sutikslinti tiek trečiuosius asmenis, tiek priimti koncentruotą sprendimą dėl išreikalautinų dokumentų būtinumo. Iš ieškinio matyti, kad trečiaisiais asmenimis V. J. į bylą įtraukė 11 asmenų – Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą ir generalinį prokurorą, Kauno apygardos prokuratūrą, Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Kauno miesto savivaldybės administraciją, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, antstolę R. Gražienę. Ieškinyje nurodomas šių asmenų suinteresuotumas (pavyzdžiui Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir generalinio prokuroro, Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato – jog galimai kiltų pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovų G. ir Ž. V. atžvilgiu). Tačiau, bylos nagrinėjimu metu paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui, todėl minėtų institucijų įtraukimas į bylą tik užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 300 str.). Todėl, įtraukiant į bylą trečiuosius asmenis, ieškovas turi aiškiai nurodyti kaip jų teises ir teisėtus interesus gali įtakoti byloje priimtas sprendimas.

18. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 2 dalimi, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų ir kokios ieškinio aplinkybės šiais įrodymais bus įrodinėjamos. Ieškovas V. J. pateikė prašymą išreikalauti ir prie bylos prijungti 6 civilines bylas, ikiteisminio tyrimo bylas, vykdomųjų bylų medžiagą ir kt., tačiau kaip šios bylos ir jo pareikštas reikalavimas yra susiję, kokias aplinkybes patvirtins išreikalautų bylų duomenys, nenurodė. Konstatuotina, jog toks procesinis šalies elgesys savaime prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų reikalavimams. Teismas nustatė, jog priėmus V. J. elektroniniu paštu pateiktus dokumentus, nerasta ieškinyje nurodytų 1, 5, 6, 7 priedų, kuriuos ieškovas privalo pateikti, kad jie buvo teismui pateikti, neginčijamų duomenų nepateikta (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors aptarti ieškinio trūkumai dėl trečiųjų asmenų, išreikalautinų dokumentų bei ieškinio priedų pateikimo patys savaime iš esmės ir neužkerta kelio ieškinio priėmimui, tačiau įvertinus nutartyje aptartus esminius ieškinio trūkumus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. J. nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

20. Apeliantas nustatytu terminu, teismo nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino. V. J. teiginys, jog nutarties dėl ieškinio trūkumų pašalinimo jis negavo, vertintinas kritiškai. V. J. neneigia gavęs laišką iš teismo, todėl, apelianto teigimu, jame nesant jokių dokumentų, būdamas atidus ir rūpestingas jis turėjo galimybę kreiptis į teismą ir išsiaiškinti kokie dokumentai jam buvo siunčiami. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog V. J. nesiėmė neatidėliotinų veiksmų, siekiant nustatyti siųstų dokumentų pobūdį, todėl darytina išvada, jog terminą trūkumams pašalinti jis praleido be svarbių priežasčių ir teismas pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir jį grąžino ieškovui.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia V. J. dėmesį, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi priimtas procesinis sprendimas neužkerta jam galimybės iš naujo pateikti pirmosios instancijos teismui tinkamai, pagal CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus, parengtą ieškinį.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

23. Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvas nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.