- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-343-124/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
- 94.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. V. ieškiniu (1–4 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pareikšti ieškinio reikalavimui dėl antstolės V. Š. 2010-09-20 surašyto turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo, pripažinti negaliojančius antstolės V. Š. 2010-09-20 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 71-2983/2009, 2010-10-27 patvirtintą Pakruojo rajono apylinkės teismo, panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Žvalguva“ pardavė, o L. K. įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su K. K. dvylika žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), panaikinti 2013-11-08 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Žvalguva“ pardavė, o J. P. įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su J. P. du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad 2014 m. liepos mėnesį sužinojo, jog ieškovei ir jos buvusiam vyrui A. V. priklausęs nekilnojamas turtas buvo perleistas UAB „Žvalguva“ turto perdavimo išieškotojui aktu. Turtas perleistas už labai mažą kainą, neatitinkančią realios rinkos vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi (6–7 b. l.) atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui, išaiškino, kad ieškovė turi kreiptis į Pakruojo rajono apylinkės teismą.
Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė reikalavimus dėl nuosavybės teisių į žemės ir miško sklypus bei pastatą – arkinį sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovė reiškia reikalavimą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą nustatymo, kuriam taikomos išimtinio teismingumo taisyklės (CPK 31 str.). Nekilnojamasis daiktas – žemės ir miško sklypas bei pastatas, į kuriuos ieškovė prašo nustatyti daiktines teises, yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys turi būti pateiktas pagrindinio nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui - Pakruojo rajono apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė R. V. atskiruoju skundu (8–9 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirajame skunde nurodė, kad ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą, panaikinti pirkimo-pardavimo sutartis, nėra ieškiniai dėl daiktinių teisių, dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu, todėl ieškinio teismingumui turėjo būti taikomos LR CPK 29 straipsnio nuostatos, o byla nagrinėjama Šiaulių apylinkės teisme.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), išimtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 str.). Vadovaujantis teritorinio teismingumo taisyklėmis kompetencija yra paskirstoma tos pačios grandies teismams. Pagal bendrojo teismingumo taisyklę (CPK 29 str.) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo, teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.). Ši norma yra imperatyvi, o jos pažeidimas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. V. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu antstolės V. Š. 2010-09-20 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr.71-2983/2009, panaikinti 2013-11-08 pirkimo pardavimo sutartis, pasirašytas tarp UAB „Žvalguva“ ir L. K. bei tarp UAB „Žvalguva“ ir J. P., kuriomis buvo parduotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai ir arkinis sandėlis, esantys (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, ieškiniai dėl sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, pripažinimo negaliojančiais teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Kadangi didžioji dalis nekilnojamojo turto randasi (duomenys neskelbtini) rajone, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį dėl sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) panaikinimo, padavė pažeisdama išimtinio teismingumo taisykles. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, nurodydamas, jog ieškinys teismingas Pakruojo rajono apylinkės teismui.
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas ir priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.