Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mudesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mudesta“ ieškinį atsakovams D. G., A. B., R. M. ir G. N. dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mudesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Mudesta“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu prašydama BUAB „Mudesta“ bankrotą pripažinti tyčiniu, apriboti atsakovams D. G., A. B., R. M., G. N. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei 16 225,41 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsisakė priimti, o kitoje ieškinio dalyje nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo teismingas ne Kauno apygardos teismui, o Kauno apylinkės teismui, nes šio reikalavimo suma yra 16 225,41 Eur, t. y. ji nėra didesnė kaip 43 500 Eur, kaip tai numatyta CPK 27 straipsnio 1 punkte.Atsisakęs priimti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas nustatė ieškovei terminą kitų ieškinio reikalavimų trūkumams pašalinti: atskirame procesiniame dokumente suformuluoti prašymus dėl BUAB „Mudesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakovų teisės nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, nurodyti konkrečias tik su šiais prašymais susijusias aplinkybes ir argumentus. Teismas nurodė, kad ieškinyje reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir prašymus dėl BUAB „Mudesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei atsakovų teisės nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo pagrindžiantys argumentai nėra pakankamai struktūriškai atskirti, todėl turi būti pašalinti tie, kurie yra skirti pagrįsti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo.Taip pat teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 14 dalimi ir 20 straipsnio 1 dalimi, asmens teisė nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojama, taip pat bankrotas pripažįstamas tyčiniu ne bankrutuojančios įmonės, o šiuo atveju bankroto administratoriaus prašymų pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Ieškinys teismingas apygardos teismui nepaisant to, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal reikalavimo sumą teismingas apylinkės teismui. Ieškinyje reiškiami reikalavimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo teismingi apygardos teismui. Jeigu vienas iš ieškinio reikalavimų teismingas apygardos teismui, tai ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.Nors kiekvienas iš ieškinio reikalavimų atskirai gali būti atskiro ieškinio dalykas, tačiau jų sąsajumas reikalauja juos nagrinėti kartu, nes atsakovai yra tie patys pagal visus ieškinio reikalavimus, be to, faktinės aplinkybės kiekvieno reikalavimo atveju iš esmės yra tos pačios. Taip pat reikalavimai yra susiję struktūriškai, jų nagrinėjimas skyriumi prieštarautų proceso koncentruotumo principui.Teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus dalyje dėl aplinkybės, kad asmens teisė eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojama, taip pat bankrotas pripažįstamas tyčiniu ne bankrutuojančios įmonės, o bankroto administratoriaus prašymų pagrindu. Įmonių bankroto įstatyme nėra detalizuojama, kokiu būdu procesiškai įgyvendinamos administratoriaus teisės ir pareigos, t. y., ar administratorius, vykdydamas bankroto procedūrą, reikalavimus reiškia savo ar bankrutuojančios įmonės vardu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimus dėl žalos atlyginimo administratorius reiškia bankrutuojančios įmonės vardu, todėl reikalavimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo turi būti reiškiami irgi bankrutuojančios įmonės vardu. Bankroto administratorius neturi jokio asmeninio teisiškai apibrėžto intereso reikšti savarankiškai šiuos reikalavimus, kurie susiję su bankrutuojančia įmone ir jos kreditorių interesų gynimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį (jo dalį) kaip neteismingą apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, teismui svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Rūšinio (dalykinio) teismingumo taisyklėmis pirmiausia yra nustatoma, kuris (bendrosios kompetencijos ar specializuotas) teismas turi nagrinėti bylą. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti nustatoma, kuris pirmosios instancijos teismas (apylinkės ar apygardos) turi nagrinėti bylą.Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir žalos atlyginimo. Reikalavimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo teismingi apygardos teismui (CPK 27 str. 4 d.). Tuo tarpu reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal reikalavimo sumą (16 225,41 Eur) teismingas apylinkės teismui (CPK 26 str., 27 str. 1 p.).Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo kaip neteismingą apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsisakydamas priimti šį ieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 33 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog tuo atveju, jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Taigi šiuo atveju, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne tik tokio reikalavimo sumą, bet ir tai, ar jis yra susijęs su kitais ieškinio reikalavimais, ar ne. Sutiktina su apelianto pozicija, kad tiems patiems atsakovams ir tuo pačiu faktiniu pagrindu reiškiamo ieškinio reikalavimai yra tarpusavyje susiję, todėl laikytina nereikšminga aplinkybė, kad kiekvienas iš jų galėtų būti savarankiško ieškinio dalyku atskiroje civilinėje byloje. Todėl, įvertinus ieškinio reikalavimų turinį, pagrįstai galima teigti, kad operatyviau ir ekonomiškiau visi ieškinio reikalavimai bus išnagrinėti vienoje civilinėje byloje (CPK 7 str.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir žalos atlyginimo turėtų būti nagrinėjamas Kauno apygardos teisme kaip pirmosios instancijos teisme (CPK 33 str. 4 d.).Skundžiama nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai kilo dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti dalį ieškovės ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad toks pirmosios instancijos teismo atsisakymas yra nepagrįstas, netenka teisinės reikšmės atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio trūkumų nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama teismo nutartis panaikintina dėl netinkamo procesinės teisės normos aiškinimo ir taikymo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mudesta“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.