Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-687-350/2010

Teisėja Rūta Rastenienė Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00406-2008-9

2010 m. gruodžio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš pirmininkaujančiojo Algirdo Gapučio ( pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. R., L. K. ir I. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-28 nuosprendžio, kuriuo:

I. K. pripažinta kalta pagal BK 228 str. 1 d. ir nuteista 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, kurią I. K. turi sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. K. pripažinta kalta pagal BK 228 str. 1 d. ir nuteista 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, kurią L. K. turi sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. R. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 1 d. ir nuteistas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, kurią turi sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista nukentėjusiajai R. Ž. solidariai iš nuteistųjų I. K., L. K. ir D. R. 9000 Lt neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore, teikdama viešąsias paslaugas – žemės sklypų kadastrinius matavimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu savo veiksmais, pažeisdama valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei pil. R. Ž. ir L. K., o būtent: 2006 m. birželio 13 d., pažeisdama Nekilnojamo turto kadastrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija), 13 punktą, tai yra nesudarius sutarties su užsakovais – A. R., valdančia sodų paskirties žemės sklypą, esantį adresu sodų bendrija „(duomenys neskelbtini) “ 358 skl., Panevėžio rajone ir R. K.-Ž., valdančia sodų paskirties žemės sklypą, esantį adresu sodų bendrija „(duomenys neskelbtini) “ 359 skl., Panevėžio rajone, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka patikslinto teritorijų planavimo dokumento – sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ generalinio plano, pil. P. S. ir V. P., kurie nebuvo žemės sklypų 358 ir 359 savininkais ir neturėjo A. R., bei R. K.-Ž. įgaliojimo, paprašius atlikti minėtos sodų bendrijos žemės sklypų 347, 358 ir 359 kadastrinius matavimus, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini) “ vykdytoju D. R., neteisėtai atliko sodų paskirties žemės sklypų 358 ir 359, esančių adresu sodų bendrija „(duomenys neskelbtini) “, Panevėžio rajone kadastrinius matavimus ir neteisėtai nustatė bei pakeitė sodo paskirties žemės sklypų 358; 359 ribas, pažeisdama Nekilnojamo turto kadastrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija), 21 punktą apie žemės sklypų ribų pakeitimą neinformavo žemės sklypų savininkių ir Panevėžio apskrities administracijos žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus, o jos ir D. R. neteisėtų veiksmų sekoje atsiradusį tariamai laisvą, nors iki minėtų matavimų faktiškai valdytą R. Ž., 27 kv.m žemės sklypą vėliau neteisėtai įsigijo A. R., o po to perpardavė jį P. S..

D. R. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoju ir teikdamas viešąsias paslaugas – žemės sklypų kadastrinius matavimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu savo veiksmais, pažeisdamas valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei pil. R. Ž. ir L. K., o būtent: 2006 m. birželio 13 d. pažeisdamas Nekilnojamo turto kadastrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija), 13 punktą, tai yra nesudaręs sutarties su užsakovais – A. R., valdančia sodų paskirties žemės sklypą, esantį adresu sodų bendrija „(duomenys neskelbtini) “ 358 skl., Panevėžio rajone ir R. K.-Ž., valdančia sodų paskirties žemės sklypą, esantį adresu sodų bendrija „(duomenys neskelbtini) “ 359 skl., Panevėžio rajone, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka patikslinto teritorijų planavimo dokumento - sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ generalinio plano, pil. P. S. ir V. P., kurie nebuvo žemės sklypų 358 ir 359 savininkais ir neturėjo A. R., bei R. K.-Ž. įgaliojimo, paprašius atlikti minėtos sodų bendrijos žemės sklypų 347, 358 ir 359 kadastrinius matavimus, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore L. K., neteisėtai atliko sodų paskirties žemės sklypų 358 ir 359, esančių adresu sodų bendrija „(duomenys neskelbtini) “, Panevėžio rajone kadastrinius matavimus ir neteisėtai nustatė bei pakeitė sodo paskirties žemės sklypų 358; 359 plotus ir ribas, pažeisdamas Nekilnojamo turto kadastrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija), 21 punktą apie žemės sklypų ribų pakeitimą neinformavo žemės sklypų savininkių ir Panevėžio apskrities administracijos žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus ir VĮ „Registrų centas“ Panevėžio filialo, o jo ir L. K. neteisėtų veiksmų sekoje atsiradusį tariamai laisvą, nors iki minėtų matavimų faktiškai valdytą R. Ž., 27 kv.m žemės sklypą vėliau neteisėtai įsigijo A. R., o po to perpardavė jį P. S..

I. K. nuteista už tai, kad vykdydama valstybės tarnautojos – Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, būdama atsakinga už namų valdų sodų sklypų privatizavimo dokumentų parengimą, sutikrinimą, verčių perskaičiavimą ir pateikimą privatizavimui, pažeisdama LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 5 d. (sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjiško sodų teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijos planavimo dokumentą), Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 55 punktą (žemės sklypai pertvarkomi pagal žemės sklypų pertvarkymo planą, kurį planavimo organizatoriaus užsakymu parengia projekto rengėjas ), LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ 5 punkto (mėgėjiško sodo teritorijoje uždaro aukciono būdu parduodami valstybinės žemės sklypai, kurių pagal žemėtvarkos projektą ar detalųjį planą neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, kai šiuos valstybinės žemės sklypus atsisako pirkti sodo sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkai.) ir 8 punkto (per 30 kalendorinių dienų nuo žemėtvarkos projekto ar detaliojo plano pateikimo apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrius (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius) praneša sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams registruotu laišku arba pasirašytinai apie šio sklypo pardavimą ne aukciono būdu, nurodydamas parduodamo valstybinės žemės sklypo kainą, adresą, plotą, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas, ūkinės veiklos apribojimus, daiktinių teisių suvaržymus, jeigu jie nustatyti šiam žemės sklypui) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu savo veiksmais, pažeisdama valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, sumenkino valstybinės institucijos Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus autoritetą visuomenėje, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei pil. R. Ž. ir L. K., o būtent : 2006 m. rugpjūčio 7 d. gavusi sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ sklypo Nr. 358 savininkės A. R. prašymą leisti išsipirkti šalia jos valdomo sklypo 27 m² ploto valstybinės žemės sklypą, atsiradusį po 2006-06-22 UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorės L. K. ir šios bendrovės vykdytojo D. R. neteisėtai atlikto sklypų Nr. 358 ir Nr. 359 kadastrinių matavimų, kurių metu buvo pakeistos sklypų Nr. 358 ir Nr. 359 plotai ir ribos, nepatikrinusi, ar kadastriniai matavimai atlikti teisėtai, laikantis įstatymais ir kitais norminiais aktais nustatytos tvarkos, žinodama, kad nėra gretimo sklypo savininkės R. Ž. sutikimo jog ji neprieštarauja, kad pil. A. R. įsigytų valstybinį žemės sklypą, esantį šalia jos valdomo žemės sklypo, ir kad sklypo Nr. 359 savininkė R. Ž., bei ankstesnis šio sklypo savininkas L. K. (kuris 2006-08-02 pateikė Panevėžio rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriui papildomai leisti išsipirkti 38 m² valstybinės žemės sklypą) šiuos kadastrinius matavimus ginčija, nepatikrinusi, ar P. S. pateikta 2006-07-12 sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ valdybos susirinkimo protokolo išrašo kopija atitinka originalą, o tai pat neesant patikslinto teritorijų planavimo dokumento – sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ generalinio plano, kuris norint leisti išsipirkti laisvą valstybinę žemę yra būtinas, neteisėtai, be būtino gretimo sklypo Nr. 359 savininkės R. Ž. parašo, pateikė Panevėžio apskrities viršininko administracijos, Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojai J. Š. tvirtinti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ sklypo Nr. 358 planus ir žemės sklypų paženklinimo – parodymų aktus, bei neteisėtai paruošė ir pateikė tvirtinimui 2006-08-18 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3336 „dėl naudojamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo, jo dalies įregistravimo nekilnojamo turto registre ir pardavimo žemės ūkio veiklai ne aukciono tvarka“ projektą, o J. Š., nežinodama, kad I. K. parengti ir tvirtinimui pateikti dokumentai yra paruošti nesilaikant nustatytos tvarkos ir pažeidžiant ankščiau išvardintus norminius aktus, juos patvirtino.

Neteisingi L. K. tvirtinimai, kad sklypo savininkė jo dukra R. Ž. ne tik nesudarė sutarties dėl sklypo matavimų, bet ir nežinojo apie matavimų eigą, nes jis pats aktyviai atstovavo dukrą atliekant matavimus, turėjo sklypo dokumentus, todėl manė, kad jis turi dukros įgaliojimus. Jo rodomame plane sklypas buvo kitos formos, tačiau rodomas planas buvo statybinis, juo remtis negalima.

Pripažįsta mačiusi, kad po matavimų sklypo konfigūracija kitokia, nei L. K. turimame plane, tačiau į tai nesigilino, nes L. K. privatizuoto sklypo plotas atitiko jos turimoje kompiuterinėje laikmenoje esančio šio sklypo formą, tokią sklypo formą matavimų metu parodė ir L. K.. Dėl to, nemanydama apie galimai padarytus neteisingus matavimus, savalaikiai raštu neinformavo sklypų savininkų ir tuometinės apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinio žemėtvarkos skyriaus, todėl Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 21 p. pažeidimas buvo padarytas nepakankamai atsakingai atlikus savo pareigas.

Pažymi, kad po atliktų matavimų, sutinkamai su Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 65 p. bylą perdavė teritoriniam žemėtvarkos skyriui, kur turėjo būti patikrinta, ar žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas, nustačius netikslumus bylą grąžinti vykdytojui. Sprendimas dėl žemės ribų keitimo buvo sprendžiamas ne jos kompetencijos ribose. Tai leidžia daryti išvadą, kad tyčia keisti sklypų ribų ji nesiekė, nes be susitarimo su atitinkamu žemėtvarkos skyriaus pareigūnu negalėjo tikėtis pasiekti tikslą, kad būtų pakeistos sklypų ribos. Nesant tokio susitarimo, nėra nustatytas ir motyvas, kuris būtinas įrodyti siekiant nustatyti inkriminuotą tiesioginę tyčią.

Sutinka, kad dėl aplaidumo neįsigilino į pateikiamus ne formalių sklypų savininkų užsakymus matavimams padarė klaidų atliktuose kadastriniuose matavimuose, neįvertino, kad gali padaryti tokių klaidų ir jos bylą tikrinęs žemėtvarkos skyriaus pareigūnas ir dėl to galimai padarė didelę žalą R. Ž., mano, kad tokiu atveju jos veiksmai turėjo būti vertinami tik kaip netinkamas pareigų atlikimas dėl neatsargumo pagal LR BK 229 str.

Nesutinka nukentėjusiajai R. Ž. atlyginti jai priteistą 9000 Lt neturtinę žalą, nes realiai neturtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta, ginčas dėl ginčijamos žemės sklypo dalies sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Be to, nukentėjusioji nedalyvavo nei žemės matavime, nei baudžiamajame procese, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji jautė nepatogumus, išgyvenimus, arba, kad nepatogumai buvo tokie reikšmingi, kad vertintini 9000 Lt. Įvertinus tai, kad apeliantės veika nėra tyčinė, žalos dydis turi būti mažintinas.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras ir nukentėjusieji - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus apeliantus pagrįstai pripažino kaltais dėl veikų, už kurias jie nuteisti skundžiamu nuosprendžiu. Apeliantų skunduose dėstomos versijos dėl veikų padarymo iš esmės analogiškos jų laikytųsi pozicijų pirmosios instancijos teisme ir teisminio nagrinėjimo metu, nuosprendyje išsamiai išnagrinėtos ir paneigtos. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu ir išvadų dėl apeliantų kaltės, visiškai sutinka.

Dėl D. R. apeliacinio skundo

Apeliantas skunde teigia, kad jis nėra BK 228 str. subjektas, todėl pagal šį straipsnį atsakyti negali. Šis skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, bei išsamiai aptartas skundžiamame nuosprendyje. Apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, teikė viešąsias paslaugas – atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus, todėl D. R. BK 230 str. 3 d. prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

Apeliantas skundu prašo jį išteisinti dėl jam inkriminuotos veikos argumentuodamas, kad jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, įmonės pavedimu, nepažeisdamas tuo metu galiojančių teisės aktų, vykdė kadastrinius matavimus žodinės sutarties pagrindu ir jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Jo nekaltumą patvirtina ir tai, kad žemėtvarkos skyriui pateikus bylą dėl sklypo Nr. 359 kadastrinių matavimų, jokie pažeidimai nebuvo nustatyti.

Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apelianto kaltė įrodyta pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų ir išsamiai aptartų įrodymų visetu ir apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl D. R. kaltumo nekelia.

Jo neteisėti veiksmai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi pasireiškė tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuri teikė viešąsias paslaugas – atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus, kartu su L. K. neteisėtai atliko kadastrinius matavimus sklypuose Nr. 359 ir 358, t.y. remdamasis neįgaliotų asmenų P. S. ir V. P. prašymu ir neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka patikslinto teritorijų planavimo dokumento – sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ generalinio plano, neteisėtai nustatė ir pakeitė sodo paskirties sklypų 358,359 plotus ir ribas, apie tai neinformavo žemės sklypų savininkų, žemėtvarkos skyriaus ir VĮ „Registrų centro“, ko pasėkoje atsiradusį tariamai laisvą žemės plotą iki kadastrinių matavimų valdytą R. Ž., neteisėtai įgijo A. R..

Nors D. R. nurodo, kad jis tik atliko žemės sklypų matavimus, buvo kaip techninis darbuotojas, prie dokumentų rengimo neprisidėjo, nusikalstamų veiksmų neatliko, tačiau jo kaltė įrodyta skundžiamajame nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Visų pirma jis negalėjo priimti žodinio užsakymo dėl sklypų kadastrinių matavimų iš asmenų, kurie nėra teisėti nekilnojamojo turto savininkai ir neturi atitinkamų įgaliojimų. Be to, su L. K. nuvykęs į sodų bendriją, atliko prašomų išmatuoti sodų sklypų kadastrinius matavimus neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka patikslinto teritorijų planavimo dokumento – sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ generalinio plano, nesivadovavo nukentėjusiojo L. K. pateiktais nuosavybės dokumentais, neteisėtai pakeitė sodų sklypų Nr. 359, 358 ribas ir apie tai neinformavo sklypų savininkų ir atitinkamų institucijų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad būtent apeliantas su P. S. tarėsi dėl sodų sklypų kadastrinių matavimų, matavimus atliko būtent jis, L. K. rengiamuose dokumentuose savo parašu tvirtino pateikiamų duomenų teisingumą, tokiu būdu savo neteisėtais veiksmais D. R. pažeidė Nekilnojamo turto kadastrų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 13 bei 21 punktų nuostatas ir pagal BK 228 str. 1 d. nuteistas pagrįstai. Jo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl L. K. apeliacinio skundo

Apeliantė L. K. skunde neneigia, kad su užsakovais dėl kadastrinių žemės matavimų buvo sudaryta netinkama sutartis, bei neneigia padariusi atitinkamas klaidas kadastriniuose matavimuose, tačiau nurodo, kad tyčia to padaryti nenorėjo, savo pareigas atliko netinkamai dėl neatsargumo, todėl jos veika turi būti vertinama ne pagal BK 228 str. 1 d., o pagal BK 229 str.. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas šiuo atveju pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su jo tarnybos interesais, veika pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą pagal BK 228 straipsnį iškyla, tik tada, jei veika padaroma tyčia.

Nors apeliantė teigia, kad žemės sklypo Nr. 359 ribos buvo pakeistos dėl aplaidaus neatsargumo, t.y. netyčia, tačiau jos kaltės tyrinys atskleidžiamas remiantis byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo L. K. veiksmuose piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Nekilnojamo turto kadastrų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 13 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Apeliantė L. K. nurodė, kad į bendrovę „(duomenys neskelbtini) “, kurioje ji dirbo, kreipėsi P. S. ir V. P., prašydami atlikti kelių žemės sklypų, esančių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ sodų sklypo Nr. 358 matavimus. Jų žodinį užsakymą priėmė kolega D. R., su kuriuo ji važiavo į sodų bendriją atlikti prašomų žemės matavimų. Buvo išmatuotos sklypų Nr. 358, 359 ribos. Matavimų metu ji bendravo su matuojamų sklypų savininkais – P. S., V. P., L. K., o D. R. atliko sklypų matavimus. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, tuo metu sklypo Nr. 358 savininkė buvo A. R., sklypo Nr. 359 – R. Ž.. Tokiu būdu sutartys dėl sklypų matavimų su P. S. ir V. P. negalėjo būti sudarytos. Tuo labiau, kad proceso metu R. Ž. nurodžiusi, kad nei ji pati, nei jos įgaliojimu jos tėvas L. K. jokių kadastrinių matavimų neužsakinėjo, o liudytoja A. R. teigė, jog jai apie geodezinių planų darymą, dokumentų tvarkymą nieko nebuvo žinoma, ji P. S. prašymu tik važiavo į savivaldybę rašyti pareiškimo dėl laisvos žemės privatizavimo. Tokiu būdu, tiek apeliantė L. K., tiek nuteistasis D. R., neturėdami tam teisėto pagrindo – nesant sklypo Nr. 359 savininkės R. Ž. ar jos įstatymiškai įgalioto asmens prašymo ir sutarties dėl žemės kadastrinių matavimų, tokius matavimus atliko. Nors pasak nukentėjusiojo L. K. parodymų, jis P. S. prašymu buvo atvykęs į sklypą, kuomet buvo atliekami žemės matavimai, buvo atsivežęs sklypo dokumentus, sakė L. K., kad sklypas priklauso jo dukrai, tačiau L. K. jam į tai atsakiusi, kad ji reikiamus duomenis pasiims iš kadastro duomenų, o jis galintis nelaukti, kol bus atlikti matavimai. Iš paminėtų aplinkybių visumos matyti, kad tiek D. R., tiek L. K. žinojo ir suprato tai, jog jie atlieka sklypų matavimus be jų teisėtų savininkų prašymų, nors to daryti neturėjo teisėto pagrindo ir tokiu būdu pažeidė Nekilnojamo turto kadastrų nuostatų 13 p. reikalavimus. Tokiu būdu apeliantės L. K. skundo teiginiai dėl tariamai netinkamos sutarties su netinkamais atstovais sudarymo, bei apelianto D. R. skundo teiginiai dėl tariamai pagrįstai sudarytos žodinės sutarties su sklypų savininkais teisėtumo, atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliantė L. K. neneigia mačiusi, kad po atliktų matavimų sklypo Nr. 359 konfigūracija kitokia nei L. K. rodytame plane, tačiau į tai nesigilinusi, nes išmatuoto sklypo plotas atitiko jos turimoje kompiuterinėje laikmenoje esančio sklypo formą, todėl ji nemaniusi, kad atlikti matavimai neteisingi. Šie jos skundo teiginiai tik parodo, kad po atliktų išmatavimų L. K. buvo žinoma apie tai, jog atlikus išmatavimus sklypo ribos pakito- sklypo forma po išmatavimų tapo trapecijos formos, nors apie tai, kad sklypas iki išmatavimų buvo trikampės formos jai sakė L. K., bei rodė sklypo planą, tačiau ji žinodama apie tai ir nedėdama jokių pastangų neaiškumams pašalinti, pažeisdama Nekilnojamo turto kadastrų nuostatų 21 p., apie žemės sklypų ribų pakeitimą neinformavo sklypų savininkų ir žemėtvarkos skyriaus, ką privalėjo padaryti.

Neįtikinami apeliantės argumentai, kad ji nemaniusi, kad atlikti matavimai neteisingi, nes bylos duomenys patvirtina, kad iki L. K. ir D. R. atliktų kadastrinių matavimų, sklypo Nr. 359 forma buvo trikampė, ko apeliantė ruošdama kadastrinių matavimų dokumentus negalėjo nežinoti. Tai patvirtina jos pačios ruoštoje UAB „(duomenys neskelbtini) “ R. K. kadastrinių matavimų byloje esančių dokumentų kopijos apie sklypo Nr. 359 formą bei ribas iki matavimų ir po jų ( 1 T. b.l. 197,207). Šiose dokumentų kopijose aiškiai matyti, kad riba tarp sklypo Nr. 359 ir sklypo Nr. 358 yra 34 m. ilgio, o po atliktų išmatavimų ribos ilgis tapo 23,38, todėl atsižvelgiant ir į L. K. jai pateiktus duomenis apie sklypo ribas kadastrinių matavimų metu, jai šie duomenys buvo žinomi. Tai patvirtina ir tos aplinkybės, kad po atliktų išmatavimų nei L. K. nei R. Ž. su jiems rodomu planu, kuriame jų sklypo ribos buvo pakeistos nesutiko ir ant jo nepasirašė.

L. K. tyčią padarius jai inkriminuotą veiką patvirtina ir jos veiksmai po veikos padarymo, nes apie pakitusius sklypo Nr. 359 išmatavimus, teisėtai sklypo savininkei R. Ž. L. K. pranešė praėjus metams laiko po atliktų kadastrinių matavimų, I. K. nurodymu.

Iš šių aptartų duomenų matyti, kad nuteistoji suvokė apie tai, kad ji kadastrinius matavimus atlieka neteisėtai, be to neteisėtai nustatė bei pakeitė sodo sklypų Nr. 358 ir 359 ribas, apie tai, kai reikalauja įstatymas laiku nepranešė žemės sklypų savininkams bei žemėtvarkos skyriui, ko pasėkoje dėl jos ir D. R. neteisėtų veiksmų atsirado atitinkamos pasekmės – atsiradusį tariamai laisvą 27² m sklypą neteisėtai įgijo A. R.. Tokiu būdu, apeliantė suvokė nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d.).

Tai, kad pridavus kadastrinių matavimų bylą žemėtvarkos skyriui jos padaryti pažeidimai nebuvo nustatyti, neduoda pagrindo vertinti, kad apeliantės pažeidimai buvo padaryti dėl neatsargumo ir kvalifikuotini pagal BK 229 str. kaip ji nurodo skunde. Kitų asmenų padaryti pažeidimai negali būti pagrindu pateisinti apeliantės nusikalstamus veiksmus.

Apeliantė ginčija nukentėjusiosios R. Ž. naudai priteistą 9000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, mano, kad žalos dydis turi būti mažintinas. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų buvo pažeistosios nukentėjusios teisės į nuosavybę, savo teises gina iki šios. Savaime suprantama, kad ji dėl patirtų įvykių patyrė nepatogumus, išgyvenimus. Patirtą žalą nukentėjusioji įvertino 30000 Lt. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios poziciją, taip pat atsižvelgė į tai, kad neigiamos pasekmės atsirado dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų, todėl pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda neturtinę žalą padariusiems asmenims bei, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusios pareikštą civilinį ieškinį dėl neturinės žalos sumažino ir priteisė 9000 litų neturtinei žalai atlyginti solidariai iš visų nuteistųjų, mažinti civilinį ieškinį nėra pagrindo. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Dėl I. K. apeliacinio skundo

Apeliantė I. K. skundžia 2010-07-28 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį kaip nepagrįstą, prašo ją išteisinti teigdama, kad teismo išvada jog ji padarė jai inkriminuotą veiką nepagrįsta, vertindamas nustatytus duomenis teismas padarė nepagrįstas išvadas apie padarytą veiką, tačiau jokių argumentų dėl jos tariamai neteisėto nuteisimo nesuformulavo, nenurodė jokių motyvų, kodėl jos manymu skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, o teismo išvados neteisingos.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priešingai nei nurodoma apeliantės skunde, tinkamai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, įvertino įrodymus, kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Apeliantės kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų visuma.

Apeliantė teigė bendravusi su P. S., klausiama aiškino jam, kokių dokumentų reikia norint įsigyti laisvą sodo sklypą. Vėliau A. R. rašiusi prašymą dėl laisvo sodo sklypo įsigijimo, o ji rengė įsakymo projektą – ruošė dokumentus, kad A. R. būtų leista privatizuoti neva laisvą žemės sklypą. Tačiau apeliantė iki projekto ruošimo nepatikrino, ar kadastriniai matavimai sodų sklypuose atlikti teisėtai, laikantis įstatymų ir nustatytos tvarkos, ar P. S. jai pateikti dokumentai dėl sodo sklypo privatizavimo, o būtent sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ valdybos susirinkimo protokolo išrašo kopija atitinka originalą ir neturėdama būtino - patikslinto teritorijų planavimo dokumento – bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ generalinio plano, neteisėtai, nesant sklypo nr. 359 savininkės R. Ž. parašo, pateikė Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojai tvirtinti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ sklypo Nr. 358 planus ir žemės sklypų paženklinimo – parodymų aktus, bei neteisėtai paruošė ir pateikė tvirtinimui 2006-08-18 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3336 „dėl naudojamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo, jo dalies įregistravimo nekilnojamo turto registre ir pardavimo žemės ūkio veiklai ne aukciono tvarka“ projektą.

Pati apeliantė teigė supratusi, jog po atliktų kadastrinių matavimų sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ sklypo Nr. 359 savininkė R. Ž. nėra informuota apie atliktų matavimų rezultatus ir žemės privatizavimą, tačiau vis tiek ruošė dokumentus dėl žemės A. R. pardavimo, o žinodama, kad po atliktų matavimų atsiradusį tariamai laisvą žemės plotą nori pirkti L. K., kuris su R. Ž. ginčijo atliktus matavimus ir taip pat rašė prašymą dėl žemės privatizavimo, tačiau į jo prašymus neatsižvelgė ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus. Šiuos jos parodymus patvirtina L. K., R. Ž., L. K., J. Š. parodymai. Jos veiksmai buvo nukreipti siekiant įgyvendinti P. S. ir P. neteisėtą norą įsigyti tariamai laisvą žemės sklypą, pasak kurių jie norėjo turėti priėjimą prie upelio. Tai rodo, kad nuteistoji suprato atliekamų veiksmų esmę ir pavojingumą ir vykdydama tarnybines pareigas, sąmoningai pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktus, todėl pagal BK 228 str. 1 d. nuteista pagrįstai.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų D. R., L. K. ir I. K. apeliacinius skundus atmesti.