Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjui V. S., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. S. skunde teismui (b.l. 4-9) prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 1357,64 Lt turtinei žalai bei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog kad 2009-08-25 padavė į atsakovo instituciją prašymą (registracija 2009-08-25 Nr.(1.9.)-ATP-2035-09) dėl antrinės teisinės pagalbos LR Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-6450-0803/2009 skyrimo. Informavo atsakovę, kad jam pagal įstatymą priklauso antrinė teisinė pagalba, nurodytoje byloje dėl nepagrįstų pačios Tarnybos pretenzijų. Nurodė, kad padavė teismui ieškovės atžvilgiu priešieškinį, bet teismas atsisakė jį priimti, dėl to kad jis buvo netinkamai surašytas. Priešieškinys buvo patikslintas 2009-06-19, tačiau teismas 2009-07-02 nutartimi jį priimti atsisakė dėl nustatytų trūkumų. Dėl trūkumų buvo atsisakyta priimti ir 2009-07-11 paduotą teismui priešieškinį. Panaikinęs ieškinio trūkumus jį padavė dar kartą 2009-08-04, tačiau teismas savo nutartimi 2009-08-14 atsisakė jį priimti dėl trūkumų nurodytų LR CPK 143 str. 3 d. 4 d.

Tokiu būdu, pareiškėjo teigimu, jis išnaudojo visas galimybes savarankiškai paruošti priešieškinį, dėl juridinio išsilavinimo neturėjimo bei lietuvių kalbos nemokėjimo to nesugebėjo padaryti. Nors jo socialinė padėtis atitinka antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas, turėdamas teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nurodytoje byloje advokato neturi.

Atsakovė atsisakė peržiūrėti jo prašymą, priimdama 2009-08-28 sprendimą Nr.(1.9.)-S-2074-09) , kuris remiasi formaliais motyvais. Skundžiamas sprendimas grindžiamas melu ir teisės aktų manipuliavimu, nurodant išgalvotų priežastis, kurios nepatvirtintos faktais ir argumentais.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju atsisakant jam teikti teisinę pagalbą buvo pažeistos teisės aktų nuostatos. Tai, jog Tarnybos sprendimas neteisėtas, pareiškėjo teigimu pagrindžia jo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skundo motyvus bei prašė skundo reikalavimus tenkinti.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Tarnyba atsiliepime teismui (b.l. 84-86) nurodė, kad su skundu nesutinka ir paaiškino, kad pareikšti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti.

LR viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama civilinio kodekso (toliau - LR CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinė atsakomybė atsiranda, kai nustatomos visos LR CK 246-24 str. numatytos civilinės atsakomybės sąlygos.

LR CK 6.271 str. 1d. sakoma, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, viena iš esminių valstybės prievolės atsiradimo sąlygų yra valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Tarnybos 2009-08-28 sprendimo Nr.(1.9.)-S-2074-09, kuris, savo skunde teigia pareiškėjas, sukėlė jam turtinę ir neturtinę žalą, teisėtumas ir pagrįstumas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šis Tarnybos priimtas administracinis aktas dėl antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo pareiškėjui yra teisėtas, pagrįstas ir galiojantis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad minėto administracinio i priėmimas buvo neteisėtas veiksmas, sukėlęs pareiškėjui žalą. Nenustačius vieno iš žalos atlyginimui būtinų elementų - neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas nėra galimas.

Tokiu būdu nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Be to, pareiškėjas teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą turtinę žalą. Todėl, laikytina, kad ir ši civilinės atsakomybės sąlyga yra nepagrįsta. Pažymi, kad neturtinė žala pagal LR CK 6.271 str. atlyginama bendraisiais pagrindais, tik įstatymų nustatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais ( CK 6.250 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-12-28 nutartyje administracinėje byloje Nr.A17 - 1197/2007 yra nurodęs, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipiasi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio momentine.

V. S. skunde nurodytos aplinkybės apie patirtą neturtinę žalą kelia pagristų abejonių dėl jų pasireiškimo tikimybės. Abejotina, ar pareiškėjo skunde nurodyti Tarnybos veiksmai galėjo priversti pareiškėją egzistuoti kankinimo sąlygose, patirti kančias, atimti elementarius buities patogumus, sukelti emocinę ir dvasinę depresiją ir psichologiškai traumuoti pareiškėją. Tai, kad pareiškėjas sistemingai skundžia valstybės valdžios institucijų ir teismų sprendimus, ką patvirtina V. S. skunde nurodyta informacija apie bylų skaičių, įrodo, kad tokiu elgesiu V. S. siekia bylinėtis su institucijom ir tai jam neturtinės žalos nesukelia. Todėl ir nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalaujama atlyginti neturtinė žala yra formalus ir akivaizdžiai nepagrįstas reikalavimas.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad V. S. 2009-08-25 pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą atstovaujant jį ir pateikiant priešieškinį Vilniaus m. 1 apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje (civ. b. Nr.2-6450-0803/2009), kurioje nagrinėjamas Tarnybos ieškinys V. S. dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (b.l. 65, 67-69).

Tarnybos 2009-08-28 sprendimu Nr.(1.9.)-S-2074-09 nutarta atsisakyti nagrinėti V. S. prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo (b.l. 23-26).

Byloje spręstinas ginčas dėl V. S. skundo reikalavimų priteisti iš Lietuvos valstybės nurodytą turtinę bei neturtinę žalą pagrįstumo bei teisėtumo.

LR civilinio kodekso 6.271 str. 1d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR civilinio kodekso 6.271 str. 4d.)

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.

Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo motyvų bei teisminio nagrinėjimo metu išdėstytų argumentų matyti, kad jis savo reikalavimus dėl turtinės žalos priteisimo kildina iš tų aplinkybių, kad Tarnybos 2009-08-28 sprendimu buvo atsisakyta suteikti jam antrinę teisinę pagalbą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje jis patrauktas atsakovu. Dėl to nebuvo priimtas jo priešieškinys, o byloje priimtas nepalankus jam sprendimas.

Iš Tarnybos 2009-08-28 sprendimo matyti, kad V. S. prašymą dėl antrinės teisės pagalbos suteikimo nagrinėti atsisakoma vadovaujantis LR viešojo administravimo įst. 3 str. 1 ir 2p. įtvirtintais nešališkumo ir objektyvumo principais, LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įst. 3 str. 2, 4 p, įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principais, taip pat 11 str. 6 d. 1p., 8 p. nuostatomis.

Minėtame sprendime taip pat nurodoma, kad teisinę pagalbą prašoma suteikti civilinėje byloje, kurioje ginčo dalykas yra valstybės patirtų išlaidų už suteiktą pareiškėjui V. S. antrinę teisinę pagalbą išieškojimas, o minėtas ginčas yra inicijuotas pačios Tarnybos. Tokiu būdu tarnyba negali priimti objektyvaus sprendimo, kuris nesukeltų interesų konflikto. Minėtas aplinkybes aiškiai suvokia ir pats pareiškėjas, todėl jo prašymas Tarnybos sprendime traktuojamas kaip piktnaudžiavimas teise. Taip pat pažymėta, kad A. S. nurodytas priešieškinys negali būti teikiamas, nes yra priimta nutartis ginčą nagrinėti iš esmės, kai priešieškinio pateikimas galimas tik pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje.

Minėtas Tarnybos 2009-08-28 sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad nėra vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų valstybės institucijų veiksmų.

Be to, teismų sistemos duomenų bazėje Liteko nurodoma, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimas (civ.b. Nr.2-802-803/2010) , kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo nurodomos ir jam padarytos turtinės žalos dydžiu, yra apskųstas apeliacine tvarka (http://172.20.61.1/Liteko/ default.aspx?item=casecard&pid= eiga&id=c8cdb5f9-f041-4526-8349-eabdc42 6ef4b&location=cdb).

Taigi, kol minėtoje Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje nagrinėtas ginčas galutinai neišspręstas, t.y. nepriimtas galutinis teismo sprendimas, pareiškėjui galimai padaryta žala dėl nepaskirto atstovavimo šioje byloje negali būti kildinama iš jam nepalankaus, tačiau neįsiteisėjusio teismo sprendimo.

Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas ir pareiškėjui padarytos turtinės žalos faktas.

Išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad A. S. nagrinėjamo ginčo atveju nepagrindė visų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, todėl skundo reikalavimai Lietuvos valstybei dėl pareiškėjo nurodytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti ir atmestini.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo V. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą