- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-23
- Bylos Nr.
- II-547-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00144-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1093-2021 (ROIK: 21133328555).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. birželio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1093-2021 (ROIK: 21133328555) J. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį 50 Eur bauda už tai, kad 2021 m. balandžio 25 d., 10:00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino (perpjovė per pusę) Ž. G. priklausančią metalinę estakadą, kuri skirta užvažiuoti automobiliams juos remontuojant.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjos J. Š. skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1. Jai priklauso butas (duomenys neskelbtini), ir jam tenkanti namų valdos žemės sklypo dalis, todėl dažnai lankosi Klipščių kaime, nors gyvena Kretingoje, prižiūri butą, sodą. Namų valdos žemės sklype, bendro naudojimo plote, nuo tarybinių laikų stovi metalinė estakada, skirta automobiliams užvažiuoti jų remonto atveju, kuria niekas pagal paskirtį nesinaudoja, ji tik darko kiemo vaizdą ir traukia vaikų dėmesį, vaikai nuolat ja laipioja, šokinėja, ji kelia pavojų vaikų saugumui. Todėl ji nutarė šią estakadą pašalinti iš bendro naudojimo kiemo. Pagal skelbimą laikraštyje surado vyriškį, kuris sutiko perkelti šią estakadą į kitą vietą. 2021 m. balandžio 25 d. ji parodė jam estakadą ir vietą, į kurią ją perkelti (už tvarto galo), o pati nuėjo į butą ir užsiėmė jo remontu. Po kurio laiko per buto langą pamatė, kad prie estakados stovi policijos pareigūnai ir kaimynas A. K.. Jos atvežto vyriškio ten nebuvo. Netrukus policijos pareigūnai atėjo pas ją į butą, paklausė kas organizavo estakados perkėlimą. Ji policijos pareigūnams aiškino, kad šios estakados šeimininkas yra seniai miręs, kad ji niekam nepriklauso. Policijos pareigūnai užsirašė jos duomenis ir išvažiavo. Paaiškėjo, kad jos atvežtas vyriškis nupjovė estakados išilginių briaunų vienos pusės sujungimus, kad estakadą butų galima perkelti į kitą vietą dalimis, o tai pamatęs kaimynas A. K. iškvietė policiją.
2. Praėjus gana ilgam laiko tarpui, elektroniniu paštu gavo policijos pareigūno R. N. žinutę (šaukimą) atvykti į Klaipėdos rajono policijos komisariatą. Jai atvykus, buvo surašytas jai administracinio nusižengimo protokolas. Tiek šį protokolą, tiek iš jos pasakojimo surašytą paaiškinimą ji atsisakė pasirašyti, nes nesutiko su šių dokumentų turiniu. Tuomet R. N., sakydamas, jog jai už svetimo turto sugadinimą paskirta bauda, ji įpareigota atlyginti žalą arba atkurti sugadintą turtą, išsitraukė ir davė jai pasirašyti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nepaaiškinęs, kada ir kas priėmė šį nutarimą. Jai atsisakius pasirašyti, R. N., sakydamas, jog jos parašų jam ir nereikia, protokolo ir nutarimo kopijas įdavė jai į rankas ir ją paleido. Atidžiai susipažinusi su nutarimu administracinio nusižengimo byloje, ji pastebėjo, kad 2021 m. birželio 8 d. nutarimą priėmė visai kitas policijos pareigūnas – komisariato reagavimo skyriaus viršininkas A. B., bet ji pas jį nebuvo ir jo nepažįsta. 2021 m. birželio 11 d. surado suvirintoją, kuris privirino estakados dalis į buvusią vietą ir estakada liko stovėti buvusioje vietoje. Po suvirinimo ji estakada yra net tvirtesnė, nei buvo, bet vaikams kelia pavojų ir dabar.
3. Priimtas nutarimas yra neteisėtas. Konstatuodamas administracinio nusižengimo padarymą, policijos pareigūnas A. B. net nenustatė šio pažeidimo padarymo vietos. Ginčijamame 2021 m. birželio 8 d. nutarime nurodyta, kad nusižengimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau ši estakada stovėjo ir tebestovi žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini) Skundžiamame nutarime nurodyta, kad ji sugadino Ž. G. priklausančią metalinę estakadą, tačiau Ž. G. jų name buto neturi, nėra ir šios namų valdos žemės sklypo bendrasavininkė; ji turi butą kitame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas kaip pažeidimo padarymo vieta. Pati Ž. G. jau apie 20 metų gyvena užsienyje, todėl niekaip negalėjo pateikti policijos pareigūnams nuosavybės į tą metalinę estakadą dokumentų. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas nebaigus administracinio nusižengimo tyrimo, net anksčiau, negu jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes nutarimą jai įteikė policijos pareigūnas R. N. iškart po to, kai buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas. Klastodamas administracinio nusižengimo nutarimą, A. B. jame pažymėjo, kad šią bylą nagrinėjo dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o ji pas policijos pareigūną A. B., kuris pasirašė ginčijamą nutarimą, atvykusi nebuvo. Tuo buvo pažeista jos teisė pareikšti reikalavimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kurį ji galėjo pareikšti iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios (ANK 616 straipsnio 3 dalis). Taip pat buvo pažeista jos teisė turėti advokatą. Reagavimo skyriaus viršininkas A. B., išnagrinėjęs jos administracinio nusižengimo bylą, nėra Klaipėdos policijos komisariato vadovas, ji mano, kad jis neturi ir Klaipėdos rajono policijos komisariato vadovo įgaliojimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylas. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, bet faktiškai ji neprisipažino padariusi administracinį nusižengimą, nes apie administracinės bylos nagrinėjimą informuota nebuvo ir jame nedalyvavo. Svarbiausia, kad jos pozicijos dėl administracinio nusižengimo nežinojo ir policijos pareigūnas A. B., nes jis su ja niekad nebendravo. Nutarimas negalėjo būti priimtas pripažįstant ją padarius administracinį nusižengimą, nes nutarimo priėmimo metu dar nebuvo užbaigtas administracinio nusižengimo tyrimas ir nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame formuluojamas kaltinimas. Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad buvo pažeistos administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir nagrinėjimo taisyklės ir jos teisė į gynybą. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, policijos pareigūnas A. B. pažeidė ir ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas.
4. Ji negadino Ž. G. priklausančio turto. Metalinė estakada yra bešeimininkis turtas, keliantis pavojų vaikams ir darkantis kiemo vaizdą. Prašydama ją perkelti į kitą vietą, ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kas pašalina administracinę atsakomybę (ANK 16 straipsnio 1 dalis). Jos veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su J. Š. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, paliekant 2021 m. birželio 8 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas A. B., priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovavosi ANK 115 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad asmuo sutinka ir gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, paskyrė minimalią baudą. 2021 m. birželio 8 d., pagal elektroniniu paštu išsiųstą šaukimą, J. Š. buvo atvykusi į bylos nagrinėjimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 21133328555, ji paaiškino įvykio aplinkybes, jos buvo užfiksuotos paaiškinime, su padarytu administraciniu nusižengimu sutiko ir gailėjosi, tačiau vėliau jį pasirašyti atsisakė užduodama klausimą: „o kas bus jeigu aš nepasirašysiu“. Moteriai buvo paaiškinta, kad prievartos pasirašyti nėra. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus patalpose, viename kabinete su J. Š. buvo trys asmenys - pareiškėja J. Š., Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjas R. N. ir Reagavimo skyriaus viršininkas A. B.. J. Š. skunde dėsto melagingas aplinkybes, kad Reagavimo skyriaus viršininko A. B. nematė ir su juo nebendravo, nes visą jos išbūtą policijos komisariate laiką, kabinete buvo ir su J. Š. bendravo abu minėti pareigūnai. Moteriai buvo paaiškinta, kad nors turtas (estakada) stovi bendro naudojimo kieme, ji neturi teisės tyčia jo gadinti, naikinti ar kitaip keisti jo būklę bei specifiką. Jai sutikus su padarytu administraciniu nusižengimu, Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjas R. N. surašė administracinio nusižengimo protokolą, o Reagavimo skyriaus viršininkas priėmė byloje nutarimą skirti 50 eurų baudą. Procesinius dokumentus pareigūnai pasirašė tame pačiame kabinete ir matant J. Š.. J. Š. buvo paaiškinta už ką surašytas protokolas ir priimtas nutarimas, o paprašius pasirašyti, J. Š. vėl paklausė: „kas bus jeigu aš nepasirašysiu“. Moteriai vėl buvo paaiškinta, kad prievartos pasirašyti nėra. Jai buvo įteiktos dokumentų kopijos ir ji buvo išlydėta iš tarnybinių patalpų. Dėl šių priežasčių Institucija su J. Š. skundu nesutinka, nes kitu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnio numatyti tikslai.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. Š. teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Parodė, kad seniai matė, kaip ta estakada kelia pavojų kaimo vaikams, kurie ant jos lipa ir nuo jos šokinėja, todėl pagal skelbimą laikraštyje pasikvietė darbininką ir jo paprašė perkelti konstrukciją į kitą vietą. Darbininko prašė konstrukciją perkelti kiek įmanoma į šoną nuo centro (už tvarto), kad netrukdytų pjauti žolę, kurią ji pasodino ir puoselėja. Konstrukcijos perkėlimo tikslas – vaikų saugumas, tikslo praturėti ji neturėjo ir neliepė darbuotojui nupjauti konstrukciją. Darbininkas nepajėgė konstrukcijos perkelti, todėl jos neatsiklausęs perpjovė vieną konstrukcijos dalį („pėdą“). Ji pati tuo metu apie pusvalandžiui buvo nuėjusi į butą, nes pas ją vyko remontas, kaip darbininkas dirba neprižiūrėjo. Išgirdusi šurmulį, nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Kaimynas pasakė, kad jos darbininkas konstrukciją nupjovė, tačiau darbininkas konstrukcijos niekur nenunešė, ji to metalo nesunaudojo, neturėjo tikslo jo paimti, pasisavinti, parduoti. Darbininkas išsigandęs pabėgo. Pareigūnai kažką surašė ir išvažiavo. Tada gavo pakvietimą atvykti į policiją. Atvyko į policiją, ją pasitiko R. N., ją apklausė, jam padavus paskaityti protokolą su juo nesutiko, nes buvo du kartus pabrėžta, kad ji paliepė darbininkui nupjauti konstrukciją. Ji pasakė, kad nepasirašys protokolo, nes ji taip nesakė. Konstrukcija nebuvo įbetonuota, ją buvo įmanoma pertempti į kitą vietą. Mano, kad tai ne Ž. G. turtas, ji juo nesinaudoja, gyvena užsienyje ir jokio autoserviso, kuriam reikėtų šios konstrukcijos, neturi. Daug metų niekas nesinaudoja šia konstrukcija, nes kaime yra du servisai ir jie turi savo įrengimus. Į Ž. G. kreipėsi du kartus, laiškuose nurodė, kad nori susisiekti, nurodė savo adresą, tačiau susisiekti nepavyko. Vėliau sužinojo, kad jai reikėjo kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybę su prašymu nukelti konstrukciją, iki šio įvykio apie tai nepagalvojo ir dabar gailisi, kad tai viskas įvyko, atkūrė iki tol buvusią situaciją. Pateikia nuotraukas po įvykio, iš kurių matyti, kad jos pasamdytas žmogus suvirino, sutvarkė konstrukciją, atstatė ją į pradinę būklę. Į jos butui priklausantį sandėliuką buvo nunešta tik maža konstrukcijos metalo dalis, mano, kad tai padarė A. K., norėdamas jai pakenkti.
Liudytojas R. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2021 m. balandžio 25 d., į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nevažiavo, nematė kas ten buvo padaryta, tačiau procese dalyvavo nuo to momento, kai reikėjo pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir išsikviesti J. Š. į policijos komisariatą. Teisena pradėta pagal kreipimąsi dėl turto sugadinimo. J. Š. buvo atvykusi į policijos komisariatą, jis užrašė jos paaiškinimą, apie šį įvykį jie diskutavo ilgai, dalyvaujant ir Reagavimo skyriaus viršininkui A. B., R. N. buvo jį J. Š. pristatęs. Galiausiai R. N. surašė jai administracinio nusižengimo protokolą, o A. B. – nutarimą, dar skambino estakados savininkų dukrai, įjungus garsiakalbį ir ji pasakojo, kad ta estakada tvarkinga, ant jos užvažiuoti galima, nurodė, kas ja naudojasi, įskaitant ir kaimynus. Tada J. Š. gailėjosi, sutiko su padarytu nusižengimu, pažadėjo atstatyti estakados būklę į pradinę padėtį, prašė skirti minimalią baudą ir tokia jai buvo paskirta. Atspausdintus paaiškinimą, protokolą ir nutarimą jis davė J. Š. perskaityti ir pasirašyti, ji perskaitė, tačiau atsisakė dokumentus pasirašyti, todėl jis ir A. B. apie tai pažymėjo. Tada J. Š. įteiktos kopijos. J. Š. sutiko su padarytu nusižengimu, buvo rodytos nuotraukos, kuriose matyti kuriose vietose perpjauta estakada. Nebuvo abejonių, kad turtas priklauso ne J. Š. ir, kad pakvietus darbininką estakados nupjovimui ją tyčia sugadino. Bendraujant su J. Š. pastaroji prisiminė, kad estakada kelia pavojų vaikams, apie tai pasakė tik pokalbio pabaigoje, parodė nuotraukas ir filmuotą medžiagą, kad vaikai nuo jos šokinėja. Jis klausė ar tai jos vaikai ar anūkai, ji sakė, kad ne jos. Nėra registruota jokio įvykio, kad ten būtų kas nors susižeidę. Nutarimu jai buvo paskirtas įpareigojimas sutvarkyti estakadą. Po kurio laiko J. Š. paskambino, pranešė, kad pasamdė žmogų, kuris sutvarkė estakadą, situacija atkurta. Daug nesiaiškino kam priklauso estakada, rėmėsi tuo, kad yra pareiškimas bei tuo, kad kai skambino Ž. G. dukrai, pastaroji nurodė, kad estakada priklauso jos tėvams.
Nukentėjusioji ir Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad J. Š. nubausta pagal ANK 115 straipsnį už tai, kad 2021 m. balandžio 25 d., 10:00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino (perpjovė per pusę) Ž. G. priklausančią metalinę estakadą, kuri skirta užvažiuoti automobiliams juos remontuojant.
ANK 115 straipsnyje numatyta, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.
Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį traukiamas asmuo tik už svetimo turto sugadinimą ir tik tais atvejais, kai sugadinto svetimo turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarime Nr. 1031 (Suvestinė redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) numatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Taigi kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 115 straipsnį sunaikinto ar sugadinto svetimo turto vertė turėtų neviršyti 150 Eur.
Nagrinėjamu atveju aktualus ir turto pripažinimo bešeimininkiu reglamentavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ 3.2 punkte numatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei.
Pareiškėja neginčija faktinių aplinkybių, kad ji pasamdė darbininką, kuris perpjovė ne jai priklausančios metalinės estakados, kuri skirta užvažiuoti automobiliams juos remontuojant, dalį. Tačiau nurodo, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios sugadinti svetimą turtą, samdė darbininką turėdama tikslą estakadą perkelti į kitą vietą, tokiu būdu užtikrinant kaime gyvenančių vaikų saugumą.
J. Š. tiek bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, tiek teismo posėdyje pripažino, kad estakada jai nepriklausė. Taigi, estakada yra J. Š. svetimas turtas, kuriuo disponuoti ji neturėjo teisės. Iš J. Š. parodymų taip pat matyti, kad ji nesikreipė į kompetentingą instituciją dėl šio turto pripažinimo bešeimininkiu ir byloje nėra duomenų, kad ši estakada buvo pripažinta bešeimininkiu turtu. Liudytojas R. N. parodė, kad susisiekus su Ž. G. dukra, pastaroji nurodė, kad estakada priklauso jos tėvams. Be to, iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo (ROIK: 0121000261053) nustatyta, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams Klipščių kaime gyvenantys A. K. ir V. K. nurodė, kad metalinė konstrukcija priklauso Ž. G.. Todėl skundžiamame nutarime kaip turto savininkė ir nukentėjusioji nurodyta Ž. G., o tai, kad nepateikti jos nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, niekaip nekeičia tos situacijos, kad šis turtas nepriklausė J. Š.,t.y., buvo jai svetimas.
J. Š. pati fiziškai neatliko neteisėtų svetimos konstrukcijos pjovimo veiksmų, tačiau šie veiksmai atlikti jos pasamdyto asmens, nesupratusio jo atliktų pjovimo veiksmų neteisėto pobūdžio (pašalinio asmens, nežinančio, kam priklauso estakada). Nurodydama darbininkui perkelti estakadą, atsižvelgiant į šios konstrukcijos apimtis/dydį, medžiagos rūšį (metalas) bei pastatymą, J. Š. turėjo ir galėjo numatyti, kad darbininkui reikės konstrukciją pjauti, taip ją apgadinant, tam, kad pastarasis galėtų atlikti jam pavestą estakados perkėlimo užduotį, tačiau ji į tai neįsigilino ir atliekamo darbo neprižiūrėjo, taip prisiimdama turto sugadinimo riziką. Be to, iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo (ROIK: 0121000261053), kuriame užfiksuoti kaimynų A. K. ir V. K. paaiškinimai bei įvykio vietos apžiūros duomenys bei jiems neprieštaraujančių J. Š. parodymų nustatyta, kad viena konstrukcijos dalis buvo rasta J. Š. buto sandėliuke. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad J. Š. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ( svetimo turto sugadinimą) ir padarė tai netiesiogine tyčia.
Nors J. Š. parodė, kad beikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, norėjo perkelti estakadą, siekdama užtikrinti vaikų saugumą, tačiau tai nebuvo įrodyta. Kaip nurodė apklaustas liudytoju Klaipėdos r. PK vyr. tyrėjas R. N., nėra buvę pranešimų apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su šia estakada, jokių Klipščių kaimo vaikų tėvai nesikreipė dėl būtinybės ją pašalinti dėl galimo pavojaus. Todėl darytina išvada, kad J. Š. savo įsivaizduojamą teigiamą tikslą siekė įgyvendinti, pasirinkdama tam netinkamą būdą; jei iš tiesų norėjo užtikrinti vaikų saugumą, J. Š. turėjo tai daryti teisėtai, kreiptis į kompetentingas institucijas.
Byloje nėra duomenų apie tikslų padarytos žalos dydį, tačiau J. Š. skunde nurodė, kad konstrukcija pastatyta sovietmečiu, o iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad metalas, iš kurio ji padaryta, surūdijęs (b. l. 17–18), todėl akivaizdu, kad padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 Eur). Skiriant specialistus ar ekspertus tikslesniam padarytos žalos dydžio nustatymui būtų patirti kaštai neproporcingi pažeidimo pavojingumui.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad J. Š. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje sudėtį – tyčinis turto sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
J. Š. parodė, kad atstatė iki pažeidimo buvusią situaciją (perpjauta estakados dalis buvo suvirinta), pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 17–18), tačiau ši aplinkybė nešalina J. Š. administracinės atsakomybės, tik vertinama kaip lengvinanti atsakomybę ir eliminuojanti būtinybę spręsti žalos atlyginimo klausimą.
Teismas didele dalimi sutinka su J. Š. skunde nurodytais argumentais dėl procesinių jos teisių pažeidimo, atliekant šio nusižengimo tyrimą; iš tiesų buvo pasielgta netinkamai, tuo pat metu atliekant ir protokolo surašymo, ir bylos nagrinėjimo, pasibaigusio nutarimo priėmimu, veiksmus, ir tai, kad vienu metu su J. Š. bendravo abu policijos pareigūnai, kurie paskui ir surašė vienas protokolą, o kitas – nutarimą, teismo vertinama kaip administracinių nusižengimų teisenos proceso pažeidimas. Spręsdamas, ar dėl to yra tikslinga naikinti Institucijos priimtą nutarimą, teismas atsižvelgia į tai, kokio rezultato būtų pasiekta, toliau tokiu būdu tęsiant šią teiseną ir ar toks J. Š. procesinių teisių atkūrimas nebus vien formalumas, galutiniam rezultatui išliekant tokiam pačiam. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, Institucijai atliekant tyrimą ir nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, buvo išlaikytas toks procedūrinių taisyklių minimumas (tyrimo metu buvo renkami įrodymai, apklausti įvykio vietoje buvę asmenys, bylos nagrinėjimui surengtas posėdis į kurį J. Š. buvo pašaukta bei kurio metu J. Š. turėjo galimybę teikti paaiškinimus, buvo supažindinta su bylos medžiaga, procesiniais dokumentais), kuris įgalino Institucijos pareigūnus, kad ir pažeidžiant proceso taisykles, priimti asmens atžvilgiu iš esmės pagrįstą ir atitinkantį faktinę susidariusią situaciją procesinį sprendimą. Skundžiamu nutarimu J. Š. paskirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda, kurios nebūtų pagrindo keisti (bent jau švelninti) ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo. Dėl visų šių priežasčių teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1093-2021 (ROIK: 21133328555) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o J. Š. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1093-2021 (ROIK: 21133328555) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.