Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1176-611/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-20
Bylos Nr.
2S-1176-611/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Pareiškėjas
R. B.
Civilinė byla Nr.2S-1176-611/2014Teisminio proceso numeris: 2-68-3-03871-2014-5Procesinio sprendimo kategorija.: 129.7.1.; 129.; 122.2.,;122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmens antstolis V. M. bei Danske Bank A/S Lietuvos filialas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas (skolininkas) skundu dėl antstolio veiksmų prašė stabdyti 2014-02-04 10 val. paskelbtas antrąsias varžytines žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); atlikti pakartotinę minėto turto ekspertizę. Nurodė, kad 2014-01-13 gavo antstolio V. M. 2014-01-03 patvarkymą „Dėl turto realizavimo iš antrųjų varžytinių“, kuriame nurodyta, jog buvo nutarta skelbti antrąsias varžytynes pareiškėjo turtui, nurodant, kad šio turto vertė – 442000 Lt suma, pradinė kaina - 265 200 (60 % turto vertės), o varžytynių pradžia - 2014-02-04 d. 10:00 val., pabaiga - 2014-02-11 d. 15:00 val. Pareiškėjas nesutinka su antstolio V. M. patvarkyme nustatyta išvaržyti paskelbto turto verte ir nurodyta kaina, kadangi šis turtas turi būti įkainotas objektyviai ir maksimaliai artima esančia laisvoje rinkoje turto rinkos kaina ir todėl tokia nustatyta parduodamo turto vertė iš esmės neatitinka realios padėties rinkoje bei tą patvirtina pateikiami pasiūlymai dėl turto įsigijimo populiariausiuose Lietuvoje nekilnojamojo turto portalų www.skelbiu.lt, www.aruodas.lt skelbimuose, todėl pareiškėjui priklausančio turto nustatyta vertė yra ženkliai per maža ir tokiu būdu yra pažeidžiamos tiek pareiškėjo, tiek kreditoriaus teisės.

Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. 2014-01-30 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla Nr.0240/12/05102 nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolis ėmėsi visų jam įstatymų suteiktų priemonių, kad iš varžytinių parduotino turto vertė būtų nustatyta kuo tiksliau ir objektyviau, t.y. 525000 Lt pradinė išvaržomo turto kaina buvo nustatyta eksperto ir išsamiomis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis, be to, abejoti šiomis turto vertinimo ataskaitomis ar vertinimą atlikusio eksperto nešališkumu bei objektyvumu, nėra jokio pagrindo. Patvarkymu antrosios turto varžytynės paskutinę varžytynių dieną buvo atšauktos ir remiantis su LR CPK 682 str. 2 d. nuostatomis, 2013-10-31 patvarkymu minėtas turtas buvo perkainotas, t.y. jį įkainojant 442 000 Lt sumai ir paskelbiant pirmąsias varžytynes, kuriose pradinė kaina sudarė 353 600 Lt sumą (80 % naujai nustatytos turto vertės). Antstolis taip pat nurodė, kad iš vykdomojoje byloje esančio registruotos pašto siuntos įteikimo pranešimo matyti, jog šis patvarkymas pareiškėjui buvo įteiktas asmeniškai 2013-11-15 ir per įstatyme nustatytą terminą jis apskųstas nebuvo. Pareiškėjas nepateikė antstoliui jokių motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytos jam priklausančio turto vertės ir per įstatymo nustatytą terminą jo neskundė, o nesutikimą dėl jam priklausančio turto vertės ir varžytinių pradinės kainos pareiškė tik prieš pat pradedant antrąsias varžytines, todėl tokie pareiškėjo veiksmai turi būti vertinami kaip nesąžiningi ir atliekami siekiant užvilkinti vykdymo procesą bei atsiskaitymą su hipotekos kreditoriumi, be to, antstolis ne kartą pareiškėjui išaiškino jo teisę pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją, kuriam turtas būtų parduodamas be varžytinių už pareiškėjui priimtiną kainą bei imtis papildomų priemonių, jog apie varžytinėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų ir įpareigojo pareiškėją, esant galimybei iškabinti skelbimą apie varžytines ant paties nekilnojamojo turto, tačiau pareiškėjas šiais pasiūlymais nepasinaudojo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų atmetė.

Teismas konstatavo, kad antstolis V. M. ėmėsi visų jam CPK nuostatose suteiktų priemonių, jog iš varžytinių parduotino turto vertė būtų nustatyta kuo tiksliau ir objektyviau, t. y. antstolio V. M. patvarkymas dėl turto realizavimo buvo priimtas vadovaujantis UAB „Centrinės nekilnojamojo turto birža“ turto vertintojos K. V. atliktu ekspertizės aktu Nr.13/05-E28, todėl pareiškėjui priklausančio turto realizavimo bei kainos nustatymo negalima laikyti skubotu bei netiksliu, kadangi kaip matyti iš visos medžiagos, parduodamą turtą buvo bandoma realizuoti už kaip galima didesnę kainą, t.y. už 420000 Lt sumą varžytinėse Nr.12602 ir už 315000 Lt sumą varžytinėse Nr.18641 bei perkainavus turtą - už 353600 Lt sumą varžytinėse Nr.27358. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo procesinių pareigų iš esmės nevykdė, t.y. buvo pasyvus, be to, laiku ir nustatyta tvarka neteikė motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytų jam priklausančio turto vertės kainų ir patvarkymų neskundė, o prieštaravimus dėl jam priklausančio turto vertės pareiškė tik prieš pat prasidedant antrosioms varžytinėms. Teismas nustatė, kad skolininkas nepasinaudojo CPK 704 str. bei 706 str. 4 d. nuostatose įtvirtintomis sąlygomis, t.y. nepasiūlė iš varžytinių parduodamo turto pirkėjo už jam priimtiną kainą, kuriam turtas būtų parduodamas be varžytinių bei nesiėmė papildomų priemonių, jog apie varžytinėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų, nors antstolis pareiškėjui tokias procesines teises buvo išaiškinęs. Tokius skolininko veiksmus teismas vertino kaip pasyvius, nesąžiningus bei atliekamus šiuo atveju siekiant užvilkinti atsiskaitymą su hipotekos kreditoriumi. Teismas padarė išvadą, kad pagal CPK 681 str. 4 d. bei 682 str. nuostatas antstolio 2014-01-03 patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi antstolio išvaržomo turto kaina yra nustatyta remiantis ekspertizės aktu Nr. 13/05-E28 ir pagal CPK 718 str. ir 722 str. nuostatas, nepažeidžiant kitų CPK nuostatose įtvirtintų pagrindų bei reikalavimų.

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolio V. M. veiksmus paskelbiant varžytines pareiškėjo turto – žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti antstolį V. M. atlikti tinkamą R. B. turto ekspertizę. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

parduodant turtą iš varžytinių, antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą bei atsižvelgti tiek į skolininko, tiek į išieškotojo interesus. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pareiškėjo nuomone, nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka realios padėties rinkoje, o tą patvirtinta pasiūlymas iš nekilnojamojo turto portalų www.skelbiu.lt ir www.aruodas.lt. Palyginus analogiškų objektų kainas, pareiškėjui priklausančio turto vertė yra net du kartus mažesnė nei analogiškų objektų, yra ženkliai per maža. Tokiu būdu pažeidžiamos tiek pareiškėjo, tiek kreditoriaus teisės. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, nevisiškai įvertino pateiktus įrodymus. Pateikti pasiūlymai iš nekilnojamojo turto portalų leidžia abejoti dėl antstolio turto vertės nustatymo objektyvumo.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliantas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl antstolio V. M. veiksmų, t.y. dėl atsisakymo atlikti pakartotinę pareiškėjui (skolininkui) priklausančio turto ekspertizę.

Byloje nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr.DJ-6367 dėl hipoteka užtikrintos 721 956,36 Lt skolos bei 11 % procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo R. B. išieškotojui Danske Bank A/S (vykd.b.l.1-3; 33). UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža" turto vertintoja K. V., atlikusi antstolio patvarkymu paskirtą skolininko turto ekspertizę, nustatė, kad areštuoto turto vertė 2013-04-22 yra 525 000 Lt (vykd.b.l 99). Byloje taip nustatyta, kad 2013-07-11 antstolio patvarkymu pirmosios varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis neatsiradus pirkėjams, o išieškotojas perimti iš pirmųjų varžytinių neparduotą turtą nesutiko. 2013-08-02 antstolio patvarkymu paskelbus antrąsias varžytines ir nustačius 60 proc. turto vertės kainą, tačiau iki paskutinės varžytinių dienos neatsiradus pirkėjams, hipotekos kreditorius pareiškė prašymą atšaukti antrąsias turto varžytines, prašymą grindžiant per didele turto pardavimo kaina. 2013-09-10 antstolio patvarkymu antrosios turto varžytinės buvo atšauktos (vykd. b.l. 148-154, 159, 161, 163, 165, 167, 184-188, 193-194). Išieškotojas, įvertinęs savo vidinių vertintojų nustatytą skolininkui priklausančio turto vertę, pasiūlė priverstinai iš varžytinių parduodamą turtą įvertinti 442 000 Lt suma. 2013-10-31 patvarkymu antstolis pripažino, kad skolininko turto vertė yra per didelė, kadangi antrosiose turto varžytinėse nei vienas dalyvis nepasiūlė jokios kainos, nors turtas buvo parduodamas tik už 60 proc. nustatytos eksperto sumos, todėl nusprendė įkeistą turtą perkainoti ir nustatyti jo kainą – 442 000 Lt (vykd.b.l. 214). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad minėtas patvarkymas skolininkui buvo išsiųstas, jį skolininkas gavo dar 2013-11-15 (vykd. b.l. 215), tačiau savo teise tokį patvarkymą ir turto perkainojimą apskųsti nepasinaudojo. Be to, skolininkas buvo taip pat tinkamai informuotas apie tai, kad pirmosiose varžytinėse perkainavus turtą, taip pat nedalyvavo nei vienas pirkėjas, varžytinės paskelbtos neįvykusiomis (vykd. b.l.229) ir tik paskelbus antrąsias turto pardavimo varžytines, pateikė prašymą jas sustabdyti ir skirti turto ekspertizę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbus. Antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą, atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Vis dėlto, šiame procese skolininkas taip pat turi veikti aktyviai, bendradarbiauti su antstoliu, siekti kuo operatyviai, ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas (skolininkas) turto realizavimo procese veikė pasyviai, antstolio patvarkymo dėl perkainotos kainos neskundė, be to, nors apie naujai nustatytą turto vertę sužinojo dar 2013-11-15, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir prieštaravimus dėl turto vertės pareiškė tik paskelbus antrąsias turto varžytines. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis pagrįstai, remdamasis CPK 681 str. 2 d., turtą perkainojo, siekdamas šį turtą padaryti patrauklų potencialiems pirkėjams. Priešingu atveju, laikantis ekspertizės metu nustatytos, bet pirkėjams nepatrauklios kainos, būtų akivaizdžiai pažeisti išieškotojo interesai, nes turtas nebūtų parduotas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad kiekvieną kartą skelbiant naujas varžytines skolininkui būdavo išaiškinta CPK 704 str. nustatyta tvarka pasiūlyti išvaržomo turto pirkėją, o taip pat teisė imtis papildomų priemonių, kad apie parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų (vykd.b.l. 247; 214; 185; 138). Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas, prašydamas paskirti naują turto ekspertizę, iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad naujai nustatyta turto vertė – 442 000 Lt – būtų nustatyta netinkamai, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto vertės kainą ar kad skolininkui priklausantis turtas yra brangesnis nei antstolis jį įkainavo. Pareiškėjas, nurodydamas nekilnojamojo turto portaluose esančių dviejų objektų kainas, nepateikė teismui duomenų, kad skolininkui priklausantis turtas ir šiuose portaluose nurodyti nekilnojamojo turto objektai yra panašūs ir, įvertinus, kad pareiškėjo turtas – gyvenamasis namas – yra nebaigtas statyti, galimi objektyviai palyginti. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK nedraudžia skolininkui siūlyti savo kainos, ją pagrindžiant atitinkamais įrodymais, tačiau skolininkas savo siūlomos kainos nenurodė ir jos jokiais argumentais nepagrindė. Be to, apeliantas turėjo galimybę kreiptis į nepriklausomus vertintojus bei pateikti turto vertinimo išvadas, tačiau tokiomis teisėmis taip pat nesinaudojo ir tokių įrodymų į bylą neteikė (CPK 178 str.). Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis V. M. ėmėsi visų CPK numatytų galimų veiksmų parduoti skolininko turtą kuo didesne kaina ir pagrįstai atsisakė skolininko skundą dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo tenkinti.

Pažymėtina, kad atskirajame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atskirajame skunde nurodyto prašymo pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolio V. M. veiksmus, paskelbiant varžytines R. B. turtui, yra nevertinami (CPK 312 str., 338 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė antstolio veiksmus reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai pareiškėjo R. B. skundą atmetė. Dėl aukščiau nurodytų motyvų pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andžej Maciejevski