Telšių apylinkės teismo įsakymas

2018-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-162-1008/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
1-162-1008/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Nuteistasis
Akmenės rajono apylinkės teismo
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 5 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Maneikienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus, teistumas už vieną nusikalstamą veiką neišnykęs, t. y. 2011 m. birželio 14 d. nuteistas Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalį – 10 MGL bauda, bauda išieškota dalinai 2017 m. spalio 13 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2018 m. sausio 11 d. apie 16 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) – savo namuose, kilus konfliktui griebė už kaklo savo sugyventinei R. D. ir vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į galvos sritį, po to pargriovęs ant miegamojo lovos sudavė kumščiais nenustatytą kiekį smūgių į galvos bei krūtinės sritį, taip sukeldamas R. D. fizinį skausmą, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. D. nepilnametei dukrai D. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), bandant atitraukti jį nuo mamos R. D., trenkė kairės rankos alkūne jai į kairį skruostą, taip sukeldamas D. D. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią A. L. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. L., apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jo santykiai su šeimos nariais yra geri. 2018 m. sausio 11 d. apie 16 val. 00 min. jis grįžo namo išgėręs. Namuose buvo jo sugyventinė R. D., jo sūnus D. L. ir sugyventinės dukra D. D.. Būdamas namuose jis paprašė savo sugyventinės R. D. savo pinigų. Jai atsakius, kad girtam pinigų neduosianti, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktą girdėjo (duomenys neskelbtini) ir įsiterpė į jų konfliktą. Žodinio konflikto metu jis dar pareikalavo mašinos raktų. (duomenys neskelbtini) jam raktų nedavė, todėl jis susinervinęs paėmė (duomenys neskelbtini) už kaklo ir ją nustūmė ant miegamojo kambaryje esančios lovos. Jai nugriuvus ant lovos jis ją prispaudė rankomis ir delnu trenkė keletą kartų į veidą ir krutinę. Kiek tiksliai kartu trenkė pasakyti negali. Laikydamas prispaudęs (duomenys neskelbtini) prie lovos juto, kad jį nori nustumti (duomenys neskelbtini). Jis norėjo (duomenys neskelbtini) nuo savęs atstumti ir, sukdamasis link jos, rankos alkūne jai kažkur kliuvo, tiksliai nežino kur. Jo supratimu, (duomenys neskelbtini) tada atnešė ir jam į kišenę įkišo pinigus. Tada jis atsistojo ir išėjo iš kambario. Išeinančiam iš buto (duomenys neskelbtini) jam padavė jo automobilio raktelius. Visas konfliktas įvyko labai staiga ir spontaniškai. Paaiškino anksčiau niekada nesmurtavęs prieš savo šeimos narius. Mano, kad smurto protrūkis įvyko dėl to, kad buvo psichologiškai pavargęs, sunkiai adaptavosi pasikeitusioje gyvenimo aplinkoje, kadangi dvejus metus nebuvo grįžęs iš užsienio namo. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, savo šeimos narių atsiprašo. (b.l. 62-63).

A. L. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusiosios R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog su A. L. kaip sugyventiniai gyvena apie 10 metų. Jie turi bendrą sūnų D. L.. 2018 m. sausio 11 d. apie 15 val. 30 min. sugyventinis į namus grįžo girtas. Pas ją namuose tuo metu buvo jos nepilnametė dukra D. D. ir mažametis sūnus D. L.. G. A. pradėjo žodžiais priekabiauti prie jos dukters (duomenys neskelbtini). Pati tuo metu ant rankų laikė sūnų (duomenys neskelbtini) ir perspėjo (duomenys neskelbtini) atstoti nuo jos dukters (duomenys neskelbtini). Tada jis pradėjo reikalauti automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto jo vardu, raktelių. Ji pasakė girtam raktelių neduosianti. T. A. tapo agresyvus, pradėjo ant jos šaukti, trypti kojomis. Ji, žinodama girto (duomenys neskelbtini) būdą ir bijodama smurto bei matydama jo isteriją, perdavė mažametį (duomenys neskelbtini) dukrai (duomenys neskelbtini) ir padavė (duomenys neskelbtini) automobilio raktelius. Liepė jam eiti lauk iš buto, nes jis čia nereikalingas. Tuo metu (duomenys neskelbtini), stovėdamas prie buto durų nusikeikė, griebė jai už kaklo ir rankos kumščiu trenkė į galvos sritį. Kur tiksliai pataikė, dėl patirto streso, pasakyti negali. Tada, suėmęs už gerklės, nutempė ją į miegamąjį, nuvertė į lovą, griebė jai už drabužių ir abiem rankomis pradėjo ją daužyti, sudavė daug smūgių į galvos ir krūtinės sritis. Kiek smūgių sudavė pasakyti negali. Gulėdama lovoje ir gindamasi matė, kad jam už nugaros stovi dukra (duomenys neskelbtini), kuri rankoje laikė (duomenys neskelbtini), o kita ranka bandė nuo jos atitraukti Aurelijų. R. D. parodė maldavusi jo ir atsiprašinėjusi. T. A. nurimo, atsitraukė nuo jos, priėjo prie buto durų ir pareikalavo atiduoti pinigus. (duomenys neskelbtini) jam atidavė bute turėtus apie 300 eurų. Paėmęs pinigus (duomenys neskelbtini) iš buto išėjo. Po to matė, kaip iš kiemo dideliu greičiu išvažiavo minėtas automobilis M. K. sėdėjo už vairo ji nematė. Smurto metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skauda kaklą, krūtinę, veidą (b. l. 15–16);

nukentėjusiosios D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog A. L. pažįsta apie 10 metų, kai jos mama pradėjo su juo gyventi kaip sugyventiniai. 2018 m. sausio 11 d. apie 15 val. 30 min. A. L. į namus grįžo girtas. Tuo metu namuose buvo jos mama R. D. ir mažametis brolis D. L.. G. A. pradėjo žodžiais priekabiauti prie jos. Jai nuėjus į virtuvę, iš paskos atėjo ir jis. Atėjusi mama perspėjo (duomenys neskelbtini) liautis priekabiavus. Tada jis mamos pradėjo reikalauti automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto jo vardu, raktelių. Mama pasakė girtam raktelių neduosianti. T. A. tapo agresyvus, pradėjo ant jos šaukti, trypti kojomis. Mama perdavė mažametį (duomenys neskelbtini) jai ir padavė (duomenys neskelbtini) automobilio raktelius bei pasakė jam eiti lauk iš buto, nes jis čia nereikalingas. Tuo metu (duomenys neskelbtini) nusikeikė, griebė mamai už kaklo ir rankos kumščiu trenkė jai į galvos sritį. Po to (duomenys neskelbtini), suėmęs už gerklės, nutempė mamą į miegamąjį, nuvertė į lovą, griebė jai už drabužių ir abiem rankomis pradėjo ją daužyti, sudavė daug smūgių į galvos ir krūtinė sritis. Kiek smūgių sudavė pasakyti negali. Ji, laikydama rankoje (duomenys neskelbtini), bandė atitraukti (duomenys neskelbtini) nuo mamos, maldavo, kad jis liautųsi. Tuo metu (duomenys neskelbtini) pasisuko link jos ir ją nustūmė. Ji nukrito ant lovos. Bijodama sužeisti (duomenys neskelbtini), jį nunešė kaimynei R. Š.. Grįžusi į butą vėl bandė atitraukti (duomenys neskelbtini) nuo mamos. T. A. kairės rankos alkūne trenkė jai į kairį skruostą. Nuo smūgio jai labai skauda galvą. Tada ji ir mama pradėjo maldauti jo, atsiprašinėti. (duomenys neskelbtini) nurimo, priėjo prie buto durų ir pareikalavo atiduoti pinigus. Ji jam atidavė bute turėtus apie 300 Eur. Paėmęs pinigus (duomenys neskelbtini) iš buto išėjo. Po to matė, kaip iš kiemo dideliu greičiu išvažiavo jam priklausantis minėtas automobilis M. K. sėdėjo už vairo ji nematė. Smurto metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skauda galvą (b. l. 32–33);

2018 m. sausio 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuoti R. D. ir D. D. patirti sužalojimai (b. l. 6–8);

2018 m. sausio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu (foto lentele), kuriuose užfiksuota įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiųjų R. D. kūne ir D. D. veide esantys sužalojimai (b. l. 15-21).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, t. y. šią veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. L. konflikto metu griebęs už kaklo savo sugyventinei R. D., vieną kartą rankos kumščiu trenkęs jai į galvos sritį, po to pargriovęs ant miegamojo lovos ir sudavęs kumščiais nenustatytą kiekį smūgių į galvos bei krūtinės sritį, sukėlė R. D. fizinį skausmą, o tęsdamas savo nusikalstamą veiką , t. y. R. D. nepilnametei dukrai D. D. trenkęs kairės rankos alkūne į kairį skruostą, taip pat sukėlė D. D. fizinį skausmą.

A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). 2018 m. sausio 19 d. įtariamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 67–69), kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. L. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas A. L. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 46–48), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 49–51), dirba (b. l. 52); psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 55).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus bei bausmės terminą, trumpesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. L. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. L. smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę ir sugyventinės dukterį, todėl, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, tikslinga jam taikyti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Išaiškintina A. L., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškintina A. L., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu, A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam A. L..

Išaiškinti A. L., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti A. L., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Daiva Maneikienė