Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. M. ir jo atstovui advokato padėjėjui Mariui Ruzui,

gynėjams advokatams Gediminui Bukauskui, Vyteniui Dziegoraičiui, Arvydui Montrimui, Remigijui Rinkevičiui ir Romualdui Lelertavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, studijuojantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB”X” direktoriumi, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus apylinkes teismo 2013-10-04 teismo baudžiamuosju įsakymu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. 102 MGL dydžio bauda, taikytas BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta galutinė subendrinta bausmė 68 MGL (8840 litų) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2013-10-25), duomenų apie baudos sumokėjimą byloje nėra, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį;

P. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „X”, studijuojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį;

D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, registruotas Darbo biržoje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį;

K. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „X“, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-06 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietubos Respublikos BK 170 str. 3 d. 8 MGL (1040 litų) dydžio bauda, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2012-03-02 apie 12.00 val. prie M. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), panaudodamas pastarojo atžvilgiu psichinę prievartą, pasireiškusią žodiniais grasinimais fiziškai susidoroti su juo ir jo šeimos nariais, liepė M. M. vykti kartu su juo į valstybinę įmonę „Regitra", Lentvario g. 7, Vilniuje, kur neturėdamas teisėto pagrindo, prisidengdamas menama M. M. 50 000 litų dydžio skola jam dėl nepavykusio draudiminio sukčiavimo, privertė M. M. pasirašyti 2012-03-02 automobilio prikimo pardavimo sutartį, kuria M. M. perleidžia nuosavybės teisę į jam priklausantį 58 910 litų vidutinės rinkos vertės automobilį BMW 328, v/n (duomenys neskelbtini), K. G., ir tokiu būdu K. G. vardu įgijo didelės – 58 910 litų vertės M. M. priklausantį turtą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, t. y. didelės vertės turto prievartavimą, veikdamas bendrininkų grupėje su P. M., iš anksto susitaręs su juo prievartauti M. M. turtą, 2012-08-08 nurodė M. M. atvažiuoti prie namų (duomenys neskelbtini), ir apgaule išviliojo nukentėjusįjį iš Vilniaus miesto į prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės mišką, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį nuvyko M. M. vairuojamu automobiliu SangYang Rexton, v/n (duomenys neskelbtini) minėtame miške jis, t. y. T. V. kartu su P. M. kumščiais ir medine lazda sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, spardė jį, tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį daugybinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstoje, tokiu būdu panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, neturėdami teisėto pagrindo, prisidengdami tuo, kad M. M. bendrauja su jiems nepatinkančiais asmenimis, reikalavo kitą dieną perduoti jiems 7 000 litų, t. y. prievartavo M. M. turtą.

P. M. veikdamas bendrininkų grupėje, panaudodamas fizinį smurtą prievartavo svetimą turtą, o būtent:

P. M. ir T. V., iš anksto susitarę ir neturėdami teisėto pagrindo, ketino priversti M. M. jiems perduoti pinigus, 2012-08-08 T. V. nurodžius M. M. atvažiuoti prie namų (duomenys neskelbtini), ir apgaule išviliodami nukentėjusįjį iš Vilniaus miesto į prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės mišką, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį visi nuvyko M. M. vairuojamu automobiliu SangYang Rexton, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) minėtame miške T. V. ir P. M. kumščiais ir medine lazda sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, spardė jį, tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį daugybinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstoje, tokiu būdu panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, neturėdami teisėto pagrindo reikalavo kitą dieną perduoti jiems 7 000 litų, t. y. prievartavo M. M. turtą.

D. Š. buvo kaltinamas pagal BK 181 str. 2 d. tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, panaudodamas fizinį smurtą prievartavo svetimą turtą, o būtent:

D. Š., P. M., T. V. ir K. R., iš anksto susitarę ir neturėdami teisėto pagrindo ketino priversti M. M. jiems perduoti pinigus, 2012-08-08 T. V. nurodžius M. M. atvažiuoti prie namų (duomenys neskelbtini), ir apgaule išviliodami nukentėjusįjį iš Vilniaus miesto į prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės mišką, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį visi nuvyko M. M. vairuojamu automobiliu SangYang Rexton, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) minėtame miške T. V. nusitaikė į M. M. šaunamuoju ginklu ir grasino M. M. nužudyti, po to jis, t.y. D. Š., P. M., T. V. ir K. R. kumščiais ir medine lazda sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, spardė jį, smaugė virve, tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį daugybinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstoje, tokiu būdu panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, neturėdami teisėto pagrindo reikalavo kitą dieną perduoti jiems 7000 litų, t.y. prievartavo V. M. turtą.

K. R. buvo kaltinamas pagal BK 181 str. 2 d. tuo kad veikdamas bendrininkų grupėje, panaudodamas fizinį smurtą prievartavo svetimą turtą, o būtent:

D. Š., P. M., T. V. ir K. R., iš anksto susitarę ir neturėdami teisėto pagrindo ketino priversti M. M. jiems perduoti pinigus, 2012-08-08 T. V. nurodžius M. M. atvažiuoti prie namų (duomenys neskelbtini), ir apgaule išviliodami nukentėjusįjį iš Vilniaus miesto į prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės mišką, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį visi nuvyko M. M. vairuojamu automobiliu SangYang Rexton, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) minėtame miške T. V. nusitaikė į M. M. šaunamuoju ginklu ir grasino M. M. nužudyti, po to jis, t.y. K. R., P. M., T. V. ir D. Š. kumščiais ir medine lazda sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, spardė jį, smaugė virve, tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį daugybinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstoje, tokiu būdu panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, neturėdami teisėto pagrindo reikalavo kitą dieną perduoti jiems 7 000 litų, t. y. prievartavo V. M. turtą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino iš dalies, pripažino, kad sumušė nukentėjusįjį. Parodė, kad su M. M. susipažino mokykloje, santykiai buvo normalūs, gal prieš du su pusę metų, tapo draugais, kartu leisdavo laisvalaikį. M. jam pasiūlė užsidirbti pinigų, reikėjo jam duoti 26 tūkstančius litų, jis turėjo nupirkti mašiną ir padaryti draudiminį įvykį. Jis pasiskolino 20 tūkstančių litų iš tėvo, 6 tūkstančius litų turėjo pats. M. turėjo jam duoti pliusą apie 10 tūkstančių litų. Jis (T. V.) pasakė, kad pinigai skolinti ir jam reikės grąžinti, kad ir neišeis reikalas. Jis su M. susitarė, jog šis jam pinigus grąžins, jei išeis, tai ir su pliusu, o jei ne, tai bent jau tą dalį, kurią jis jam buvo davęs. Pasitikėjo draugu ir jokio dokumento dėl pinigų neturėjo. Tas draudiminis įvykis nepavyko ir jis pradėjo sakyti, kad grąžintų pinigus. Draudiminis įvykis nepavyko gruodžio mėn. Po to prieš Kalėdas M. išvažiavo į Vokietiją. Į Lietuvą jis grįžo 2012 m. vasario mėnesį ir jie pradėjo spręsti, kaip M. turi jam grąžinti pinigus, bet M. pinigų neturėjo. M. buvo pavogęs iš E. U. detales ir jas pardavęs, todėl E. U. už detales turėjo atiduoti pinigus, ten buvo nemaža suma. Tada E. U. pasiūlė, kad jis (T. V.) sumoka M. M. pinigus 10 000 litų už BMW, o iš tų pinigų E. U. atsiims savo skolą ir juo pačiu jis atsiims savo. Tada jie nuvažiavo prie stadiono, kur jis, M. ir U. gėrė kavą ir šnekėjosi. Pokalbio metu E. U. pasiūlė, kad jis (T. V.) primoka už automobilį BMW 10 tūkstančių ir M. perrašo jam automobilį ir taip jie bus atsiskaitę su M., Realiai jis man grąžiną skolą. Su M. M. sutarė, kad visiems taip tinka, susitarė, kad gautus pinigus jis atiduoda E. U.. Jis (T. V.) iš tėvo pasiskolino 10 tūkstančių litų. M. atvažiavo pas jį, jam buvo sumokėta 10 tūkstančių, po ko M. nuvažiavo pas jo draugę K., nes jis (T. V.) nenorėjo savo vardu forminti automobilio, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir būtų brangus draudimas. K. su M. susitiko (duomenys neskelbtini) požeminėje aikštelėje ir surašė pirkimo pardavimo sutartį. Vienas egzempliorius liko jai, o kitas M. M. nuvažiavo į „Regitrą“ išregistruoti automobilio, o paskui visi trys nuvažiavo į „Regitrą“, nes K. turėjo nuvežti tą sutartį, savo vardu įforminti automobilį, ką ir padarė. Vėliau švenčiant jo (T. V.) gimtadienį, BMW buvo pavogtas, K. parašė pareiškimą policijai. Jis pagalvojo, kad čia svetimų darbas, bet paskui jam P. M. pradėjo pasakoti, kad kai šventė su V. vakarėlyje, V. prasišnekėjo, jog mašiną pavogė tas, iš ko jis (T. V.) nupirko. Paskui jis pastebėjo, kad M. pradėjo labai klausinėti apie mašinos vagystę, kaip vyksta tyrimas, todėl pradėjo įtarinėti ir galvoti, kad gal tikrai P. nemeluoja. Vėliau vieną kartą vakare visi susitiko, iš pradžių atvažiavo D. su K., tada atvažiavo P., o po to M. Jie visi važiavo pas jo (T. V.) močiutę pasiimti telefoną, kurį jis buvo palikęs. M. vežė savo automobiliu. Sustojo miškelyje atlikti gamtinių reikalų ir jis pradėjo šnekėtis su M., galvojo, kad reikia išsiaiškinti. M. iš pradžių neprisipažino, pradėjo ginčytis ir jis (T. V.) susinervino ir M. pastūmė, šis nukrito ant žemės. M. iš kojos jam spyrė ir tada jis pagavo jo koją ir traukė. Iš automobilio išlipo D. su K., kad būtų liudininkais. M. pradėjo pasakoti, kad už BMW vagystę gavo 7 tūkstančius ir sakė, kad juos turi namuose ir gali atiduoti. Jis nesutiko, pasakė, kad tų pinigų nereikia, pasakė grąžinti automobilį. Dar sugalvojo, kad M. išduotų bendrus. Jis sutiko, tada susitarė su juo, kad jis prisikabins mikrofoną ir pašnekės su V., ir tada viskas bus aišku. Negali pasakyti kiek laiko buvo miške, gal valandą. Jis spardė M. su koja, spyrė tris-keturis kartus. P. M. irgi spyrė, nes M. pasakė, kad jis skundikas. Virvės ir revolverio nebuvo. Jis su vytele nuo medžio M. kartą trenkė maždaug per juosmenį. Važiuojant atgal automobilį vairavo D., nes M. M. buvo susinervinęs. Vėliau M. dingo ir jų santykiai nutrūko. Paskui bandė susitikti ir šnekėjo, bet M. buvo išsigandęs ir jis matė, kad šis nenori jokių įrašų daryti. Jis M. dar darė užuominas, kad grąžintų mašiną, nes bus pranešta policijai. Nebuvo taip, kad M. jam būtų perdavęs 4 tūkstančius ir 1,5 tūkstančio litų. E. U. buvo susitaręs su M., jie nusiteikę prieš jį, todėl duoda kitokius parodymus. Jis nežino, kodėl vienoje sutartyje pataisytas parašas, nežino, kas pasirašė vietoj K., jis nepasirašė. D. ir K. M. M. nemušė, jie stovėjo nuošaly, nieko nesakė, tik paskui pasakė, jog reikia baigti aiškintis ir važiuoti namo.

Teisme apklaustas kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino iš dalies bei parodė, jog su M. M. susipažino balandžio mėnesį dar prieš T. V. gimtadienį. Pastebėjo M. ir A. V. keistą elgesį per T. gimtadienį. Jis buvo pas V. pasiskolinęs 60 litų ir per T. gimtadienį pasakė, kad kitą dieną užvažiuotų ir atiduos skolą. Jis atvažiavo, bet buvo nervingas. Vėliau gėrė kavinėje „S.“ jis, V., A. ir jis juokaudamas pasakė, kam jis iš T. automobilį pavogė. A. V. nusijuokė ir davė man suprasti, kad jie prisidėję. Paskui jis nustojo bendrauti su A. V.. Po T. gimtadienio buvo praėjęs mėnuo, maždaug gegužės pabaigoje, jis viską pasakojo T. T. iš pradžių netikėjo, sakė tiki, kad V., tai galėjo padaryti, bet kad M. ne. Įvykio dieną vasarą buvo vakaras, paskambino T. ir pasiūlė susitikti, pasakė privažiuoti prie jo. Ten buvo T., D., K. Atvažiavo M. M. ir T. pasiūlė važiuoti iki jo močiutės. Jie susėdo į M. M. automobilį ir išvažiavo. M. M. su T. sėdėjo priekyje, jie kartu šnekėjo ir vienu metu nusuko nuo kelio, pasakė, kad nori į tualetą. Jis išgirdo, kad prasidėjo kivirčas, išlipo iš automobilio. Tuo metu M. jau buvo nukritęs ant žemės ir T. jam sudavė. T. pradėjo aiškinti, kad M. M. pavogė automobilį, kad apie tai jam pasakęs jis (P. M.). M. viską prisipažino ir pradėjo pasakoti, taip pat pradėjo rėkti ant jo (P. M.), pavadino skundiku, ir tada jis vieną kartą spyrė M. M. į krūtinę. Šis aiškino apie 7 tūkstančius litų ir pradėjo juos siūlyti T., bet T. nesutiko. Miškelyje buvo gal valandą ir visą laiką aiškinosi. Galvojo kaip išgauti iš jų tą informaciją, gal ir jo idėja buvo panaudoti diktofoną. D. Š. ir K. R. stovėjo šone, jie girdėjo kas ten vyko, bet nieko nesakė M. M.. Po kažkiek laiko jie pradėjo siūlyti važiuoti namo. Atgal jis (P. M.) vairavo automobilį. M. M. buvo šoke, visas drebėjo. Kitą dieną pas jį į namus atvažiavo T. su M. ir pašnekėjo dėl diktofonų ir išsiskirstė. Miškelyje nebuvo nei ginklo, nei virvės, neprisimena, kad būtų panaudota vytelė.

Teisme apklaustas kaltinamasis D. Š. kaltu kaltu neprisipažino, parodė, kad M. M. yra jo pažįstamas. Tą vakarą jis susitiko su T. kaip paprastai prie jo namų, paskui atvažiavo P. M. ir M. M.. T. pasiūlė važiuoti iki jo močiutės. Važiuojant T. pasakė, kad nori į tualetą. Sustojus išlipo M. M. su T., paskui P. M., paskui liepė jam su K. išlipti iš automobilio. Jis matė kaip T. pastūmė M. M. į krūtinę ir šis nugriuvo. T. sudavė jam kelis kartus į šonus. T. kaltino M. M. dėl automobilio vagystės. Jie pradėjo ginčytis, iš pradžių jis nesuprato dėl ko, vėliau suprato, kad dėl automobilio vagystės. M. M. gulėjo ant žemės, o pokalbis vyko apie valandą. M. M. prisipažino, kad jis susijęs su automobilio vagyste, suprato, kad buvo pasiūlyti 7 tūkstančiai. Jis neatsimena ką sakė T. M. M. pavadino P. skundiku ir P. sudavė vieną smūgį. Jis su K. stovėjo, nesikišo į konfliktą, nieko nesakė M. M.. Jis pokalbio metu girdėjo, kad M. M. su V. prisidėjo prie mašinos vagystės, o daugiau jis nesigilino. Jis ir K. garsiai sakė, kad reikia važiuoti namo.

Teisme apklaustas kaltinamasis K. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad grįžęs iš darbo, susitiko su D., nuvažiavo iki T. Ten atvažiavo P. ir nukentėjusysis. T. pasakė, kad reikia telefoną pasiimti kaime (duomenys neskelbtini). Važiuojant pakeliui sustojo nusilengvinti ir ten T. su nukentėjusiuoju pradėjo aiškintis santykius. Susistumdė ir nukentėjusysis nukrito, po to sėdėjo ant žemės. T. spyrė porą kartų, gal P. porą kartų spyrė, bet jis nepamena. Išsiaiškino, kad prie mašinos vagystės buvo prisidėjęs nukentėjusysis. Jis (K. R.) buvo išlipęs, kai viskas prasidėjo. Nebuvo kažkokių ten muštynių. Tiesiog pačioje pradžioje susistumdė, apsipyko, pradėjo aiškintis ir girdėjo, kad kalbėjo apie mašiną. Viskas vyko gal pusvalandį. Jis tuo metu susirašinėjo telefonu, D. Š. buvo šalia, o jie trise šnekėjosi. Pokalbio esmė buvo tokia, kad nukentėjusysis su V. organizavo automobilio vagystę. Nukentėjusysis siūlė kompensaciją, bet, atrodo, T. nesutiko. Jis pokalbio nesureikšmino, nes nieko nežinojo apie automobilio vagystę. Prisipažįsta, kad buvo įvykio vietoje, bet nieko ten nedarė. Nebuvo nei šautuvo, nei virvės, vytelė gal ir buvo nuo krūmo, nors tiksliai nepamena. Jis buvo priėjęs, sakė baigti ir važiuoti namo. Jis buvo pavargęs ir norėjo namo. Ten buvo jų reikalai, jo visai nelietė.

Teisme apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad su kaltinamuoju T. V. susipažino mokykloje prieš penkerius ar šešerius metus. Su D. Š. per T. V. susipažino praėjus ketveriems metams nuo bendravimo pradžios. Su P. M. susipažino prieš metus, o su K. R. nebuvo pažįstamas. Jis tarpininkavo T. V. imituojant Audi A8 automobilio vagystę. T. V. jį išsinuomojo, siekdamas padaryti sukčiavimą, ir padarė menamą apvogimą. Vagystę darė kiti asmenys, automobilis buvo ne T. V.. Sukčiavimas nepavyko, nes policija išsiaiškino, kad tai buvo fiktyvi vagystė ir T. V., praradęs pinigus automobilio nuomai, pradėjo reikalauti iš jo tą sumą, kurią jis menamai turėjo gauti. Ta suma apie 50 tūkstančių litų (automobilio nuoma ir išmokos). Viskas prasidėjo 2012 m. kovo pradžioje, kai T. V. privažiavo su E. U.. Jis su jais nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), ten T. V. pareiškė, kad jis (M. M.) jam turi perrašyti savo automobilį, nes bus su nukentėjusiuoju ir jo šeima susidorota. Kitą dieną T. V. jį išviliojo į lauką ir nuvažiavo paimti automobilio, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis su T. V. nuvažiavo į „Regitrą“ patvirtinti, kad jis parduoda T. V. automobilį už 10 tūkstančių litų. Automobilis BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. laidos, tuo metu automobilio vertė buvo apie 70 tūkstančių litų. Jis perrašė automobilį, nes jam buvo pagrasinta susidorojimu. T. V. sakė, kad jei jis neperrašys automobilio, tai jis susidoros su jo tėvais. T. V. grasino prie (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis buvo išsigandęs, todėl nesikreipė į teisėsaugos institucijas, be to, jam žinoma, kad T. V. su nusikalstamo pasaulio veikėjais turi ryšių. Važiuojant į „Regitrą“, buvo gan abstraktus pokalbis, T. V. ji kaip ir ramindamas sakė, kad jis už tą automobilį kažkokią dalį pinigų grąžins, kokią dalį neįvardino. Jis buvo jam pasiūlęs, parašyti vekselį, kad neprarasti automobilio, bet T. V. nesutiko. Jis perrašė automobilį K. G. vardu, kuri nedalyvavo perrašant. Jis nežino, kas pasirašė už ją, bet jis už save pasirašė. Tada automobiliu nuvažiavo iki K. G. ir taip tos dienos susitikimas baigėsi. Po to jų bendravimas buvo vangus, T. V. bendravo dėl to, kad jis nesikreiptų į policiją, T. V. jį ramino, kad galbūt grąžins dalį pinigų. Jis buvo T. V. gimtadienyje, nes K. paprašė ateiti. Po gimtadienio buvo pavogtas tas automobilis, kurį jis perrašė, ir po automobilio vagystės T. V. pradėjo jį kaltinti dėl vagystės, jų santykiai blogėjo, jis jautė didesnį spaudimą, T. V. reketavo pinigus, kas kelias savaites paskolinti ar duoti. Kai jis gaudavo atlyginimą, tai T. V. prašydavo tam tikros sumos pinigų. Konkreti 4000 Lt suma buvo perduota tuo momentu, kada jo draugė ėmė asmeninę vartojimo paskolą. T. V. apie tai sužinojo ir liepė iš jos išvilioti 4000 Lt ir perduoti jam. Nebuvo įvardinta už ką reikia duoti, bet paminėjo, kad jis (M. M.) džiaugtųsi, kad tik 4000 Lt, o ne visą sumą, ką jinai yra pasiėmusi. 4000 Lt jis perdavė T. V. prie jo namų, (duomenys neskelbtini), maždaug 2012 m. gegužės mėnesį. T. V. sakė pinigus perduoti, nes kitaip bus susidorojama fiziškai. Buvo pasakyta, kad jei neduos pinigų, tai bus suėstas šunų. Jie buvo dviese, kai jis perdavė pinigus T. V.. T. V. sakė, kad jei jis kreipsis į policiją, tai bus susidorota. Dar jam yra davęs 1500 Lt. Kai T. V. norėjo įsigyti automobilį, jis prašė paskolinti. Buvo įsigytas automobilis. Aplinkybės pinigų perdavimo lygiai tokios pačios. Pinigų perdavimo metu buvo dviese. Jis neklausė T. V., kiek jam pinigų dar reikės, nes bijojo. Jei jis su juo nesusitikdavo, tai būdavo grasinama, kad jam blogai baigsis fiziškai. T. V. jį išnaudojo, jis (nukentėjusysis) vežiodavo, kur jam reikia. Viskas tęsėsi iki tol, kai jį išvežė į mišką. T. V. paskambino apie 21 val., dienos tiksliai nurodyti negali, pasakė, kad jis atvažiuotų prie jo namų. Jis atvažiavo prie jo namų, tai buvo apie 21:10 val. Į jo automobilį susėdo T. V., kuris sėdėjo priekyje, D. Š., P. M. ir K. R. sėdėjo gale. Jie įsėsdami dar į bagažinę įsidėjo tašę. Kas krepšį atsinešė į automobilį, pasakyti negali. Mano, kad tai galėjo atsinešti P. M. arba T. V.. Tai buvo sportinė tašė, standartinė. T. V. paprašė nuvežti iki (duomenys neskelbtini), vėliau važiuojant paprašė pavežti toliau už miesto. Važiuojant jau buvo sutemę, T. parodė, kur užsukti į mišką. T. V. pasakė sustoti, nes jam reikia atlikti gamtinius reikalus. Jie visi išlipo iš automobilio ir tada prasidėjo smūgiai. Daugiausiai smūgiavo T. V.. Išlipus iš automobilio, T. V. jį pastūmė, jis nugriuvo. Tada jį pradėjo spardyti, klausė, ar jis žino, už ką čia yra, sakyti, kad jis jį (T. V.) išdavė už kažką. T. V. ištraukė šaunamąjį ginklą, negali įvardinti modelio. Tai buvo revolveris. Šovinių nebuvo, bet jis du kartus paspaudė gaiduką, nes girdėjo spragtelėjimą. Paskui jį smaugė su virve. Viską traukė iš tašės T. V.. Spardė T. V. ir P. M., smūgiavo į visas viršutines kūno dalis. D. Š. stovėjo nuošaliau ir turėjo telefoną rankoje, T. V. sakė, kad jis žiūrėtų, jog niekas neatvažiuotų. K. irgi nuošaliau stovėjo. Ginklą išsitraukė T. V., ji nustumiant, bet dar prieš spardant. Paskui smaugė su virve, kurią ištraukė iš tašės T. V.. Virvė buvo mažojo piršto storio ir gan ilga. Tašė buvo automobilyje, o jis buvo nukritęs apie 4 m nuo automobilio. T. V. atlikinėjo visus veiksmus. Jis smaugė jį ir sakė, kad jis turi suvokti, kodėl yra čia. Paskui po smaugimo buvo spardomas T. V. ir P. M.. Dar buvo mušamas ir medine lazda - tai miške rasta šaka, kelis kartus su ja sutrenkė jam per pakaušį ir ji sulūžo. Šaka mušė T. V.. Jis ir P. M. pasakė, jog jis prisipažintų, kad pavogė automobilį. P. M. daugiau pritarinėjo T. V.. Jis neprisipažino, kad pavogė BMW. Tada buvo pradėta smūgiuoti ir jie pasakė, kad jis (M. M.) bendrauja su netinkamais žmonėmis ir jis turi kaip ir nupirkti automobilį arba perduoti 7000 Lt T. V. ir P. M.. Viso to eigoje T. V. išsitraukė mobilų ir jis nežino, ar jis įrašinėjo pokalbį ar filmavo. T. V. liepė sakyti, kad jis (M. M.) jam skolingas 10 tūkstančių. Jis atsakinėjo teigiamai, nes buvo sumuštas, šoke. Viskas vyko porą valandų. Jis praktiškai visą laiką prabuvo ant žemės. D. Š. po pusantros valandos pradėjo raminti T., kad užtenka ir važiuojam namo. Tada T. V. jam smūgiavo į nugarą. K. R. visada stovėjo nuošaliau, buvo girdima tik pašaipos ir pajuokos, bet jam (M. M.) konkrečiai nieko nebuvo sakoma. Smurtą vartojo tik du – P. M. ir T. V.. Spardymas vyko dvi valandas, karts nuo karto buvo užduodami klausimai ir kai neatsakydavo, tada kažkur 10 min. buvo naudojamas smurtas, tada vėl uždavinėjami klausimai. T. V. sudavė daugiausia smūgių. Daugiausia smūgių buvo nuo juosmens į viršų. P. M. sudavė jam kojomis į krūtinę, jam sėdint ant žemės. Konkrečiai į kurią kūno vietą ir kiek smūgių sudavė, jis nurodyti tiksliai negali. P. M. smūgiai buvo ne vienas, bet ir ne 10, buvo suduoti keli smūgiai per kelis kartus. Buvo tokia kalba, kad netrankyti per veidą, kad nebūtų žymių. Buvo kalbama, kad iš jo pažįstamų A. U. ir A. V., su kuriais jis bendravo, būtų išviliojamas automobilis. Jie tuo momentu turėjo Porsche, o jei nepavyks išvilioti bei perduoti T. V. šio automobilio, tai jis (nukentėjusysis) turi perduoti 7000 Lt. P. M. pritarinėjo T., klausė dėl automobilio vagystės, dėl 7000 Lt. Jis pažadėjo, kad perduos 7000 Lt, kad greičiau jį paleistų. Į Vilnių grįžo vairuojant D. Š., su tuo pačiu jo automobiliu, jis sėdėjo gale. (duomenys neskelbtini) buvo apie pusę pirmos nakties. Jie nuvažiavo iki T. V. namų ir P. M. su T. V. kalbėjo, kad gal neatiduoti jam automobilio iki rytojaus, nes jis neatiduos pinigų, bet paskui perdavė automobilį ir jis grįžo namo. Dar viso to pabaigoje T. V. atsisėdo į automobilį pasakė jam nebandyti kreiptis į policiją, nes bus susidorota. Dėl sužalojimų kitą dieną buvo Lazdynų ligoninėje. Taip pat kitą dieną jis susitiko su T. V. ir P. M. prie pastarojo namų, (duomenys neskelbtini). Jie paliko mobiliuosius jo automobilyje. T. V. išdėstė sąlygas, kad jis (M. M.) per kelias dienas turi išvilioti automobilį iš A. U. arba turi perduoti P. M. 7000 Lt. Po to jis pradėjo ignoruoti T. V. ir sekančiomis dienomis, savaitę ar porą, sulaukdavo žinučių ir skambučių, kuriuos atmetinėjo. 7000 Lt jis jau nebedavė. Į prokuratūra jis kreipėsi savo iniciatyva. Jo tėvai žinojo apie smurtą pries jį ir reketą jo atžvilgiu.

Teisme apklaustas liudytojas V. M. parodė, jog pažįsta T., jis bendravo su jo sūnumi M. gal prieš du ar tris metus. Datos nepamena, bet buvo vakaras, gali būti, kad rugpjūčio mėnesį. Jis skambino sūnui, bet šis neatsiliepė. Grįžo vėlai vakare ir pasakė, kad jį sumušė. Ryte sūnus jį pasiklvietė, atėjęs pamatė, jog šonai sumušti, sūnus negalėjo atsikelti. Jis pasakė sūnui kreiptis į policiją. Sūnus sakė, kad jį sumušė T. ir dar keli vaikinai, bet kitų vardų neįsidėmėjo. Suprato, kad sumušė keturiese. Sūnus nenorėjo sakyti dėl ko, gal kas su pinigais buvo. Sūnus kažką minėjo, kad buvo sumuštas už tai, kad jis bendravo su asmenimis, su kuriais T. nenorėjo, kad jis bendrautų. Sūnus dėl sumušimo kreipėsi į ligoninę. Po to įvykio sūnus sakė, kad jam T. grasino. Kiekvieną kartą kai sūnus grįždavo iš darbo, paskambindavo pasitikti, o rytais jis per langą žiūrėdavo, kad jo neužpultų. Tai labai ilgai tęsėsi, kol T. V. nesuėmė. Sūnus po to įvykio pasidarė nervingas, sunkiai sukalbamas. Sūnus turėjo automobilį BMW 3 serijos. Jam atrodo, kad jį atėmė. Jis sūnaus klausinėjo apie tai, bet iš pradžių jis nesakė, bet paskui pasakė, kad T. atėmė automobilį. Kiek sūnus mokėjo už BMW nežino, tik nuotraukoje matė, jog automobilis buvo po avarijos.

Teisme apklaustas liudytojas E. U. parodė, kad pažįsta T. V., vaikiną pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (liudytojas parodė į kaltinamąjį P. M.), D., tik pavardės neprisimena ir kitas vaikinas matytas, bet su juo nebendravęs. Iš pradžių jis buvo su T. V. geri draugai, bet vėliau prasidėjo konfliktai dėl neaiškių priežasčių. Šiuo metu nebendrauja. Kai santykiai dar buvo normalūs, jie kartu bendraudavo, T. V., M. ir jis eidavo į klubus, kartais kartu leisdavo laisvalaikį. Įvyko kažkoks konfliktas, jis tuomet mokėsi užsienyje, jo bendravimas su draugais tapo ribotas ir grįžęs savaitgaliais pastebėjo, kad prasidėjo kažkokie konfliktai tarp M. ir T. V., pradžia gali būti 2011 m. žiemą. M. gaudavo SMS žinutės su grasinimais, buvo skambučiai. Paskui vieną savaitgalį atvažiavo M. pas jį ir jis pastebėjo, kad M. šlubuoja. M. papasakojo, kad T. V. su savo bendražygiais buvo išvežę jį į mišką ir buvo panaudota fizinė jėga. Kiek prisimena, sakė, kad reikalavo 7 tūkstančių litų. Nežino, ar M. buvo skolingas. Jis galvoja, kad T. V. užsinorėjo lengvų pinigų, nes tuo metu jis nedirbo. Jam žinoma, kad iš M. jis išsireikalavo automobilį BMW 3 klasės. Buvo panaudotas psichologinis smurtas, M. buvo grįžęs iš Vokietijos ir T. V. per jį (liudytoją) norėjo su juo susitikti. Jie susitiko su M., nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Išlipo iš automobilio ir T. V. pradėjo reikalauti, kad būtų perrašytas automobilis. Jie kalbėjosi gal 10-15 minučių. Pokalbis buvo žiemos pabaigoje. M. sakė, kad pagalvos. Kiek pamena, dėl pinigų M. turėjo perrašyti automobilį. Apie M. tėvų butą buvo kalba ne tą patį vakarą, gal po poros dienų. M. siūlėsi tuos pinigus atiduoti bet buvo reikalauta būtinai tuoj pat, nes kitaip bus blogai. M. ilgai svarstė, buvo susimąstęs ir nieko nesakė. Tą dieną jis parvežė M. namo, po to ir T. V., kuris sakė jam pabandyti pakalbėti su M., kad šis perrašytų automobilį. Jis buvo matęs žinutes, kurias siuntė M., dėl visų skolų ir visko buvo reikalaujama tuoj pat. M. automobilis atsidūrė pas T. merginą. Tiesiog M. neištvėrė psichologinio krūvio ir bandydamas išvengti grasinimų perrašė automobilį. Jis (liudytojas) pats davė tokį patarimą, kad perrašytų automobilį, kai tokie grasinimai, sakė, kad pinigai uždirbami. Buvo grasinimai vos ne kiekvieną dieną, prie namų ieškojimai. Po to jie dar kažkurį laiką bendravo. Buvo T. gimtadienis po automobilio perrašymo. Gimtadienio naktį ir buvo pavogtas automobilis. Po to vagystės prasidėjo įtarinėjimai, kad gal čia iš gimtadienio svečių kažkas suplanavo. Paskui prasidėjo reikalavimai iš M. pinigų, kažkokie ieškojimai, grasinimai. Tik iš pasakojimų žino, kad M. buvo sumuštas. Kiek jis supranta, M. buvo išviliotas iš namų pakalbėti ir V., „F.“, D. bei K. išvežė jį į mišką. Asmenis įvardino M., jis dėl vieno asmens abejojo. Pasakojo kad prieš M. smurtą naudojo T. V., sakė, kad reikalavo 7 tūkstančių, bet jis nežino dėl ko. Jis nepaklausė, kai M. sumušė, ar jis buvo skolingas ar ne. Jis stengėsi nesikišti. Jam asmeniškai M. nebuvo skolingas.

Papildomai apklaustas teisiamajame posėdyje 2014-01-06 liudytojas E. U. parodė, kad buvo susitikę prie (duomenys neskelbtini), T. V. norėjo to susitikimo. Jis (E. U.) paskambino M. tėvui, kad M. išeitų ir jie trise nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Kalba buvo apie tai, kad T. V. perrašytų automobilį. Dėl ko, jis visų aplinkybių nežino, bet dėl neįvykusio draudiminio įvykio. Jam konkrečiai jokių pasiūlymų nebuvo. Gal jį pasiėmė, kad M. išeitų. Kai su M. bendravo, tai sakė, kad tiek to ta mašina, pinigai uždirbami. Kai M. buvo grasinta, kad iš tėvų bus atimtas butas, tai tas automobilis nevertas tų pinigų. Jis važiavo tuo automobiliu BMW. Automobilis buvo po avarijos, bet buvo sutvarkytas, gal ten kokia lemputė ir degė, bet neatsimena. M. buvo skolingas jam kelis tūkstančius litų, bet jis galėjo laukti tų pinigų, nes su M. buvo pažįstamas nuo pirmos klasės. Jis nepirko automobilio detalių iš M. M.. T. V. jam siūlė paveikti M., kad perrašytų tą automobilį T. V., žadėjo jam grąžinti M. skolą. M. buvo pasiūlęs, kad grąžins T. skolą, bet T.i reikėjo automobilio. T. buvo pasiūlymas, kad kai perrašys automobilį, tai T. jam (E. U.) duos kelis tūkstančius. M. prašė laiko ir sakė grąžins tuos pinigus, bet jam buvo grasinta.

Teisme apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius, gyveno šalia, bendravo. Jam yra žinoma, kad T. V. iš M. M. atėmė automobilį BMW 3 klasės. Tuo metu jis nebendravo su M. T. V. yra pasakojęs, kad nori praturtėti ir nieko neminėjo apie jokį automobilį, tik buvo užsiminęs, kad kai grįš M. su juo bus pašnekėta ir bandys išreketuoti automobilį. Jam nepasakė dėl ko. Kiek jam žinoma, T. V. įvykdė savo planą, atvažiavo su kažkokiu pažįstamu, prigąsdino M. ir liepė perrašyti T. draugei automobilį. T. V. papasakojo, kai buvo perrašyta mašina. Pasakė, kad atėmė iš M. mašiną ir kad automobilis yra K. G.. Mokėjimo jokio nebuvo, jis pasakė, kad pasiėmė ir perrašė. Po to iš aplinkinių girdėjo, kad M. buvo išvežtas ir sumuštas, kad jį bandė dar kartą reketuoti. Žino, kad dalyvavo T., P., K., D., bet nežino, ką jie ten darė. Buvo tokie atgarsiai tik dėl T., kad jis sumušė M., o kiti tiesiog stovėjo. M. jam apie tai nepasakojo. Jam T. V. sakė, kad M. silpnas žmogus. Jis turėjo nuoskaudą ir buvo „užsiciklinęs“ ant M. M.. T. V. sakė, kad kai grįš M. iš Vokietijos, tada jis pagyvens. Jam teko dalyvauti T. gimtadienyje. Tačiau po automobilio vagystės T. su juo nebebendravo. Jis girdėjo, kad T. V. kaltino jį vagyste. T. V. kalbėjo apie 30 tūkstančių litų, ne apie automobilį, bet ar M. buvo skolingas T. V., jis nežino. Buvo praėję apie mėnesį laiko, kai apie išvežimą į mišką išgirdo iš aplinkinių. Sakė, kad buvo „M.“ išvežtas, kad prisidirbo ir dėl 5-7 tūkstančių litų buvo kalba. Jam ne vienas žmogus sakė, kad buvo M. išvežtas į mišką. Vieną kartą matė, kaip prie M. namų stoviniuoja P. ir T. T. nepasakojo, P. pasakojo, kad buvo konfliktas.

Papildomai apklaustas 2013-11-25 teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad jis žino, kad po T. V. gimtadienio iš aikštelės dingo jo automobilis BMW. Kitą dieną jis kalbėjo su P. M. dėl vagystės, jis pasakė, kad buvo pavogtas automobilis ir klausė kažin kieno čia darbas, bet jis neatsimena, ką jam atsakė. Negalėjo taip būti, kad būtų jam pasakęs, kad yra prisidėjęs prie tos vagystės. Gali būti, kad pasakė, jog galėjo bet kas pavogti, nes T. V. buvo daug kam skolingas. Jis (A. V.) nesusijęs su automobilio dingimu ir negirdėjo, kad M. M. būtų susijęs. Iš P. M. sužinojo, kad automobilis pavogtas. Kavinėje „S.“ susitikimas su P. M. buvo, bet nebuvo pokalbio apie automobilio dingimą.

Teisme apklausta liudytoja G. V. parodė, kad brolis T. ir M. buvo geri draugai, matė, kad brolis juo pasitiki. Žino, kad brolis pirko BMW iš M. ir tėtis labai pyko, kad perka už tokius pinigus, nes T. skolinosi iš tėčio pinigų. Toje mašinoje daug kas buvo sugadinta. Per gimtadienį automobilis dingo. Ji pati buvo gimtadienyje, važiavo į miestą. Ryte mašinos nebebuvo. M. dalį pinigų broliui buvo skolingas, o kitą dalį pinigų brolis skolinosi iš tėvo - 10-20 tūkstančių litų. Brolis neturi vairuotojo pažymėjimą, nežino kodėl K. pati nepirko automobilio. Taip pat nežino, už ką M. buvo skolingas broliui. Tėtis buvo užsiminęs, kad T. skolinosi pinigų. Nežino kokią automobilio kainos dalį sudarė skola ir iš tėčio skolinti pinigai.

Teisme apklausta liudytoja K. G. parodė, kad su M. mokėsi mokykloje nuo 10 klasės. T. su M. daug bendravo, dažnai susirinkdavo ir jie kartu leisdavo laisvalaikį. Santykiai buvo geri. Ji žino, jog M. buvo prisiskolinęs pinigų, buvo skolingas ir T. Kadangi jis buvo skolingas, tai pasiūlė T. pirkti mašiną. Jai atrodo, kad T. pasiskolino 10 tūkstančių litų iš tėvo. Nežino, kokią sumą M. buvo skolingas T. Ji buvo „Regitroje“. M. pats atvažiavo, buvo atsispausdinęs blanką ir pasirašė savo vardu ir buvo viską užpildęs, už ją pasirašė. Tada ji užbraukė parašą ir pasirašė pati. Ji asmeniškai už automobilį pinigų nemokėjo. Žino, kad T. skolinosi pinigų ir juos sumokėjo, bet to ji nematė. Jokių grasinimų nebuvo. Santykiai po automobilio perrašymo visiškai nepasikeitė ir jie draugiškai sutarė, M. keletą kartų padėjo tepalus pakeisti, buvo paskolinę jam automobilį, jį pakvietė į T. gimtadienį, nemano, kad santykiai tuo metu buvo blogi. Santykiai subjuro, kai M. pasakė, kad prievartos būdu T. pasisavino automobilį. Ji nežino, kodėl M. teigia, kad automobilis buvo perrašytas prievarta. Ji girdėjo apie M. sumušimą, bet nežino kas jį sumušė.

Atsakydama į klausimus, liudytoja patikslino, kad su M. susitiko požeminėje aikštelėje (duomenys neskelbtini), jis turėjo sutartį ir kartu pasirašė, nuvažiavo į „Regitrą“ ir užregistravo. Ji buvo „Regitroje“. T. V. tikrai nevažiavo, nes jo nebuvo, kai ji pasirašė pirkimo pardavimo sutartį. Vis tik neatsimena, ar dviese važiavo į „Regitrą“ ar trise. Automobilis buvo užrašytas jos vardu, nes T. neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Negali atsakyti, kiek tas automobilis kainavo. Ten visos lemputės degė ir ji įvertintų 10 tūkstančių litų. Ji žino, kad T. iš tėčio skolinosi 10 tūkstančių.

Teisme apklaustas liudytojas S. V. parodė, kad T. V. jo sūnus. T. iš jo yra skolinęsis du kartus pinigus. Skolino 20 tūkstančių ir 10 tūkstančių. 20 tūkstančių skolino, kai sūnus sakė, kad yra geras automobilis, kurį pataisys ir parduos bei užsidirbs, o 10 tūkstančių nurodė, kad reikia išsipirkti tą mašiną. Tai buvo BMW automobilis, sakė, kad draugui sumoka 10 tūkstančių ir jam perrašo automobilį, jam vienam lieka tas automobilis. Jis nežino, kokia buvo vertė to automobilio. Jis matė tą automobilį, kartu pravažiavo Fabijoniškėse. Tai buvo BMW, modelio nežino. Jis sūnui sakė, kad neimtų tos mašinos, nes daug elektronikos neveikė. Po to, kai perrašė draugės K. vardu ir jis tam prieštaravo, bet sūnus neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Tą BMW pavogė. 20 tūkstančių skolino 2011 m. prieš žiemą. Nežino, kokia tai buvo mašina. 2012 m. kovo mėn. matė BMW. Jis nežino, kokia mašiną sūnus pirko už 20 tūkstančių. Sūnus sakė, kad parduos mašiną ir jam grąžins pinigus. 10 tūkstančių skolino 2012 m. žiemą, sakė paimti kokį raštelį iš pardavėjo, bet sūnus pasakė, kad draugu pasitiki. Su tuo automobiliu BMW pravažiavo gal kovo pradžioje. Sūnus prižadėjo jam parduoti mašiną ir grąžinti abi paskolas. Jis pasirinko draugės vardu užrašyti automobilį BMW, tuo laiku nepagalvojo, kad jo vardu užrašytų. Automobilis buvo pavogtas gal pavasarį. Nežino, ar tuos 10 tūkstančių jis perdavė draugui, tik jo reikalavimas buvo, kad pasirašytų raštelį. Galvoja, jog realiai skolinti pinigai buvo vieno automobilio įsigijimui.

Teisme apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad visus kaltinamuosius pažįsta, o T. V. yra jo pusbrolis. Pažįsta ir M. M.. T. supažindino su M., kai jam reikėjo detalių automobiliui. Supažindino 2012 m. žiemą kaip draugą, kuris gali gauti nuolaidą detalėms. Jie bendravo kaip draugai. Su M. M. buvo kartu Joninių šventėje pas močiutę kaime. Apie BMW nieko nežino, apie jį sužinojo apklausos metu. Kiek žino, T. su M. M. buvo draugai, juos kartu dažnai matydavo. Buvo draugiški santykiai, nėra girdėjęs apie grasinimus, kad M. M. skųstųsi. Apie skolas nieko nežino.

Teisme apklaustas liudytojas E. R. parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius, yra matęs nukentėjusįjį, jis su T. V. draugai. Buvo kartu vienoje kompanijoje per Jonines prieš pusantrų metų, taip pat buvo kartu ir T. V. gimtadienyje. Jie buvo draugai ir gan geri. Nematė, kad nukentėjusysis vengtų T. V.. Kiek žino, T. V. pirko automobilį iš M. M., kiek mokėjo – nežino. Taip pat girdėjo, kad tą automobilį pavogė, bet kas -nežino. Jam T. V. sakė, kad nusipirko automobilį, o kokiomis aplinkybėmis nepasakojo.

Protokolas – pareiškimas patvirtina, kad 2012-09-07 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas M. M. pareiškimas dėl jo turto prievartavimo ir sumušimo (t. 1, b.l. 2-3).

Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju pripažintas M. M. 2012-09-20 parodė vietą miške, (duomenys neskelbtini), kur jis 2012 m. vasarą buvo sumuštas, jam grasinta ir iš jo reikalauta 7000 litų. Parodymų patikrinimo vietoje rasti ir paimti vidpadis ir kojinė, dėl kurių M. M. vietoje paaiškino, jog tie daiktai priklausė jam (t. 1, b.l. 14-20).

Daiktų, rastų įvykio vietoje, apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu rasti ir paimti bato vidpadis ir medžiaginė kojinė (t.1, b.l.21-24).

Daiktų pateikimo ir mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. M. tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefoną E6-00, kuris buvo apžiūrėtas. Apžiūros metu nustatyta, jog telefone paspaudus aplikaciją „Gautieji pranešimai“ matosi gautieji pranešimai: 1) Siuntė: „T.“, laikas ir data – 12:06 2012-08-10, žinutės turinys „Krc nestumk duros, dar antra diena tik, o tu vėl čiešini“, pranešimo informacija Siuntėjas T. <+(duomenys neskelbtini); 2) Siuntė: „T.“, laikas ir data – 16:10 2012-08-10, žinutės turinys „Ką tu vėl grybą pjauni, durnelių ieškai“, pranešimo informacija - Siuntėjas T.<+ (duomenys neskelbtini); 3) Siuntė: „T.“, laikas ir data – 11:43 2012-08-11 žinutės turinys „Nu žiūrėk, po to nesigailėk, tu su šitais savo prikolais tik neaiškumų atneši ir dar didesnį nepasitikėjimą“, pranešimo informacija- Siuntėjas T. <+(duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 29, 30-35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. G2663/12(01) nurodyta, kad M. M. padarytos daugybinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, galimai medicininėje kortelėje nurodytu laiku (2012-08-08), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai padaryti nuo daugybinių trauminių poveikių. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.t. 1, b.l. 43-44).

Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu iš VĮ „Regitra“ archyvo pateikti dokumentai: 2012-03-02 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pranešimas-deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad 2012-03-02 pirkimo-pardavimo sutartimi M. M. automobilį BMV 328, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė K. G., kurį jį įregistravo VĮ „Regitra“ savo vardu 2012-03-06 (b.t. 1, b.l. 57, 58-61).

Tarnybiniai pranešimai ir UAB Omnitel pateiktos celių išklotinės patvirtina, kad 2012-08-08 nuo 21.59 val. iki 23.19 val. M. M. naudojami mobilaus ryšio telefonai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veikė Omnitel ryšio celių Nr. 183C ir 603C aptarnaujamos teritorijos, į kurią papuola ir įvykio vieta, esanti miške (duomenys neskelbtini), ribose (b.t. 1, b.l. 86, 89, 90-92).

Tarnybinis pranešimas ir T. V. mobiliojo ryšio telefono abonento (duomenys neskelbtini), telefoninių skambučių išklotinė nuo 2012-03-27 iki 2012-09-25 patvirtina, kad T. V. laikotarpiu nuo 2012-03-27 iki 2012-09-25 labai intensyviai, periodiškai, beveik kasdien bendravo su abonentu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. M.. Bendravimas buvo tiek skambinant, tiek rašant žinutes, daugiausiai bendravimas buvo žinutėmis, daugiausiai bendravimą iniciavo T. V.. 2012-08-08 kontaktuoti su M. M. T. V. pradėjo nuo 14.38 val., išsiuntęs jam SMS žinutę. Tos dienos paskutinė žinutė, atsiųsta M. M. iš T. V., buvo 21.09 val. Nuo 2012-08-09 iki 2012-08-10 T. V. parašė M. M. 19 SMS žinučių. Nuo 2012-08-14 bendravimas telefonu tarp T. V. ir M. M. baigėsi, užfiksuoti du išeinantys skambučiai iš T. V. telefono M. M. 2012-09-01 ir 2012-09-22.

P. M. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonento (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinė už laikotarpį nuo 2012-04-08 iki 2012-09-25 patvirtina, kad nuo 2012-04-09 P. M. bendravo su M. M.. Balandžio mėnesį jie bendravo 9, 10, 11, 12, 20, 21 dienomis, keletą kartų bendravo tiek žinutėmis, tiek skambučiais gegužės ir birželio mėnesiais. Nuo 2012-08-10 P. M. intensyviai ieškojo bendravimo su M. M. SMS žinutėmis ir pastarajam skambinant.

D. Š. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinė už laikotarpį nuo 2012-04-24 iki 2012-09-25 patvirtina, kad nuo 2012-05-28 D. Š. bendravo ir su M. M.. Dažniausiai kontaktų inciatoriumi buvo D. Š.. Daug kontaktų užfiksuota 2012 metų birželio ir liepos mėnesiais. Paskutinis kontaktas užfiksuotas 2012-07-30, kai D. Š. M. M. išsiuntė SMS žinutę 22.08 val. Daugiau kontaktų nustatyta nebuvo.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad minėtais laikotarpiais intensyvus bendravimas SMS žinutėmis ir telefoniniais pokalbiais vyko tarp T. V. ir P. M., T. V. ir D. Š., P. M. ir D. Š.. Nuo 2012-08-05 D. Š. pradėjo kontaktuoti su P. M. (sms, skambučiai), 2012-08-06 D. Š. siuntė žinutes P. M., gaudavo iš pastarojo SMS, bendravo rugpjūčio mėn. pabaigoje. Taip pat buvo nustatyta keletą jų kontaktų rugsėjo mėnesį. (b.t. 1, b.l. 111-112, 113-156).

2012-11-14 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas patvirtina, atliekant abonento (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi T. V., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksuojant ir kaupiant, buvo gauta duomenų: 1) 2012-06-22 13.38 val. M. M. iš mobilioji ryšio numerio (duomenys neskelbtini) skambina T. V.. Pokalbio metu T. V. žada prieš M. M. panaudoti fizinį smurtą. (b.t. 1, b.l. 188-189); 2) 2012-08-09 08.49 val. M. M. iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina T. V.. Pokalbio metu M. M. pasako T. V., kad naktį buvo atvažiavusi greitoji, o dabar jis važiuoja į ligoninę, nes įtaria, kad gali būti sulaužytas dubens kaulas (b.t. 1, b.l. 189-190); 3) 2012-08-09 10.16 val. P. M. iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina T. V.. Pokalbio metu T. V. nurodė P. M. nuvykti į Lazdynų ligoninę, kad įsitikinti, ar M. M. buvo atvykęs į šią įstaigą dėl medicininės pagalbos suteikimo (b.t. 1, b.l. 190); 4) 2012-08-09 12.18 val. M. M. iš mobiliojo ryšio numerio (duomenys neskelbtini) skambina T. V.. Pokalbio metu T. V. paklausė M. M., ar tas apmąstė viską ir, ar suprato kas įvyko. (b.t. 1, b.l. 190-191).

Asmens sveikatos istorija patvirtina, kad dėl sumušimo M. M. į VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyrių kreipėsi 2012-08-09 9:50 val. (t.4, b.l. 105-106).

UAB „E.“ pažymoje dėl automobilio BMW 328, 2009 metų laidos, vidutinės rinkos kainos nurodyta, jog pagal VšĮ „E.“ duomenų bazės duomenis vidutinė 2009 m. automobilio BMV 328i, (analogiškos modifikacijos kaip automobilio BMW 328i, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini)) modelio kaina 2012 m. kovo mėnesį buvo 58910 Lt su PVM (be PVM – 48686 Lt) (b.t. 4, b.l. 107).

2011-07-05 Pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad tarp Latvijos Respublikos bendrovės „S.“ ir M. M. buvo sudaryta automobilio BMW 328i, 2009 m. laidos, pirkimo-pardavimo sutartis, automobilio kaina nurodyta 6588 litai (t. 4, b.l. 126-127).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-04 teismo baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad T. V. ir M. M. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. dėl pasikėsinimo apgaule įgyti svetimą turtą, t.y. inscenizuodami automobilio detalių vagystę apgaule siekė įgyti draudimo išmoką (t. 4, b.l. 171-176).

Motyvai dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Baudžiamojoje byloje vertinant asmens elgesį ir darant išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens elgesiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą, atimant asmeniui laisvę, sunaikinant ar sugadinant jo turtą ar kitokiu būdu jam padarant didelės turtinės žalos, o minėto straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už didelės vertės turto ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių prievartavimą ar turto prievartavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje. Šis nusikaltimai yra padaromi tik tiesiogine tyčia.

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje kaltinamųjų T. V. ir P. M. kaltė padarius nusikalstamas veikas yra įrodyta iš dalies, tuo tarpu, kaltintų D. Š. ir K. R. atžvilgiu nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jų dalyvavimą prievartaujant nukentėjusiojo M. M. turtą.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-04 teismo baudžiamuoju įsakymu M. M. ir T. V. nuteisti pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. dėl pasikėsinimo apgaule įgyti svetimą turtą, t.y. su kitais asmenimis pripažinti kaltais inscenizavę automobilio detalių vagystę ir apgaule siekę įgyti draudimo išmoką. Nukentėjusiojo M. M. ir kaltinamojo T. V. parodymai, minėtame teismo baudžiamajame įsakyme nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad dėl nepavykusio nusikalstamo sukčiavimo T. V. prarado didelę pinigų sumą – apie 26 000 litų. Taip pat nustatyta, jog dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje kaltinamajam tarpininkavo M. M., kuris, pasak kaltinamojo T. V., jam žadėjo didelį pelną, o ir nepavykus jo gauti - sugrąžinti panaudotų pinigų sumą. Nepavykus gauti draudimo išmokos, T. V. pradėjo reikalauti iš M. M. vykdyti pažadus, tai yra - grąžinti pinigus. To neneigia ir pats kaltinamasis T. V.. Tačiau kaltinamasis T. V. neigia prievartavęs turtą iš nukentėjusiojo, nurodė, jog M. M. automobilį BMW 328 jo draugės vardu perrašė laisva valia, siekdamas grąžinti skolą T. V., susidariusią dėl nepavykusio draudiminio sukčiavimo, be to kaltinamasis teigė, jog jis nukentėjusiajam sumokėjo dar 10 000 litų už įsigijamą automobilį. Tokią kaltinamojo versiją nukentėjusysis M. M. teisme (kaip ir ikiteisminio tyrimo metu) paneigė, nurodė, jog nepavykus apgaule gauti draudimo išmokos, T. V. pradėjo iš jo reikalauti grąžinti tą sumą, kurios jis neteko dėl nepavykusio sukčiavimo, bei tą sumą, kurią turėjo gauti kaip pelną, viso apie 50 000 litų. Nukentėjusysis teigė, jog buvo grąsinama smurtu jo atžvilgiu bei turtinėmis netektimis tėvu atžvilgiu. Teisme apklaustas liudytojas E. U. pavirtino, jog jis dalyvavo susitikime, kurio metu T. V. išreiškė pretenzijas M. M. ir reikalavo perrašyti jo nuosavybėn automobilį BMW, patvirtino, kad T. V. grąsino M. M., taip pat sakė, kad jo tėvai neteks buto. Be to, liudytojas teisme teigė, jog psichinis smurtas iš T. V. pusės nukentėjusiojo atžvilgiu buvo ne vienkartinis aktas, o tęsėsi tam tikrą laiką, dėl ko liudytojas net patarė M. M. perrašyti automobilį T. V., taip siekiant išvegti T. V. smurto. Nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai dėl šių faktinių bylos aplinkybių iš esmės nekito viso proceso metu, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Be to, liudytojas E. U. paneigė T. V. parodymus, jog jis pasiūlė T. V. sumokėti 10 000 litų M. M., kad tokiu būdu atgauti savo skolą iš pastarojo. Liudytojas parodė, jog T. V. jo prašė paveikti M. M., kad šis perrašytų automobilį kaltinamajam ir siūlė už tai grąžinti M. M. skolą. Be to, liudytojas patvirtino, jog M. M. siūlėsi grąžinti pinigus T. V., tačiau šis reikalavo perrašyti automobilį kuo greičiau. Teismas nenustatė, jog nukentėjusysis M. M. ir liudytojas E. U. yra susitarę T. V. apkalbėti, atvirkščiai, vertinant nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus viso proceso metu, matyti, jog jie dėl esminių faktinių aplinkybių nesikeitė. T. V. subjektyvi nuomonė apie nukentėjusiojo ir liudytojo siekį jį apkalbėti neparemta jokiais objektyviais įrodymais, o tai, kad liudytojas E. U. duoda kaltinamajam nepalankius parodymus, nėra pagrindas parodymus laikyti nepatikimais. Nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai kaip tik įrodo, jog T. V. turėjo motyvą privartauti iš M. M. turtą ir tą padarė. Taip pat pastebėtina, jog teisme apklaustas liudytojas A. V. parodė, jog jam T. V. yra sakęs, kad iš M. M. atėmė mašiną, jokio mokėjimo nebuvo, tiesiog paėmė ir perrašė automobilį K. G. vardu. Šio liudytojo parodymai taip pat atitinka nukentėjusiojo ir liudytojo E. U. nurodytas aplinkybes bei paneigia kaltinamojo T. V. versiją.

Teisme apklaustų gynybos liudytojų parodymus apie automobilio BMW 328 perleidimo aplinkybes teismas vertina atsižvelgdamas į tai, jog parodymus davę liudytojai betarpiškai susiję su kaltinamuoju T. V. – tėvas S. V., sesuo G. V. ir draugė K. G.. Pastebėtina, jog liudytojai S. V. ir G. V. apie automobilio perleidimo aplinkybes davė gana abstrakčius parodymus. S. V. nurodė, kad sūnui T. V. per du kartus paskolino 20000 ir 10000 litų automobilio įsigijimui. Iš S. V. parodymų matyti, jog liudytojas supratęs, jog visi sūnui paskolinti pinigai buvo panaudoti perkant automobilį BMW 328. Liudytojos G. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrėsi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nenurodė, jog T. V. skolinosi 10 000 litų iš tėvo automobilio įsigijimui, teigė, jog brolis jai minėjo, kad automobilį BMW 328 M. M. už skolas atidavė jam ir perrašė K. G. vardu, taip pat liudytoja teigė, jog ji nežino už kokias skolas buvo perrašytas automobilis (t.2, b.l. 58). Tuo tarpu teisme liudytoja nurodė, jog brolis automobilį BMW 328 iš M. M. pirko, brolis skolinosi iš tėvo 10-20 tūkstančių litų ir tėtis labai pyko, kad perka už tokius pinigus. Liudytojos K. G. parodymai teisme irgi skyrėsi nuo duotų ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja teigė, jog M. M. pats pasiūlė pirkti automobilį BMW, nes jis turėjo daug skolų. Apklausos metu liudytoja nenurodė, jog M. M. buvo skolingas T. V. ir teigė, jog M. M. savo noru ir niekieno neverčiamas sutiko parduoti automobilį T. V., nes prieš pardavimą skundėsi turintis skolų ir jam reikalingi pinigai (t. 2, b.l. 31-32). Teisme liudytoja pakeitė parodymus bei teigė, jog M. M. buvo skolingas T. V., o automobilį pardavė grąžindamas skolą. Taip pat liudytoja painiojosi duodama parodymus apie vykimą į VĮ Regitra registruoti automobilį. Taigi, liudytojų G. V. ir K. G. parodymai proceso metu buvo nenuoseklūs. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. V. parodymų nedavė, o liudytojų parodymai iš esmės atitinka kaltinamojo parodymus duotus teisme, kad leidžia daryti išvadą, jog minėtų liudytojų parodymai yra suderinti su kaltinamuoju, juo labiau, kad liudytojos ir kaltinamasis T. V. yra susiję artimais šeiminiais ryšiais. Teismas negali remtis subjektyviais liudytojų parodymais, jų nurodytos aplinkybės dėl automobilio perleidimo prieštarauja teismo nustatytoms įrodytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, pastebėtina, jog liudytojų S. V., G. V. ir K. G. nepatvirtino matę 10000 litų perdavimą M. M.. Byloje taip pat nėra jokio dokumento patvirtinančio pinigų perdavimą.

Liudytojų A. B. ir E. R. parodymai, kad nukentėjusysis M. M. ir kaltinamasis T. V. buvo geri draugai, kartu dalyvaudavo šventėse ir gimtadieniuose yra abstraktaus pobūdžio, subjektyvūs, mažai informatyvus, nes apie faktines bylos aplinkybes minėti liudytojai reikšmingų aplinkybių nenurodė. Šių liudytojų, kaip ir liudytojų K. G., G. V. parodymai, apie gerus ir draugiškus nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykius, paneigia elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu, atliekant abonento (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi T. V., gauta informacija - 2012-06-22 13.38 val. yra užfiksuotas M. M. ir T. V. pokalbis, kurio metu metu T. V. vartodamas keiksmažodžius, įžeidžiamus žodžius ir grasinimus M. M. atžvilgiu žada pagavęs M. M. taip sudaužyti galvą, „kad tėvai ligoninėj neatpažins“ (b.t. 1, b.l. 188-189).

Taigi, teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju tarp T. V. ir M. M. susiklostė turto pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Kaltinamojo T. V. tam tikros turtinės pretenzijos nukentėjusiajam M. M. kilo ne iš civilinių sutarčių ar deliktų, o nepavykus apgaule nusikalstamu būdu įgyti draudimo išmoką, T. V. veiksmai panaudojant psichinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu reikalaujant perleisti turtą yra neteisėti, nesusijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių. Teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog T. V. naudodamas psichinę prievartą nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu, prievartavo pastarojo turtą, privertė perleisti nukentėjusiajam priklausantį automobilį BMW liudytojai K. G., bei tokiu būdu pastarosios vardu įgijo M. M. turtą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodyta, jog automobilio BMW 328 vertė 71710 litų, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tokia automobilio vertė nustatyta neteisingai nurodžius automobilio pagaminimo metus. Iš UAB“ K.“ pateiktų duomenų (t.3, b.l. 155-156) bei automobilio pirkimo – pardavimo sutarties (t. 4., 126-127) matyti, jog automobilis BMW 328i buvo pagamintas 2009 m, o ne 2011 m. Teisme gauta nauja UAB „E.“ pažyma patvirtina, kad automobilio BMW 328i, 2009 metų laidos, (analogiškos modifikacijos kaip automobilio BMW 328i, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini)) modelio vidutinės rinkos kaina 2012 m. kovo mėnesį buvo 58910 Lt su PVM (be PVM – 48686 Lt) (b.t. 4, b.l. 107). Atsižvelgiant į tai, kaltinime nurodyta automobilio BMW 328, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina mažintina iki 58910 litų.

T. V. taip pat buvo reiškiami kaltinimai kad 2012 m. gegužės ir birželio mėnesiais jis M. M. atžvilgiu panaudodamas psichinę prievartą, pasireiškusią grasinimais fiziškai susidoroti, privertė M. M. jam perduoti atitinkamai 4 000 litų ir 1500 litų. T. V. neigė nurodytas pinigų sumas prievartavęs ir gavęs iš nukentėjusiojo. Faktiškai kaltinimai T. V. šioje dalyje yra grindžiami tik nukentėjusiojo M. M. parodymais. Pastebėtina, jog nukentėjusysis nurodė, kad pinigų perdavimo negali niekas patvirtinti, nes pinigų perdavimo metu jis su T. V. būdavo dviese. Taigi, šioje dalyje yra prieštaringi įrodymai. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas teismas tam tikrus duomenis pripažįsta įrodymais, kai tuos duomenis gali patikrinti ir įvertinti jų patikimumą kitais objektyviais duomenis. Šiuo atveju teismas negali patikrinti nukentėjusiojo parodymų dėl nurodytų sumų perdavimo kaltinamajam kitais bylos įrodymais bei negali pašalinti prieštaravimų. Esant nepašalintoms abejonėms, teismas šioje dalyje negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio, todėl šiuo atveju du nusikalstamos veikos epizodai yra šalintini iš kaltinimo kaip neįrodyti.

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs įrodymus pagal kaltinimus T. V., P. M., D. Š. ir K. R. dėl nukentėjusiojo sumušimo ir turto prievartavimo 2012-08-08, daro išvadą, jog dalis kaltinimo aplinkybių nėra įrodytos.

Nustatyta, jog fizinį smurtą nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu įvykio vietoje vartojo T. V. ir P. M., kurie pripažino mušę nukentėjusįjį, tačiau neigė grasinę ginklu ir nukentėjusįjį smaugę. Apie tai, kad buvo grasinama ginklu – revolveriu, nurodė tik nukentėjusysis, visi kaltinamieji tai neigė, kaip ir nukentėjusiojo smaugimą virve. Išskyrus nukentėjusiojo parodymus, nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad nukentėjusysis buvo smaugiamas virve. Pastebėtina, jog sekančią dieną po sumušimo M. M. kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo apžiūrėtas, tačiau medicinos dokumentacijoje nėra nurodyti sužalojimai kaklo srytyje. Atsižvelgiat į tai, kaltinimas taisytinas, pašalinat iš jo aplinkybes dėl grąsinimo ginklu ir smaugimo virve. Kaltinamieji D. Š. ir K. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė vartoję fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. M. nurodė, kad smurtą jo atžvilgiu vartojo visi keturi kaltinamieji, teisme jis nurodė, jog nėra įsitikinęs, kad jį mušė D. Š. ir K. R.. Nukentėjusysis teisme tvirtino, jog pastarieji kaltinamieji buvo įvykio vietoje, stovėjo nuošaliau, kažką kalbėjo, bet ne jo atžvilgiu, nurodė, kad T. V. liepė D. Š. stebėti aplinką. Tačiau tokią aplinkybę nukentėjusysis nurodė tik teisme. Iš bylos įrodymų seka, kad K. R. nukentėjusioji iki įvykio faktiškai nepažinojo, kaip ir nukentėjusysis kaltinamojo, nes ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė ir atpažino kito asmenį, kuris dalyvavo jį sumušant. Pastebėtina, kad pagal kaltinimas T. V., P. M., D. Š. ir K. R. formuluojamas nurodant, jog nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje ir visi naudojo fizinį smurtą prievartaudami svetimą turtą, tai yra, pagal kaltinimą visi kaltinamieji kaltinami buvę aktyvūs nusikaltimo bendravykdytojai. Su tokia kaltinimo pozicija sutikti negalima.

BK 24 str. 1 d. bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014). BK 24 str. 3 d. nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

Šiuo atveju vertinant kaltinamųjų D. Š. ir K. R. vaidmenį padarytoje nusikalstamoje veikoje teismas pažymi, jog jų aktyvių veiksmų nenustatė. Nustatyta, jog D. Š. ir K. R. kartu važiavo, buvo įvykio vietoje, tačiau nėra įrodymų, jog jie žinojo tikrą vykimo į Širvintų rajoną tikslą ir juo labiau buvo iš anksto susitarę su T. V. ir P. M. sumušti nukentėjusįjį ir prievartauti iš jo turtą. Iš bylos įrodymų seka, jog apie tai, kad M. M. tariamai prisidėjęs prie automobilio BMW 328 vagystės T. V. pasakė P. M.. D. Š. ir K. R. viso proceso metu teigė, jog jie nežinoję automobilio dingimo aplinkybių, nesidomėję tuo, o apie tai, kad nukentėjusysis galimai susijęs su automobilio BMW vagyste, jie išgirdo tik įvykio vietoje iš konfliktuojančių asmenų kalbų. Nustatyta, jog nukentėjusysis ir kaltinamieji D. Š. ir K. R. iki to įvykio miške tarpusavio konfliktų ar kokių nors turtinių pretenzijų neturėjo. Taigi, teismas nenustatė tikslo ir motyvo jiems prievartauti turtą iš M. M.. Nenustatyta, jog būdami įvykio vietoje jie atliko kokius nors turto prievartavimo kaip nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius atitinkančius veiksmus. BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas, kas reiškia, jog pareiga įrodyti kaltinamo asmens kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltė turi būti įrodyta konkrečiais įrodymais, o ne samprotavimais, nuomonėmis ir prielaidomis. Nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų D. Š. ir K. R. kaltę padarius nusikalstamą veiką, teismas išteisina juos, kadangi neįrodyta, kad jie padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalyje.

Tuo tarpu, vertinant kaltinamųjų T. V. ir P. M. nusikalstamus veiksmus, darytina išvada, kad šiuo atveju nustatyta, jog nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamieji naudojo fizinį smurtą, siekdami priversti nukentėjusįjį perduoti jiems 7000 litų sumą. Neginčijamai nustatyta, kad nei vienas iš kaltinamųjų neturėjo teisėto pagrindo reikalauti iš nukentėjusiojo jiems perduoti nukentėjusiajam priklausantį turtą – nei vienam iš jų nukentėjusysis nebuvo įsiskolinęs, neturėjo jokių kitų turtinių įsipareigojimų. Kaltinamųjų parodymai, kad nukentėjusysis mušamas prisipažinęs dėl automobilio BMW vagystės, todėl pats siūlęs kaip atlyginimą paminėtą pinigų sumą, teismas vertina kritiškai ir atmeta. Liudytojas A. V. teisme paneigė kaltinamojo P. M. parodymus apie tai, kad pastarajam yra sakęs, jog jis ar nukentėjusysis yra susiję su automobilio BMW vagyste. Kaltinamasis P. M. teisme nurodė, jog apie automobilio vagystę ir A. V. ir kitų galimą vaidmenį joje, T. V. jis pasakė 2012 m. gegužės pabaigoje, t.y. daugiau kaip prieš du mėnesius iki 2012-08-08 įvykių, todėl nelogiška, jog T. V. daugiau kaip du mėnesius iki konflikto miške pastoviai ir intensyviai bendraudamas su nukentėjusiuoju nebandė aiškintis automobilio dingimo aplinkybių. Teismas daro išvadą, jog aiškinimasis dėl tariamo nukentėjusiojo dalyvavimo vagystėje buvo tik pretekstas pradėti konfliktą ir būdas priversti nukentėjusįjį prisipažinti dalyvavus vagystėje bei, priekaištaujant nukentėjusiajam dėl bendravimo su asmenimis, tariamai susijusiais su automobilio BMW vagyste, taip be teisėto pagrindo reikalauti iš jo turtą. Be nukentėjusiojo parodymų, kaltinamųjų T. V. ir P. M. kaltę šiame epizodę patvirtina ir liudytojo A. V. parodymai, rašytiniai įrodymai – specialisto išvada dėl nukentėjusiojo sužalojimo masto, telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinys, telefoninių pokalbių ir celių išklotinės. Kaltinamieji T. V. ir P. M. veikė tieisiogine tyčia, abu buvo nusikaltimo vykdytojai. Kaltinamojo T. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 181 str. 3 d, nes yra įrodyta, jog jis prievartavo didelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršija 250 MGL. Kaltinamojo P. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 str. 2 d., kadangi įrodyta, jog jis prievartavo svetimą turtą panaudodamas nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmes T. V. ir P. M., atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (LR BK 54 str. 2 d.), taip pat į BK 41, 58 ir 61 str. nuostatas.

Kaltinamųjų T. V. ir P. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis T. V. teistas (nusikalstama veika padaryta neturint teistumo) baustas administracine tvarka, dirba UAB“X.” direktoriaus pareigose, nevedęs, padarė sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Nors kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, tačiau šiuo metu jis yra vieną kartą teistas bei bei vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kas rodo, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir jo nusikalstami veiksmai šioje byloje nėra atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. BK 181 str. 3 d. yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Teismas nenustatė pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir kaltinamajam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmę, taip pat nėra aplinkybių, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. (BK 54 str. 3 d.). Teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam T. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė bedrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-04 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 68 MGL (8840 litų) dydžio bauda apėmimo būdu, kadangi nusikalstama veika šioje byloje ir veika, už kurią T. V. nuteistas minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamasis P. M. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, dirba UAB“X”, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, studijuoja (duomenys neskelbtini), nevedęs, padarė sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. BK 181 str. 2 d. yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 8 metų. Teismas nenustatė aplinkybių, numatytų BK 62 str., kurioms esant galima paskirti švelnesnę bausmę, taip pat nėra aplinkybių, jog realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.). Teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad įstatymo nustatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam P. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 86,78 litų žalos atlyginimo už nukentėjusiojo M. M. gydymą. Kaltinamieji T. V. ir P. M. su civiliniu ieškiniu sutiko. Byloje yra gautas mokėjimo pavedimas, kuris patvirtina, jog Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013-10-11 R. A. (kaltinamojo T. V. motina) sumokėjo T. V. vardu 86,78 litų už nukentėjusiojo M. M. gydymą. Nors civilinį ieškinį byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, o civilinio ieškinio suma pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau atsižvelgiant į tai, jog banko sąskaita, į kurią pervesti pinigai yra ta pati kaip ir nurodyta civiliniame ieškinyje, teismas šiuo atveju laiko, jog civilinis ieškinys yra atlygintas. Atsižvelgiant į tai procesas nutraukiamas.

Nukentėjusysis M. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 77210 litų turtinės žalos ir 30000 litų neturtinės žalos. Kaltinamasis T. V. civilinį ieškinį pripažino iš dalies, nurodė, jog sutinka dėl neturtinės žalos 5000 litų atlyginimo. Kaltinamasis P. M. nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažino.

Dėl turtinės žalos atlyginimo. Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Kadangi teismas nustatė, jog kaltinamasis T. V. yra kaltas dėl nukentėjusiojo turto - automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , prievartavimo ir neteisėto jo įgijimo kito asmens vardu, jis yra atsakingas už nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą ( CK 6.248 str., 6.263 str.). Nukentėjusysis nurodo, jog automobilio BMW 328 vertė nusikaltimo padarymo metu buvo 71710 litų. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog automobilis BMW 328i buvo pagamintas 2009 m, o ne 2011 m., todėl teisme gauta UAB „E.“ pažyma patvirtina, kad automobilio BMW 328i, 2009 metų laidos, (analogiškos modifikacijos kaip automobilio BMW 328i, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini)) modelio vidutinės rinkos kaina 2012 m. kovo mėnesį buvo 58910 Lt su PVM (b.t. 4, b.l. 107). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo T. V. priteistina 58910 litų M. M. turtinei žalai atlyginti.

Kadangi T. V. dėl kaltinimo neteisėtai įgijus 4000 litų ir 1500 litų iš nukentėjusiojo M. M., išteisinamas, šioje dalyje civilinis ieškinys netenkinamas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis M. M. prašė priteisti iš visų kaltinamųjų 30 000 litų neturtinę žalą. Nurodė, kad dėl nusikaltamos veikos jo atžvilgiu jis gyveno ir iki šiol gyvena nuolatiniame strese, baimėje, nuolat patiria itin nemalonius išgyvenimus, tapo jautrus, pašlijusios emocinės sveikatos, sunkiai užmiega, sapnuoja košmariškus sapnus, nuolat jaučiasi sekamas, persekiojamas, jaučiasi pažemintas savo bendraamžių, jam sunku pasitikėti kitais žmonėmis, rasti draugų. Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis T. V. prievartaudamas turtą iš nukentėjusiojo jam grasino fiziniu susidorojimu, privertė perrašyti brangų automobilį kito asmens vardu, 2012-08-08 T. V. ir P. M. sumušė nukentėjusįjį, padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, reikalavo perduoti turtą. Dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimai, nepatogumus, buvo pažemintas asmenų, kuriuos laikė draugais. Dėl nusikalstamų T. V. veiksmų nukentėjusiajam padaryta didelė turtinė žala. Teismas, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies. Kadangi kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų apimtis buvo skirtinga, iš kaltinamojo T. V. nukentėjusiajam priteistina 15 000 litų neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo P. M. 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų turinčių reikmės bylai tirti ir nagrinėti teisme

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti T. V. mobilaus ryšio telefonas Nokia 2626, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele ir P. M. mobilaus ryšio telefonas Nokia 1616, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele. Bylos duomenys rodo, kad nusikalstamos veikos darymo metu kaltinamieji tiek tarpusavyje, tiek su nukentėjusiuoju intensyviai bendravo, T. V. telefoninių pokalbių metu grasino susidorojimu nukentėjusiajam, siuntė grasinamojo pobūdžio žinutes, tokiu būdu matyti, jog T. V. mobilaus ryšio priemonę naudojo paveikti nukentėjusįjį, jį gniuždyti psichologiškai. Todėl T. V. mobilaus ryšio priemonė pripažintina nusikaltimo padarymo priemone ir konfiskuotina (BK 72 str. 2 d.). Tokių aplinkybių nėra nustatyta P. M. atveju, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus mobilaus ryšio telefonas jam grąžinamas (BPK 94 str. 1 d. 5p.).

Vyriška kojinė ir avalynės vidpadis, rasti įvykio vietoje per nukentėjusiojo M. M. parodymų patikrinimą vietoje, sunaikintini kaip menkaverčiai.

Kompaktiniai diskai su pateiktomis T. V. fotonuotraukomis, M. M. parodymo patikrinimo vietoje medžiaga, CD su elektroninės erdvės duomenimis, įtariamųjų T. V., P. M., D. Š. skambučių išklotinėmis, CD su įtariamojo P. M. telefoniniais pokalbiais, CD su M. M. abonento (duomenys neskelbtini) pokalbiais, CD su pokalbių įrašais iš LKPB, paliekami saugoti byloje.

Kaltinamieisiems T. V. ir P. M. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos šiuo metu taikomos kardomosios priemonės, o išteisintiems D. Š. ir K. R. kardomosios priemonės panaikinamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str. str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. šiuo nusprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-04 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 68 MGL (8840 litų) dydžio bauda, apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-12-04 iki 2013-03-14.

Palikti T. V. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą- iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąsias priemones panaikinti ir užstatą grąžinti S. V..

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-12-04 iki 2013-02-04.

Palikti P. M. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje- iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąsias priemones panaikinti.

D. Š. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Panaikinti D. Š. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

K. R. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Panaikinti K. R. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš T. V. 58 910 litų turtinei žalai atlyginti ir 15 000 litų neturtinei žalai atlyginti;Iš P. M. 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nutraukti bylos procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtą T. V. mobilaus ryšio telefonas Nokia 2626, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, saugomą prie baudžiamosios bylos, konfiskuoti.ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtą P. M. mobilaus ryšio telefonas Nokia 1616, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, saugomą byloje, grąžinti P. M.;vyrišką kojinę ir avalynės vidpadį, rastus įvykio vietoje per nukentėjusiojo M. M. parodymų patikrinimą vietoje, saugomus byloje, sunaikintini kaip menkaverčius; kompaktiniai diskai su pateiktomis T. V. fotonuotraukomis, M. M. parodymo patikrinimo vietoje medžiaga, CD su elektroninės erdvės duomenimis, įtariamųjų T. V., P. M., D. Š. skambučių išklotinėmis, CD su įtariamojo P. M. telefoniniais pokalbiais, CD su M. M. abonento 861495530 pokalbiais, CD su pokalbių įrašais iš LKPB, paliekami saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistųjų - per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.