Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo J. S. nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 128 str. 1 d. 1250 Lt bauda, pagal ATPK 127 str. 2 d. 1500 Lt bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. 4500 Lt bauda be transporto priemonės BMW 530 v.n. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo; pagal ATPK 123 str. 2 d. 150 Lt bauda.

Subendrinus bausmes pagal ATPK 33 straipsnio nuostatas, J. S. paskirta galutinė 5000 Lt bauda be transporto priemonės BMW 530 v.n. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nubaustas už tai, kad jis 2012-08-07 apie 01.00 val. Žalgirio g. 109, Vilniuje vairavo automobilį BMW v.n. (duomenys neskelbtini) be nustatytoje vietoje pritvirtintų valstybinių numerių, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į gatvę, nepraleido automobilio BMW v.n. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkęs apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuobauda jam paskirta, praleidus jai skirti numatytą terminą. Pažymi, kad jis nuo tyrimo nesislapstė, kviečiamas vykdavo į policiją, teismą, todėl nuobaudos skyrimo terminas policijos pareigūno nutarimu pratęstas nepagrįstai.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismo 2013-07-05 nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

D. J. S. veiksmų kvalifikavimo

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog J. S. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 2 d.

ATPK 128 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.

ATPK 123 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti <...> vairavimą.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET.

Nors J. S. kaltės dėl inkriminuotų teisės pažeidimų nepripažįsta, tačiau jo kaltė padarius LR ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus pasitvirtina pranešimu apie eismo įvykį (b. l. 9), P. L. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 10), kuriame nurodytas aplinkybes jis patvirtino apklausiamas teismo posėdyje, duomenimis apie eismo įvykio metu apgadintą P. L. automobilį (b. l. 11), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), policijos pareigūnų G. Č., D. K., R. K., A. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis (b. 6,13,16,17), kurias jie patvirtino apklausiami teismo posėdyje, , foto lentele (b. l. 22-26), foto lentele (b.l. 26-28), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (b. l. 29, 30).

Teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas D. K. nurodė, jog, dirbdamas su porininku, apie 0.45 val. Apkasų-Ulonų sankryžoje pamatė dideliu greičiu pro raudoną šviesoforo signalą pravažiuojantį automobilį BMW 5 klasės, juodos spalvos, be valstybinių numerių. Minėtą automobilį bandė persekioti, bet Verkių g. jį pametė iš akiračio. Po kurio laiko gavo pranešimą, kad BMW automobilis be valstybinių numerio ženklų Žalgirio gatvėje apgadino kitą automobilį ir pasišalino. Vėliau gavo nurodymą nuvykti į Kalvarijų -Ateities g., kur laukia dviratininkas, kuris nukentėjo nuo juodos spalvos BMW be valstybinių numerio ženklų. Atvykus dviratininkas paaiškino, kad jį partrenkė juodos spalvos automobilis BMW be valstybinių numerio ženklų ir šio automobilio buvo apgadintos kairės pusės priekinės durelės. Po to, jiems važiuojant Jeruzalės g., pamatė, kaip minėtas BMW automobilis išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės. Per garsiakalbį pareikalavo automobilį sustoti, tačiau BMW vairuotojas nepakluso ir, padidinęs greitį, nuvažiavo link Santariškių g. Jį persekiojo, greitis buvo labai didelis. Automobilis BMW Molėtų pl. dingo. Po to jie gavo pranešimą, jog minėtas BMW priklauso J. S., kuri gyvena Ožkinių g., Vilniuje. Su porininku nuvyko minėtu adresu, J. S. paaiškino, kad šis automobilis priklauso jai, tačiau juo naudojasi sūnus. Sūnaus ir automobilio BMW nebuvo, o kas su juo išvažiavo - J. S. nepasakė. Analogiškas įvykio aplinkybes D. K. nurodė tarnybiniame pranešime (b.l.13).

Liudytoja policijos pareigūnė R. K. tiek tarnybiniame pranešime (b.l.16), tiek teismo posėdyje nurodė, kad, dirbdama su porininku, gavo užduotį nuvykti į Ožkinių g. , Vilniuje, kur yra surastas ieškomas automobilis BMW, juodos spalvos. Jiems nuvykus minėtu adresu, jų jau laukė tyrėjas A. P., kuris parodė ieškomą automobilį BMW. Ji matė, jog šio automobilio buvo apgadintos kairės pusės galinės durelės, sulaužytas priekinis bamperis (kairė pusė), įbrauktas kairės pusės galinis sparnas. Nurodyti automobilio apgadinimai liudytojos manymu buvo padaryti neseniai. Automobilio savininkė moteris sakė, kad šiuo automobiliu daugiausiai naudojasi sūnus. Automobilis buvo uždarytas į saugojimo aikštelę.

Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas G. Č. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir D. K.. Atsakė, kad J. S. iš profilio yra tas asmuo, kurį matė, sėdintį už automobilio BMW vairo. Jis šio automobilio vairuotoją matė nuo peties link galvos. Analogiškas aplinkybes šis liudytojas nurodė tarnybiniame pranešime (b.l.7).

Liudytojas P. L. tiek pirminiame paaiškinime (b.l. 10), tiek teismo posėdyje nurodė, kad naktį, vairuodamas automobilį BMW, važiavo pirma eismo juosta iš Žirmūnų į link Šeškinės kalno. Pamatė iš parduotuvės „Maxima“ stovėjimo aikštelės į jį važiuojantį automobilį. Pabandė išvengti avarijos, sukdamas vairą. Tačiau juodos spalvos BMW automobilis, kuris buvo be valstybinių numerių, su sulankstytomis šoninėmis durelėmis, jo automobilį kliudė, apgadino, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. P. L. iškvietė policijos pareigūnus. Šio eismo įvykio metu turėjo būti apgadintas kaltininko automobilio kairys šonas. Kaltininko jis gerai nepastebėjo, tačiau pagal jį už minėto automobilio vairo sėdėjo vyras.

Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. P. nurodė, kad nepamena kurią tai dieną tikrino adresą, kur gyvena paieškomas J. S.. Antrą kartą tikrinamoje vietoje J. S. nerado, tačiau kieme rado purviną automobilį BMW su valstybinais numeriais, juodos spalvos. Šis buvo taip pat ieškomas. Matė, jog minėto automobilio priekis, šonas apgadinti, o apgadinimai švieži. Tarnybiniame pranešime šis liudytojas nurodė analogiškas aplinkybes.

Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, byloje nėra objektyvių duomenų, kad jie anksčiau pažinojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, siekė jį apkalbėti ar buvo suinteresuoti bylos baigtimi.

Iš byloje esančios Kelių eismo įvykio vietos schemos matyti įvykyje dalyvavusių automobilių išsidėstymas (b. l. 8). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti automobilio (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, esantys ant automobilio priekinio bamperio, priekinio dešinės pusės sparno (b. l. 11).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte, apžiūrėjus BMW 530 v.n. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti rasti techniniai defektai ir apgadinimai: šio automobilio priekiniai ir galiniai valstybiniai numeriai prisukti dviem varžtais, paruošti greitam jų nuėmimui bei uždėjimui, lenktos kairės pusės galinės durelės, nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje, nubrozdintos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, nubrozdintos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, nubrozdintas priekinis dešinės pusės sparnas, deformuotas priekinis bamperis, nubrozdintas galinis kairys sparnas. Transporto priemonė nedrausta (b.l.30).

J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad protokole nurodytas BMW automobilis jo. Jis 2012-08-07 apie 01.00 val. šio automobilio nevairavo. Tuo metu jis buvo namuose, o šis automobilis kieme. Automobilis visą laiką buvo su valstybiniais numeriais. Tuo metu teisės vairuoti transporto priemones neturėjo. Jis iš protokole nurodytos eismo įvykio vietos nepasišalino, nes joje nebuvo. Jo automobilio vairuotojo pusės galinės durelės buvo apgadintos seniau. Nepastebėjo, jog jo automobilis daugiau apgadintas. Šio neremontavo. Be to, jis šiuo automobilio 2012-08-07 apie 03.00 val. važiavo su draugu susitikti su savo tėvu. Po to įvyko eismo įvykis su dviratininku.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. S. pozicija, kad protokole nurodyto kontakto tarp automobilių nebuvo, įvykyje nedalyvavo, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal P. L. pranešimą policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė eismo įvykyje dalyvavusį automobilį, kurio apgadinimai atitiko nukentėjusiojo automobilio apgadinimus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu.

J. S. teiginys, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilio BMW v.n. (duomenys neskelbtini) nevairavo, tuo lauku buvo namuose, o automobilis stovėjo kieme, paneigti byloje surinktais duomenimis-apklausti policijos pareigūnai D. K. ir G. Č. nurodė, pastebėję dideliu greičiu pro raudoną šviesoforo signalą pravažiuojantį juodos spalvos automobilį 5 klasės BMW be valstybinių numerių. Minėtą automobilį bandė persekioti, bet Verkių g. jį pametė iš akiračio. Po kurio laiko gavo pranešimą, kad BMW automobilis be valstybinių numerio ženklų Žalgirio gatvėje apgadino kitą automobilį ir pasišalino. Vėliau gavo nurodymą nuvykti į Kalvarijų -Ateities g., kur laukia dviratininkas, kuris nukentėjo nuo juodos spalvos BMW be valstybinių numerio ženklų. Atvykus dviratininkas paaiškino, kad jį partrenkė juodos spalvos automobilis BMW be valstybinių numerio ženklų ir šio automobilio buvo apgadintos kairės pusės priekinės durelės. Po to, jiems važiuojant Jeruzalės g., pamatė, kaip minėtas BMW automobilis išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės, persekiojo, tačiau Molėtų plente pametė; gavę informaciją apie savininką, nuvyko į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją vietą, tačiau nei jo, nei automobilio nerado. Policijos pareigūnai A. P., R. K., vykdydami tarnybines užduotis, rado J. S. gyvenamojoje vietoje minėtą automobilį su šviežiais užfiksuotais apgadinimais, kurie atitinka visų nurodytų eismo įvykių aplinkybes. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad, nors juodos spalvos automobilis 5 klasės BMW v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso J. S. motinai, šiuo automobiliu dažniausiai važinėdavo J. S., automobilio numeriai pritvirtinti taip, kad juos būtų galima nesunkiai, greitai nuimti ir pritvirtinti (b. l. 30).

Byloje surinktais faktiniais duomenimis, kuriuos pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė J. S. kaltę patvirtinančiais įrodymais, nustatyta, kad J. S. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW v.n. (duomenys neskelbtini) be nustatytoje vietoje pritvirtintų valstybinių numerių, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į gatvę, nepraleido automobilio BMW v.n. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkęs apgadino abi transporto priemones bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. S. suprato įvykusio eismo įvykio faktą, galimas neigiamas pasekmes, kurių sąmoningai tikėjosi išvengti, dėl ko neliko eismo įvykio vietoje ir tyčia pasišalino iš jos. P. L. teisme patvirtino, kad jam nurodyti kaltininko automobilio duomenys atitiko J. S. vairuojamo automobilio markę bei apgadinimus, šis liudytojas parodymus davė, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjo kaltė be liudytojų parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga –paaiškinimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais bei fotonuotraukomis, darytomis transporto priemonių apžiūros metu. Konstatuotina, kad J. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 128 str. 1 d., 123 str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.

Apeliantas skunde nurodo, kad administracinė nuobauda paskirta, praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminą, o šis terminas pratęstas, nesant įstatyminio pagrindo. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio mėn. 17 d. nutartis byloje Nr. N-756-1491-07).

ATPK 35 str. 1 d. yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, jog ši nuostata baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą nenustato.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje N556-594/2008, 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje N756-1494/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-02-06 nutarimu nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2013-08-07 (b.l. 6), t. y. laiku, dar nesuėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių terminui nuo pažeidimo padarymo dienos (2012-08-07). Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nutarimas yra tinkamai motyvuotas, t.y. nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių iki 2013-02-06 J. S. nebuvo galimybės patraukti administracinėn atsakomybėn, t.y. savo deklaruotoje vietoje negyveno, naujos gyvenamosios vietos nedeklaravo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.