- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 1S-474/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- D. R.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. R. ir jo gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria kaltinamajam D. R. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, ir nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, skaičiuojant jį nuo 2012 m. lapkričio 15 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. R. yra kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 1994 m. liepos 1 d. iki šiol, būdamas R. R. Individualios įmonės „N. A." direktoriumi, nuo 1996 m. spalio 21 d. iki šiol – UAB „S. A." akcininku ir direktoriumi, nuo 1998 m. spalio 1 d. iki šiol – UAB „V." direktoriumi, nuo 1999 m. gruodžio 10 d. iki šiol – UAB "B." direktoriumi, akcininku, nuo 2002 m. rugsėjo 4 d. iki šiol – UAB „S." direktoriumi ir akcininku, apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes, tuo padarydamas turtinę žalą, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, vertėsi neteisėta įmonės veikla, nepateikė metinės deklaracijos, aplaidžiai ir apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi kaltinamajam D. R. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, motyvuojant tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. kaltinamasis neatvyko į visus teisiamuosius posėdžius. Teismas konstatavo, kad D. R. manipuliuodamas advokatų keitimu ir gydymusi stacionare, į gydymosi įstaigą nuvykstant prieš teisiamuosius posėdžius, apie tai nepateikdamas įstatyme numatytų medicininių pažymų, patvirtinančių, kad jis negali dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu trukdė užbaigti teisminį procesą.
Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartį kaltinamasis D. R. buvo sulaikytas 2012 m. lapkričio 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartis ir nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, skaičiuojant jį nuo 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimą palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą teismas motyvavo tuo, kad kaltinamasis D. R. trukdo procesui, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. jis neatvyko į teisiamuosius posėdžius, tai rodo, kad, būdamas nesuimtas, kaltinamasis gali pasislėpti nuo teismo.
Kaltinamojo D. R. gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį kaip nepagrįstą.
Gynėja teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, teismas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis vertino kaip įrodymus, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpciją. Skunde pažymima, kad nors bylos nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs, tačiau jau yra suėję dalies nusikaltimų, kurių padarymu D. R. kaltinamas, apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai. Gynėja teigia, kad teismas pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Teismas nepagrįstai suėmimo paskyrimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis neatvyko į visus teismo posėdžius, paskirtus laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. Gynėja teigia, kad apie kaltinamojo neatvykimo priežastis turėjo būti sprendžiama kiekvieno teisiamojo posėdžio metu. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nesislėpė, dėl rimtų sveikatos problemų buvo ir yra gydomas medicinos įstaigose. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis simuliavo psichikos sutrikimus ir jam diagnozuotas ligas, kad į gydymo įstaigas pakliuvo neteisėtais būdais ar buvo gydomas nepagrįstai. Priešpaskutiniame teisiamajame posėdyje jis nedalyvavo dėl svarbios priežasties – ligos, teismui pateikė tai patvirtinančią pažymą.
Teismas nepagrįstai nevertino kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, jo asmenybės. Gynėja nurodo, jog iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad D. R. nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. gydėsi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre II vyrų skyriuje, vėliau nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. lapkričio 5 d. tęsė gydymą tos pačios ligoninės dienos stacionare. Dėl sveikatos pablogėjimo kreipėsi į polikliniką ir gavo siuntimą tęsti gydymą stacionare. 2012 m. lapkričio 15 d. buvo sulaikytas Respublikinėje Naujosios Vilnios ligoninėje. Dėl savižudybės rizikos D. R. 2010 m. balandį buvo paguldytas į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą, I-ąjį vyrų skyrių.
Be to, gynėja nurodo, kad kaltinamasis D. R. su žmona E. B. augina du mažamečius vaikus. Suimtasis taip pat finansiškai padeda dukteriai iš pirmos santuokos. Jo šeimos nariai taip pat yra gydęsi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Šioje byloje teismas du kartus skyrė D. R. teismo psichiatrijos ekspertizę. Ekspertai nustatė, kad kaltinamasis gali dalyvauti tesimo posėdžiuose, tačiau nepaneigė, kad jis turi psichikos sveikatos problemų. D. R. gydymasis negali būti traktuojamas kaip teismo posėdžių vengimas.
Teismas nepagrįstai kaltinamajam D. R. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Gynėja teigia, kad kaltinamasis nepažeidė rašytinio įsipareigojimo neišvykti sąlygų, nuo 2007 m. gyvena tuo pačiu adresu, turi pastovų darbą. Be to, kardomoji priemonė – suėmimas pažeidžia kaltinamojo šeimos bei įmonės darbuotojų interesus. Gynėja taip pat nurodo, kad D. R. atlygino žalą vienam nukentėjusiajam.
Gynėja teigia, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas pažeidė BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas. Taip pat pažymi, kad šiuo metu D. R. yra gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. R. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Suimtasis teigia, kad teisėja, priimdama skundžiamą nutartį, buvo šališka, be to, pažeidė BPK 122 straipsnio 1, 2, 6 ir 7 dalių nuostatas. Teismas nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių – namų arešto ar registravimosi policijos įstaigoje skyrimo. Kaltinamasis teigia, kad rašytinio įsipareigojimo neišvykti sąlygų nepažeidė, kadangi gydėsi ligoninėje. 2012 m. lapkričio 15 d. sulaikius jį Respublikinėje Naujosios Vilnios ligoninėje buvo suvaržyta jo teisė į savalaikę medicininę pagalbą, kadangi į Laivės atėmimo vietų ligoninę jis buvo pristatytas tik 2012 m. lapkričio 19 d. Kaltinamasis taip pat teigia, kad teismas nenurodė suėmimo motyvų, o suėmimo pagrindai nustatyti nepagrįsti. Skirdamas suėmimą, teismas neatsižvelgė į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Suimtasis teigia, kad neketina slėptis nuo teismo, jam reikalinga nuolatinė medicininė pagalba, paskirtas ilgalaikis gydymas. Nurodo, kad jo vaikams, iš kurių du yra mažamečiai, reikalinga visokeriopa pagalba ir rūpestis, žmonai per sunku vienai auginti mažamečius vaikus. Suėmimo paskyrimas pažeidžia jo šeimos interesus. Be to, D. R., kad yra UAB „K. S.“ direktorius, būdamas suimtas negalės vykdyti veiklos, dėl to nukentės įmonės klientai. Kaltinamasis nesutinka su teismo išvada, kad neatvykdamas į teismo posėdžius jis trukdo procesui. Nurodo, jog į penkis teismo posėdžius neatvyko, kadangi gydėsi ligoninėje, tai patvirtina medicininiai dokumentai, į du teismo posėdžius atvyko, vienas buvo atšauktas dėl advokato atostogų. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį laikoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, jei yra duomenų, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti įstatyme nurodytus asmenis, 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Tokių duomenų byloje nėra, nutartyje nenurodyti suėmimo skyrimo šiuo pagrindu motyvai.
Teismo posėdyje suimtojo gynėja prašė skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. R. ir jo gynėjos skundai atmetami.
Kaltinamasis ir jo gynėja skunduose nurodo iš esmės tuos pačius motyvus, kuriais ginčija suėmimo pagrindo buvimą ir nurodo aplinkybes dėl kurių kaltinamasis neatvyko į teismo posėdžius, todėl teismas dėl jų pasisakys kartu.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis D. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltinamojo gynėja skunde nepagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas vertino kaip įrodymus, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpciją. Spęsdamas dėl suėmimo D. R. paskyrimo pagrįstumo teismas byloje esančius duomenis vertino tik tiek, keik tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų buvimo nustatymu. Nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, kadangi skundžiamoje nutartyje teismas nepadarė išvadų dėl kaltinamojo kaltės, be to, asmuo gali būti pripažįstamas kaltu tik teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį.
Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam taikyta švelnesnė kardomoji priemonė buvo pakeista griežtesne, kadangi rašytinis pasižadėjimas neišvykti neužtikrino BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. kaltinamojo dalyvavimo teismo posėdžiuose.
Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad asmuo slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus.
Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo sprendžiama atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminė padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, skirdamas suėmimą šiuo pagrindu teismas atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vengia atvykti į teismo posėdžius, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamojo ir jo gynėjos skunduose nurodytos aplinkybės, kad D. R. turi žmoną, tris vaikus, iš kurių du yra mažamečiai, nuolatinę gyvenamąją vietą, yra UAB „K. M.“ direktorius ir kitos asmeninės, šeiminės bei su darbo santykiais ir jo sveikatos būkle susijusios aplinkybės yra svarbios, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo naikinimą šiuo pagrindu.
Suimtojo D. R. skunde teisingai konstatuojama, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas jei byloje yra duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti įstatyme nurodytus asmenis, 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad suėmimas kaltinamajam paskirtas ne šiuo pagrindu, bet pagrįstai manant jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Kaltinamasis ir jo gynėja skunduose itin daug dėmesio skiria kaltinamojo neatvykimo į teismo posėdžius pagrindimui, teigia, kad į teismo posėdžius jis neatvyko dėl pateisinamos priežasties – gydymosi Psichikos sveikatos centre. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas itin kruopščiai įvertino kaltinamojo nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežastis, buvo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės, kurių metu nustatyta, kad kaltinamasis lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, gali dalyvauti teisme ir duoti parodymus. Dėl kaltinamojo neatvykimo į teismo posėdžius priežasčių išsamiai pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartyse. Skunduose nurodyti argumentai nepaneigia teismo išvados, kad kaltinamasis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir vengė dalyvauti teismo posėdžiuose.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrina, kad kaltinamasis nesislėps nuo teismo ir tokiu būdu netrukdys baudžiamosios bylos nagrinėjimui bei nuosprendžio įvykdymui.
Vilniaus apygardos teismas, palikdamas galioti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas jos terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo D. R. ir jo gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundus atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.