Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., ir nubaustas:

pagal BK 222 str. 1 d. 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 220 str. 1 d. 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir J. Š. paskirta galutinė bausmė 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš J. Š. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui 46 419,31 Lt žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė apskaitą: t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 4 punkto reikalavimus, kurie numato, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį...”, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31, (duomenys neskelbtini) m., tyčia, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę I. K., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent- laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 93 atvejais neįtraukė į buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų:

- darbo užmokesčio priskaitymų 9 darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis, nepagrindė darbo užmokesčio žiniaraščiais, iš viso 116 106,33 Lt, iš jų: 2009 metais – 22 626,69 Lt, 2010 metais – 28 653,19 Lt, 2011 metais – 58 289,79 Lt, laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 – 6 536,66 Lt,

- darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) 9 darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis, nepagrindė darbo užmokesčio žiniaraščiais ir kasos išlaidų orderiais, iš viso 86019,55 Lt, iš jų: 2009 metais – 16 967,58 Lt, 2010 metais – 21 231,08 Lt, 2011 metais – 42 981,67 Lt, laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31- 4 839,22 Lt, iš jų:

1) autoelektrikui-autošaltkalviui V. B. laikotarpiu nuo 2010-02-08 iki 2010-09-30 7 atvejais darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 2 726,25 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 2 010,67 Lt,

2) autoelektrikui-autošaltkalviui A. K. laikotarpiu nuo 2011-01-18 iki 2012-01-31 13 atvejų darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 15 797,60 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 11 562,82 Lt,

3) autošaltkalviui-elektrikui I. S. laikotarpiu nuo 2011-09-20 iki 2012-03-29 7 atvejais darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 13 958,54 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 10 289,49 Lt,

4) autošaltkalviui-suvirintojui-paruošėjui-dažytojui-kėbulistui (nuo 2010-03-08 kėbulų remontininkui-paruošėjui) V. B. laikotarpiu nuo 2009-08-19 iki 2011-11-21 28 atvejais darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 47 327,45 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 35 109,06 Lt,

5) kėbulų paruošėjui-remontininkui-dažytojui A. K. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 14 atvejų darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 17 336,78 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 12 968,00 Lt,

6) autošaltkalviui S. Ž. laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2011-03-31 6 atvejais darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 6 153,39 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 4 622,00 Lt,

7) transporto priemonių variklių taisytojui K. J. laikotarpiu nuo 2010-02-08 iki 2010-09-27 8 atvejais darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 3 038,53 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 2 273,90 Lt,

8) šaltkalviui-remontininkui A. M. laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2011-07-31 8 atvejais darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 7 916,35 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 5 779,23 Lt,

9) autošaltkalviui R. R. laikotarpiu nuo 2009-05-08 iki 2009-06-30 2 atvejais darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 1 851,44 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 1 404,38 Lt

Dėl to laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, J. Š. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 163543462, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „ už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ atsakingu už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, priimto 2004 m. balandžio 13 d., 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos”, ir 40 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę.“, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, priimto 2002-07-02, 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas,” ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, tyčia laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę I. K., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio bei nepateikdamas buhalterei duomenų apie 9 asmenims už darbą laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 priskaitytų išmokų, priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, iš viso 116 106,33 Lt ir tokiu būdu siekdamas išvengti 19 637,78 Lt gyventojų pajamų mokesčio, nurodė pastarajai užpildyti ir pateikti (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2009, 2010, 2011 metų Metines A klasės išmokų deklaracijas (forma FR0573) ir laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572), kurias pateikus elektroniniu būdu buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir jo panaudojimą, o būtent:

- 2009, 2010, 2011 metų Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma (Lt, ct)” sumą sumažino iš viso 109 569,67 Lt, 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma (Lt)” sumą sumažino iš viso 18 528,64 Lt,

- laikotarpio nuo 2009-02-01 iki 2012-04-30 Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) 18 eilutėse „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio, suma (Lt, ct)” sumas sumažino iš viso 116 106,33 Lt, 19 ir 20 eilutėse „Išmokėtoms išmokoms tenkanti pajamų mokesčio suma (Lt)” sumas sumažino iš viso 19 637,78 Lt.

Taip pat J. Š., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336, priimto 1991-05-21 (2004-11-04 įstatymo Nr. IX-2535 redakcija) 5 straipsnio dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Asmenų... socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai“ ir 9 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kuris numato, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos...“, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219, priimto 2002-12-03 17 straipsnio dalies reikalavimą, kuris numato, kad „Įmonės... moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Taisyklių 20.1 punkto reikalavimus, kurie numato, kad „Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga”, ir Taisyklių 20.6 punkto reikalavimus, kurie numato, kad „Apdraustieji, kurie gauna darbo užmokestį, jiems nustatytos socialinio draudimo įmokos dalį moka nuo jiems apskaičiuoto darbo užmokesčio (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį). Socialinio draudimo įmokas iš jų darbo užmokesčio išskaito draudėjas…”, ir pažeisdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus įsakymus – 2007-07-04 Nr. V-295 „Dėl SAM pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ir 2010-06-04 Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31, tyčia, turėdamas tikslą išvengti 46 419,31 Lt socialinio draudimo įmokų, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę I. K., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nedeklaravo 9 darbuotojams už darbą laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 116 106,33 Lt ir nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų iš viso 46419,31 Lt (116 106,33 x 39,98 %), iš jų: draudėjo įmokų (30,98 %) – 35 969,74 Lt (116 106,33 x 30,98 %) ir apdraustųjų įmokų (9 %) – 10 449,57 Lt (116 106,33 x 9 %). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2009 metų I, II, III ir IV ketvirčių Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM) bei laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2012-03-31 kiekvieno mėnesio Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą ir jo panaudojimą:

- laukelyje P20.4 „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma, Lt” sumažino sumas iš viso 116 106,33 Lt,

- laukelyje P20.5 „Įmokų suma, Lt“ sumažino įmokų sumas iš viso 46 419,31 Lt (116 106,33 x 39,98 %; 9 046,15 + 11 455,55 + 23 304,26 + 2 613,35), iš jų: 2009 metais – 9 046,15 Lt, 2010 metais – 11 455,55 Lt, 2011 metais – 23 304,26 Lt, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-03-31 – 2 613,35 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl J. Š. kaltės, t. y. apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną teikimo, išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo J. Š. nusikalstamas veikas. Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. Tačiau nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės - dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. numato, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Iš Juridinio asmens duomenų matyti, kad J. Š. nuo 1997 m. lapkričio 28 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (1 t., b. l. 52-53). J. Š. atsakė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, buhalterinės apskaitos organizavimą. Tai patvirtino liudytoja I. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais. Minėto įstatymo 12 str. 1 d. nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvarko buhalterinę apskaitą pagal jai pateiktus pirminius buhalterinius dokumentus, skaičiuoja darbuotojams atlyginimus pagal darbo sutartyje numatytus atlyginimus (3 t., b. l. 152-154). Liudytojai A. M., V. B., I. S., S. Ž., A. K., R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, parodė, kad jiems buvo mokamas didesnis atlyginimas nei nurodytas darbo užmokesčio žiniaraštyje ir darbo sutartyje. J. Š. pats išmokėdavo atlyginimą penktadieniais, išmokamą sumą pasižymėdavo savo užrašų knygutėje (3 t., b. l. 151-152, 175-178, 180-181, 4 t., b. l. 37-39, 63-65). Tuo tarpu buhalterė I. K. buhalteriniuose dokumentuose nurodydavo darbuotojams išmokamus atlyginimus pagal darbo sutartyje numatytus atlyginimus. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad direktorius J. Š. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 93 atvejais neįtraukė į buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buhalterė I. K.) laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 93 atvejais neužregistravo apskaitos registruose „Žiniaraštis sąskaitai 471 Mokėtini atlyginimai” darbo užmokesčio priskaitymų 9 darbuotojams iš viso 116 106,33 Lt ir mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 86 019,55 Lt, neužregistravo kasos knygoje darbo užmopkesčio mokėjimų iš viso 86 019,55 Lt. Todėl pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-1-02014-12 medžiagą dėl to, kad direktorius J. Š., organizuodamas ir tvarkydamas buhalterinę apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimų, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. Š.) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t., b. l. 34-48). Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog direktorius J. Š. nepateikdavo buhalterei duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas ir tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nuteistasis J. Š. nepateikdamas buhalterei duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, sąmoningai pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir taip išvengė mokesčių mokėjimo valstybei.

Nuteistasis J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš jo paimtose užrašų knygutėse nurodyti asmeniniai skaičiai apie medžiagų, dažų sunaudojamą kiekį. Tiksliai nepamena ką rašė, tačiau knygutėje nėra nurodyti litai (4 t., b. l. 123-124). Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad direktorius išmokėdavo po nedideles pinigų sumas, kurias fiksuodavo savo užrašų knygutėje. Pateiktoje juodoje užrašų knygutėje sumos atitinka gautas sumas (3 t., b. l. 20-21). Liudytojas S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tyrėjos parodyta ruda užrašų knygutė jam matyta, joje direktorius J. Š. išmokant pinigus, sumą ir datą užfiksuodavo savo rudoje užrašų knygutėje, ties vardu S. nurodytos sumos yra tos sumos, kurias jam išmokėdavo direktorius (3 t., b. l. 54-55). Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog pateiktoje juodoje ir rudoje užrašų knygutėse ties jo vardu nurodytos sumos atitinka jam kiekvieną penktadienį išmokėtas sumas (3 t., b. l. 26-27). Liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išimtos užrašų knygutės, kuriose fiksuotas darbo užmokestis. Į apklausas pakviesti bendrovės darbuotojai paaiškino, kad direktorius išmokėdavo darbo užmokestį kiekvieną penktadienį, žiniaraščiuose jie pasirašydavo tik kartą per mėnesį. Leidus pavartyti užrašų knygutes, liudytojai patvirtindavo išmokėtas pinigų sumas, užrašytas knygutėse. Užrašų knygutėse buvo nurodyti vardai, pavardės, datos, sumos (4 t., b. l. 80-82). Nors apeliantas teigia, jog užrašų knygutėse prie įrašytų skaičių nėra parašyta jokių simbolių, reiškiančių, jog tai litai ar kita valiuta, tačiau liudytojai patvirtino, jog direktorius J. Š. užrašų knygutėse nurodydavo jiems išmokamų atlyginimų sumas, peržiūrėjus knygutes, jose prie vardų nurodyti skaičiai sutapo su išmokėtu darbo užmokesčiu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad J. Š. užrašų knygutėse įrašyti skaičiai yra darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis. Liudytojų A. M., V. B., I. S., S. Ž., A. K., R. R. parodymai nuoseklūs, teisiamojo posėdžio metu jie patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tarpusavyje iš esmės sutampa, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Liudytojai K. J. ir V. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir kiti liudytojai, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo parodymus pakeitė. Liudytojas K. J. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad gaudavo darbo užmokestį nurodytą darbo sutartyje. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, apklausos protokolą pasirašė neskaitęs (3 t., b. l. 150-151). Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad algalapiuose pasirašydavo už tokias sumas, kokias gaudavo. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus buvo girtas, nesidomėjo ką rašė tyrėja. Pasirašė protokolą, nes norėjo eiti gerti alaus (4 t., b. l. 36-37). Liudytojo V. B. parodymus paneigia liudytoja D. P., kuri paaiškino, jog girtų liudytojų neapklausdavo (4 t., b. l. 81). Be to, liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus ir abu kartus nurodė tokias pat aplinkybes (1 t., b. l. 77-78, 3 t., b. l. 30-31). Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų K. J. ir V. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais.

Apeliantas teigia, kad specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos padaryta ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos surinktų duomenų pagrindu, kurie nėra neginčijamai įrodantys apgaulingai tvarkomą bendrovės apskaitą bei žinomai neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimą, t. y. šių nusikaltimų padarymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas pagal perduotus bendrovės dokumentus: darbo sutartis, darbo užmokesčio žiniaraščius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, PVM sąskaitas faktūras, AB DNB banko išrašus, kasos dokumentus, apskaitos registrus bei ikiteisminio tyrimo medžiagą. Pateikti dokumentai aptarti specialisto išvadoje, atlikta kiekvieno iš paimtų dokumentų išsami analizė, visa tai įvertinta kartu su ištirtais byloje esančiais įrodymais. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimų, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t., b. l. 34-48). Aptartų duomenų visuma neginčijamai įrodo nuteistojo J. Š. kaltę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir abejonių nekelia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atliko vyriausioji specialistė A. B., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, taikomos matematikos specialybę, matematiko kvalifikaciją ir 13 metų darbo stažą ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje. Kaip matyti specialistė turi reikalingą tyrimui atlikti kvalifikaciją. Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodoma, kad specialisto išvada nėra teisinga. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo specialisto išvadą laikyti neteisinga, o vyresniąją specialistę nekompetentinga.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė J. Š. ir už tai, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną. J. Š. nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, nepateikęs buhalterei visų duomenų apie 9 asmenims už darbą priskaitytą visą darbo užmokestį, bei nurodęs jai užpildyti, ir elektroniniu būdu pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas ir nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą ir jo panaudojimą, taip realizuodamas BK 220 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Darbuotojams V. B., A. K., I. S., V. B., A. K., S. Ž., K. J.. A. M., R. R., dirbusiems pagal darbo sutartį, išmokėti darbo užmokesčiai nepagrįsti darbo užmokesčio žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais. Nuo minėtiems darbuotojams išmokėtų darbo užmokesčių nebuvo priskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, bei nebuvo sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Tokiu būdu buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d., Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 1 d., 40 str., Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1 d., 23 str. 1 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 str., 9 str. 2 d., Sveikatos draudimo įstatymo 17 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus įsakymų 2007 m. liepos 4 d. Nr. V-295, 2010 m. birželio 4 d. Nr. V-243, nuostatos.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kilti būtinos šios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją žinomai neteisingų duomenų; 2) dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Nagrinėjamoje byloje abi šios būtinos sąlygos išpildytos: J. Š. nepateikė įmonės buhalterei I. K. duomenų apie 9 asmenims už darbą laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 priskaitytų išmokų, priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, iš viso 116 106,33 Lt, tokiu būdu siekė išvengti 19 637,78 Lt gyventojų pajamų mokesčio, nurodė buhalterei užpildyti ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai 2009, 2010, 2011 metų Metines A klasės išmokų deklaracijas ir laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas. Taip pat J. Š. turėdamas tikslą išvengti 46 419,31 Lt socialinio draudimo įmokų, nedeklaravo 9 darbuotojams už darbą laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 116 106,33 Lt ir nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų iš viso 46 419,31 Lt. Nors pasak J. Š. bendrovėje buvo atliekami mokestiniai patikrinimai, tikrinami jos finansiniai – buhalteriniai dokumentai, bendrovės teikiamos deklaracijos, mokesčių apskaita, tačiau nustatyta, jog J. Š. buhalterei nepateikdavo visų duomenų apie 9 asmenims išmokamą darbo užmokestį. Todėl Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Priimdamas J. Š. apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

BPK 115 str. numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pareiškė 46 419,31 Lt civilinį ieškinį (3 t., b. l. 8-10). Pirmosios instancijos teismas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš J. Š. 46 419,31 Lt žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, o ieškovui pasiūlyta ginčą spręsti civilinio proceso tvarka. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad J. Š. savo nusikalstamais veiksmais, t. y. 9 darbuotojams už darbo laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 nepriskaičiuoto darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo, taip Valstybinio socialinio draudimo fondui padarė 46 419,31 Lt nuostolį. Kadangi žalos dydis yra tiksliai nustatytas, klausimą dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą atmesti.