Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002-04-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2004-10-18 pagal BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2005-11-25 atleistas nuo bausmės;

3) 2006-12-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 10 mėnesių;

4) 2008-10-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

5) 2009-10-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 4 metams 5 mėnesiams;

6) 2015-03-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (3 veikos), 63 str. 641 str. - laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

7) 2015-07-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams;

8) 2016-05-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 63 str. 4, 9 d., - laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

9) 2016-06-17 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. 2016-10-21 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės, paskirtos 2016-06-17 Trakų rajono apylinkės teismo ir 2016-05-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

10) 2017-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., BK 187 str. 1 d. BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., BK 641 str., - 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. d. paskirtą bausmę subendrinti su 2016-10-21 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

11) 2017-11-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę: jis 2021 m. balandžio 29 d. apie 11.25 val. Eišiškių pl. 13, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „RENAULTT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ str. 1 d.

K. R. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad įvykio metu jo vairuojamas automobilis buvo be draudimo ir be techninės apžiūros. Automobilį pirko neseniai, tačiau jis savo vardu „neperrašė“ VĮ „Regitra“. Jis 2021-04-28 iš vakaro vartojo alkoholį ir kitą dieną ryte, atsikėlęs dar išgėrė alaus ir šampano. Jam reikėjo pavažiuoti į Vilniaus miestą tvarkyti reikalų dėl darbo. Jis 2021-04-29 apie 11.00 val. su paminėtu automobiliu išvažiavo iš savo namų ir važiavo į Vilniaus miestą. Tuo metu jautėsi gerai, nors buvo girtas. Jis apie tai, kad draudžiama vairuoti automobilį apsvaigusiam ir be dokumentų, t. y. vairuotojo pažymėjimo, draudimo ir be apžiūros, žino, jog yra numatytos griežtos bausmės. Bevažiuojant Eišiškių plentu, Vilniuje jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai suprato, kad jis vairuoja automobilį neblaivus. Jam buvo patikrintas girtumas ir buvo nustatyta 2,36 promilių ir 2,56 promilių. Su pažeidimu jis sutiko, buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

L. R. Andriuškevičius ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021-04-29 nuo 6 val. 30 min. iki 18 val. 30 min. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su Vilniaus aps. Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patruliu A. S., borto Nr. V1813. 2021-04-29 važiuojant Eišiškių pl. Vilniuje, link Metalo g. Vilniuje, pastebėjo važiuojantį automobilį „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas nesegėjo automobilyje įrengto saugos diržo, dėl nurodytos priežasties nutarė minėtą automobilį sustabdyti. Sustabdžius jį ties pastatu Nr. 13, Eišiškių pl. Vilniuje, jo vairuotojas pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Bendraujant su R. G., nuo jo pasijautė sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Patikrinus minėtą asmenį per policijoje naudojamą sistemą „ LR VRM CDB“ nustatyta, kad vairuotojas neturi teisės (neįgijęs) vairuoti tos kategorijos transporto priemonės. Žodžiu pasiteiravus, ar R. G. 2021-04-29 vartojo alkoholinius gėrimus, R. G. atsakė, kad 2021-04-29 ryto metu išgėrė degtinės (kiek būtent, nenurodė). Dėl to buvo pasiūlyta asmeniui apsitikrinti neblaivumą. Pirmu pūtimu, t. y. 2021-04-29 11 val. 30 min. R. G. buvo nustatytas 2.36 prom. girtumas. Antru pūtimu, t. y. 2021-04-29 11 val. 47 min. R. G. buvo nustatytas 2.56 prom. girtumas.

Alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0115 (patikros sertifikato Nr. 1395815) 2021-04-29 rodmenimis, R. G. 2021-04-29 11.30 val. nustatytas 2,36 prom. neblaivumas, 11.47 val. nustatytas 2,56 prom. neblaivumo būsena.

2021-04-29 11.30 val. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. G. neblaivumo požymiai nustatyti iš burnos sklindančio alkoholio kvapo ir nerišlios kalbos. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas, buvo atliktas tikrinimas ir pirmo tikrinimo metu 11.30 val. nustatytas 2,36 prom., antro tikrinimo metu nustatytas 2,56 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais R. G. sutiko.

Prie bylos pridėta 2021-04-23 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pardavėjas T. B., pirkėjui R. G. pardavė transporto priemonę - R. E., v/n (duomenys neskelbtini). Sutartis pasirašyta abiejų šalių parašais.

Prie bylos pridėtas VĮ „Regitra“ išduotas automobilio R. E., v/n (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), paimtas iš R. G..

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio R. E. kaina su PVM 948 EUR.

Iš 2021-04-30 VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio R. E., v/n (duomenys neskelbtini), savininkas – J. K..

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį R. E., v/n (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,36 prom promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad R. G. vairavo automobilį R. E., be kita ko, patvirtina tiesioginio įvykio liudytojo policijos pareigūno R. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (teismas nenustatė pagrindų abejoti šiuo liudytoju). Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. K. R. G. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. G. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. R. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 8 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti R. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio R. E. konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,34 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį ryte intensyvioje Vilniaus miesto gatvėje (Eišiškių pl.), kai tuo metu eismas yra intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Taip pat pastebėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu R. G. galiojo administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). R. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu R. E., kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė R. G.. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad automobilis R. E. konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 948 Eur (su PVM) pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė R. G. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas R. G. nuosavybės teise priklausantis automobilis R. E.. R. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. R. G. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-04-29 11.30 val. iki 2021-04-30 12.32 val. (dvi dienos). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2021-04-30 siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. G. vardu registruotam automobiliui „R. E.“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2021-04-30 iki 2021-07-30. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Daiktus, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, 2021-04-23 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir VĮ „Regitra“ išduotą automobilio R. E., v/n (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), grąžinti R. G..

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. G. taikyto laikino sulaikymo laiką 2021-04-29 11.30 val. iki 2021-04-30 12.32 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 36 MGL, t. y. 1800 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021-04-30;

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „R. E.“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą valstybės naudai. R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. G. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „R. E.“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Daiktus, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, 2021-04-23 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir VĮ „Regitra“ išduotą automobilio R. E., v/n (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), grąžinti R. G..

Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.