- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-464-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00233-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- J. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-464-544/2016
Jurgita Šimonėlytė Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00233-2016-4
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti Europos vykdomąjį raštą Visagino miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. vasario 24 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo J. V. prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą Visagino miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė teismo įsakymą, pagal kurį jis turi reikalavimą į 654,37 eurų prievolę iš N. B.. Antstolis L. J. 2014 m. rugsėjo 17 d. patvarkymu grąžino jam teismo įsakymą, nurodęs, kad skolininkė N. B. deklaravo savo gyvenamąją vietą Vokietijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo J. V. prašymą atmetė. Nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo įsakymas buvo priimtas iki 2004 m. balandžio 21 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – ir Reglamentas), įsigaliojimo (2005 m. sausio 21 d.), o Reglamento 26 straipsnyje įtvirtinta, kad šis reglamentas taikomas tik po šio reglamento įsigaliojimo priimamiems teismo sprendimams, patvirtintiems ar sudaromiems teisiniams susitarimams ir oficialiai sudaromiems ar registruojamiems autentiškiems dokumentams. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad J. V. gali kreiptis į teismą ar kompetentingą instituciją tos valstybės, kurioje norima, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo nustatyta tvarka. Prašymas dėl sprendimo pripažinimo kartu su prašomo pripažinti Lietuvos Respublikos teismo sprendimo nuorašu, atitinkančiu būtinas jo autentiškumui nustatyti sąlygas, bei sprendimą priėmusio teismo išduotu pažymėjimu turi būti pateikiamas tiesiogiai reglamento priede nurodytam kompetentingam konkrečios valstybės teismui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, kadangi pareiškėjui nežinant tikslios ir konkrečios skolininkės gyvenamosios vietos Vokietijoje jis negali kreiptis į kompetetingą Vokietijos instituciją, kaip kad nurodyta skundžiamoje nutartyje. Mano, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti, kaip nustatyti skolininkės gyvenamąją vietą.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų bei Reglamento 26 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo pagrįstumo. Apeliantas skundžiamą nutartį laiko neteisėta ir nepagrįsta todėl, kad pirmosios instancijos teismas turėjo imtis, bet nesiėmė veiksmų nustatyti tikslią skolininkės gyvenamąją vietą užsienio valstybėje ir tik tuomet jam nurodyti kreiptis į kompetetingą valstybės narės instituciją kito tarpnacionalinio teisės akto pagrindu. Tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Europos vykdomojo rašto pripažinimo tvarka reglamentuota 2004 m. balandžio 21 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004. Reglamento 6 straipsnis nustato reikalavimus dokumentui, patvirtinamam Europos vykdomuoju raštu. Reglamento 26 straipsnyje įtvirtinta, kad minėtas reglamentas taikomas tik po šio reglamento įsigaliojimo priimamiems teismo sprendimams, patvirtintiems ar sudaromiems teisiniams susitarimams ir oficialiai sudaromiems ar registruojamiems autentiškiems dokumentams. Pažymėtina, jog aptariamas Reglamentas įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 21 d., dėl ko apelianto prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymo pagrįstai ir teisėtai nebuvo patenkintas.
Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti konkrečią skolininkės gyvenamąją vietą. Pabrėžtina, jog teismo veiksmus ir vaidmenį vykdymo procese imperatyviai reglamentuoja CPK VI dalies nuostatos bei kiekvienoje situacijoje taikomas konkretus Europos Sąjungos ar tarptautinis teisės aktas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. V. į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su konkrečiu prašymu išduoti Europos vykdomojo dokumento pažymėjimą, todėl jo reikalavimai ir buvo vertinami Reglamento bei nacionalinių vykdymo normų pagrindu, kurie neįtvirtina teismo pareigos nustatyti skolininko, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gyvenamąją vietą, jei pareiškėjo kreipimasis ir formuluojamas prašymas yra nepagrįsti. Civilinė bylą yra susijusi su skolos išišieškojimu ir joje nėra sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečių asmenų interesais ar kitokiu viešuoju interesu, todėl teismas negali savo iniciatyva atlikti procesinių veiksmų, kurių atlikimo bei įvykdymo pareiga jam nėra priskirta.
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais ir jų pagrindu naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo J. V. atskirasis skundas – atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.