Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-652-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
1-652-1060/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
D. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-652-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23434-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 5 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, slaugo motiną, teistas:

1) 2013 m. rugpjūčio 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnį - 4 mėnesių laisvės apribojimu;

2) 2014 m. spalio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnį - 14 parų arešto,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2018 m. gegužės 19 d., apie 00 val. 40 min. apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,87 promilės), savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė kartu gyvenančiai sugyventinei D. M. į veidą, rankomis stipriai suspaudė abi sugyventinės rankas, tuo nukentėjusiajai D. M. sukėlė fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. P. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad su D. M. kartu gyvena nuo 2018 m. sausio mėnesio, kartu veda bendrą ūkį. 2018 m. gegužės 18 d. vakare, namų virtuvėje su sugyventine ir jos giminaite Ž. S. gėrė alkoholį, buvo išgėrę apie tris butelius degtinės, visi buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Apie 00 val. 40 min. tarp jo ir sugyventinės D. M. kilo žodinis konfliktas, kurio esmės dėl girtumo nurodyti negali. Tarpusavio konflikto metu sugyventinė tyčia stipriai smogė kumščiu jam į dešinę kaktos pusę. Iš skausmo bei susinervinęs jis taip pat kumščiu smogė vieną smūgį sugyventinei į veidą, pataikydamas į nosį ir tuo pat metu stipriai sugriebė abi jos rankas ir jas suspaudė, kad sugyventinė nurimtų. Jis buvo neblaivus, todėl suspausdamas rankomis D. M. rankas žastų ir dilbių srityje, galėjo sukelti fizinį skausmą. Po jo suduoto smūgio ir suspaudus sugyventinei rankas, D. M. atrodė išsigandusi, iš jos veido išraiškos suprato, kad jai skaudėjo veidą ir rankas, nes ji rankomis trynėsi veidą, ant rankų buvo paraudimai. Kiek prisimena, D. M. paskambino policijai. Labai gailisi smurtavęs prieš savo sugyventinę ir jai sukėlęs fizinį skausmą (b.l. 57, 60-61).

Nukentėjusioji D. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. gegužės 19 d. apie 00 val. 40 min. namuose girtaujant su sugyventiniu D. P. įvyko konfliktas. Dėl ko susibarė dėl girtumo nepamena. Neblaivus sugyventinis D. P. tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu smogė vieną smūgį jai po nosimi, dėl ko labai skaudėjo, bet iš nosies kraujas nebėgo. Ji bandė rankomis užsiimti nosį, bet tuo pat metu D. P. stipriai sugriebė jai už abiejų rankų virš alkūnių, jas stipriai suspaudė ir po keleto sekundžių paleido. Dėl sugyventinio veiksmų (rankų suspaudimų) labai skaudėjo abi rankas, ant rankų liko paraudimai. Pasakius kad skauda, sugyventinis nurimo ir atsitraukė. Dėl sugyventinio D. P. sukelto fizinio skausmo pranešė policijai. Į medikus pagalbos nesikreipė, paraudimai ir patinimai praėjo, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė. D. P. jos nesužalojo, tik sukėlė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 22, 24-25).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvė (b.l. 6-16);

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad D. M. sugyventinis smogė ranka į veidą ir suspaudė rankas. Smurtą galintys rodyti požymiai: ant rankos žasto ir dilbio - kraujosruvos, po nosimi – patinimas (b.l. 17-20);

Blaivumo testu D. P. 2018 m. gegužės 19 d. 1.34 val. nustatytas 1,87 promilių girtumas (b.l. 50).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. P. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad 2018 m. gegužės 19 d., apie 00 val. 40 min. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė kartu gyvenančiai sugyventinei D. M. į veidą, rankomis stipriai suspaudė abi sugyventinės rankas. Nukentėjusioji apklausos metu nurodė, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio ir suspaudus rankas jai skaudėjo.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad D. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 64-66, 68). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, dėl prokurorės sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 63).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: D. P. teistas, bausmes atlikęs (b. l. 33-42), nebaustas administracine tvarka (b. l. 43), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 46), nedirba. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kartu su prokurorės siūlomais įpareigojimais papildomai paskiriant įpareigojimą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. P. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas D. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 19 d. 01.20 val. iki 2018 m. gegužės 19 d. 14.01 val., (b. l. 51-52; 53), (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 62) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti galutinę bausmę – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 19 d. 01.20 val. iki 2018 m. gegužės 19 d. 14.01 val., (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kaltinamąjį D. P. įpareigoti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam D. P. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam D. P. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

D. P. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė