Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2025 m. balandžio 25 d., apie 22.10 val., namuose, (duomenys neskelbtini), sudavė tris smūgius savo sugyventinei A. K. į įvairias kūno vietas: pakaušį, kaktą, nugaros sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

R. G. šiais savo veiksmai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. <...> Su sugyventine A. K. kartu gyvena 15 metų. Apie du su pusę metų gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis sudaryta A. K. vardu, tačiau už butą moka kartu. Su A. K. sutaria ir gyvena gerai, tačiau 2025 m. balandžio 25 d., apie 22.00 val., tarp jo ir A. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą, jis panaudojo fizinį smurtą prieš A. K., t. y. sudavė vieną smūgį delnu per pakaušį, vieną smūgį kumščiu per kaktą ir vieną smūgį kumščiu per nugarą, dėl ko labai nuoširdžiai gailisi. Tokio pobūdžio pykčio protrūkis pas jį įvyko pirmą kartą ir negali paaiškinti, kas nutiko. Po to, kai panaudojo fizinį smurtą prieš A. K., jam pasirodė, kad ji nuėjo į vonios kambarį. Po kurio laiko supratęs, kad pasielgė blogai, jis norėjo A. K. atsiprašyti, todėl nuėjo iki vonios kambario. Atidaręs vonios kambario duris pamatė, kad A. K. ten nėra. Pagalvojo, kad ji išėjo iš namų į kitą jų butą, tačiau jai neskambino ir jos neieškojo. Po kažkiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kas juos kvietė, jis nežino, tačiau įtaria, kad pati A. K.. Labai dėl to, ką padarė, gailisi ir norėtų su A. K. susitaikyti <...>.

Papildomos apklausos metu R. G. parodė <...> Dėl savo netinkamo elgesio jis tikrai labai gailisi. Savo sugyventinės jis atsiprašė. Prašo vadovautis jo parodymais kuriuos davė ankstesnėje apklausoje. <...> Jis sutinka šitą bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. <...>.

Be R. G. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. K. parodė, kad ji gyvena adresu, kuris nurodytas jos asmens duomenų pažymoje, nuomojamame bute kartu su sugyventiniu R. G. bei jų bendrais vaikais – A. G. ir B. G.. Su R. G. ji bendrą ūkį veda ir kartu gyvena jau apie 16 metų. Pastaruoju pusmečiu jų tarpusavio santykiai ženkliai pablogėjo – sugyventinis tapo irzlus, dažnai reiškia nepagrįstas pretenzijas dėl buities, kritikuoja, reiškia nepasitenkinimą, ją žemina, provokuoja žodinius konfliktus, po kurių dažnai demonstratyviai ignoruoja ir nebendrauja. 2025 m. balandžio 25 d., apie 22.10 val., buvo buto svetainėje, kur sėdėdama prie stalo, telefonu ji bendravo su kliente – siuntinėjo vizualizacijas dėl buto įrengimo, kas yra susiję su jos darbu. Tuo metu sugyventinis virtuvėje vartojo alkoholį (vyną). Jai susirašinėjant, jis priėjo prie jos ir pradėjo reikšti priekaištus, kad, neva, jai nerūpi šeima, liepė „nebesėdėti telefone“ ir pan. Ji paaiškino jam, kad tai susiję su darbu, tačiau jis to nepaisė. Netikėtai priėjęs prie jos, jis vieną kartą delnu trenkė jai į pakaušį, vieną kartą kumščiu – į kaktą, ir dar vieną kartą – kumščiu į nugarą. Po smurtinių veiksmų ji jautė fizinį skausmą, kurį skausmo skalėje nuo 1 iki 10 vertintų 5 balais. Visa situacija vyko mažamečių dukrų akivaizdoje. Jos pribėgo prie jos, pradėjo verkti, apsikabino ją ir maldavo tėčio liautis. Sugyventiniui atsitraukus, ji greitai pasiėmė mažametę B. ant rankų, o vyresnėlę A. paėmė už rankos ir išbėgo iš buto. Nusileidusi laiptais į pirmą aukštą, apie įvykį iškart pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Laiptinėje sutiko kaimyną T. J., kuris pamatė ją verkiančią su pusnuogiais vaikais. Jam paaiškino, kas nutiko, ir jis išreiškė pagalbą – atnešė vaikams drabužių, apklojo juos. Ji nori pabrėžti, kad tai jau penktas kartas, kai sugyventinis prieš ją naudoja fizinį smurtą. Ankstesniais atvejais į policiją nesikreipė, tikėdamasi, kad situacija pagerės. Šį kartą taip pat atsisakė rašyti pareiškimą, priežasčių kodėl - nurodyti nenori, tačiau nori, kad jam būtų uždrausta prie jos artintis. <...>.

Papildomai apklausta A. K. parodė, kad savo pirmos apklausos metu šioje ikiteisminio tyrimo byloje paminėjo, kad jos sugyventinis R. G. prieš ją smurtavo ir anksčiau. Ji pasinaudoja savo teise ir apie ankstesnius konfliktus tarp jos ir sugyventinio parodymų neduos, nekomentuos. Nori pasakyti, kad dėl 2025 m. balandžio 25 d. įvykio į teismo medicinos ekspertą ji nesikreipė, į šeimos gydytoją nesikreipė, nedarbingumo neturėjo. Civilinio ieškinio savo sugyventiniui neteikia. Taip pat ji nori pažymėti, kad dėl 2025 m. balandžio 25 d. jos atžvilgiu panaudoto smurto, jos sugyventinis atsiprašė. Ji jam atleido, tačiau jie nusprendė dar kuris laikas pagyventi atskirai, kad susigulėtų kas nutiko, o po to kreiptis į specialistus dėl psichologinės pagalbos jų šeimai. <...>.

Asmens apžiūros protokole nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai A. K., davus žodinį sutikimą, buvo apžiūrimas jos kūnas. Apžiūrėjus nukentėjusiosios veidą matomas kaktos paviršinis sužalojimas, pasireiškiantis patinimu ir paraudimu. Taip pat kairės pusės nugaros srityje matomas paviršinis odos pažeidimas. Atlikus asmens apžiūrą daugiau vizualių sužalojimų nepastebėta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. J. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Grįžęs iš lauko, (duomenys neskelbtini)-jo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, pastebėjo kaimynę A. iš gretimo buto (daugiau jokių jos duomenų nežino). Ji atrodė labai susijaudinusi, verkė, šalia jos stovėjo basos, pusnuogės jos dukros. Jis pasiteiravo, ar joms viskas gerai, po ko A. jam paaiškino, jog prieš ją smurtavo sugyventinis ir kad ji laukia policijos. Jis paklausė A., kuo jai gali padėti, ji jam padėkojo ir tylėjo, buvo labai pasimetusi, nieko neatsakė. Pamatęs, kad jos dukros sušalusios, jis nuėjo iki savo buto ir atnešė joms drabužių. Vėliau atvyko pareigūnai, kiek matė bandė patekti į butą, tačiau A. sugyventinis buto durų policijai neatidarinėjo. Tuo metu, kol pareigūnai sprendė klausimą dėl patekimo į butą, jis A. kartu su vaikais pasikvietė pas save į butą, pavaišino jas arbata. Jis nori paminėti, kad bute gyvena apie metus laiko, ankščiau jokio triukšmo, riksmų, kurie sklistų iš A. buto, jis nėra girdėjęs. Jos sugyventinio asmeniškai taip pat nepažįsta.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas objektas yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą įrašai. Eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole.

Papildomai kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – policijos pareigūnų BODY kameromis įvykio vietoje užfiksuoti vaizdo įrašai. Eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole.

2025 m. balandžio 25 d. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ 23:57:38 val. R. G. nustatytas 1,09 promilių neblaivumas.

Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu R. G. ir A. K. gyveno kartu kaip sugyventiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sudavė tris smūgius savo sugyventinei A. K. į įvairias kūno vietas: pakaušį, kaktą, nugaros sritį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamojo R. G. veiksmai, kuomet jis A. K. sudavė tris smūgius, pripažintini tyčiniais.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, įrodyta, jog R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Taip pat, pateikti duomenys apie nukentėjusiojo informavimą apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu, nukentėjusioji A. K. prieštaravimų neišreiškė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą.

R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Kaltinamasis darbingo amžiaus, turi du vaikus, „Sodros“ duomenimis dirba, iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad kaltinamasis teistas, per penkerių metų laikotarpį R. G. baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimas, šiuo atveju yra protingas ir proporcingas, todėl jo mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, R. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Be to, teismas sprendžia, kad siekiant efektyviai įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam R. G. netaikytina intensyvi priežiūra, tačiau jis įpareigotinas – per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje; viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; bei paskiriamas draudimas viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

R. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. G. laikino sulaikymo laiką, t. y. nuo 2025 m. balandžio 25 d., 23.45 val. iki 2025 m. balandžio 26 d., 12.40 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kompaktines laikmenas, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su dviem įpareigojimais ir vienu draudimu – per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); viso bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su dviem įpareigojimais ir vienu draudimu – per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); viso bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. G. laikino sulaikymo laiką, t. y. nuo 2025 m. balandžio 25 d., 23.45 val. iki 2025 m. balandžio 26 d., 12.40 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. G. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kompaktines laikmenas, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.