Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. S., jos atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui, atsakovui V. G., išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rūtai Repčenkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams V. C. (V. C.) ir V. G. dėl tėvystės nustatymo ir nuginčijimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys (e. b. l. 1-3), kuriuo prašoma nustatyti, kad V. C. nėra vaiko A. S. tėvas, kad vaiko tėvas yra V. G. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. C. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis) (e. b. l. 48).

Atsakovas V. G. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą (e. b. l. 32-33), kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvena SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis nepilnamečiam vaikui. Ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, siekiant užtikrinti jo teisę žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią ir pareigas.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė tenkinti ieškinį, palaikė ieškinyje nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad vaikas savo tėvais laiko abu atsakovus. Atsakovas V. C. žinojo, kad jis nėra vaiko tėvas. Atsakovas V. G. išlaiko vaiką, bendrauja su juo, padeda jį prižiūrėti, vykdo savo, kaip tėvo, pareigas.

Atsakovas V. C. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (CPK 123 straipsni 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 388 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvystės nustatymo bylose atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, tačiau nagrinėjamu atveju V. C. yra atsakovu pagal reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Jis buvo asmeniškai informuotas apie teismo posėdį, į jį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikianti institucija prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas V. G. daugiau prisideda prie vaiko priežiūros, nei atsakovas V. C.. Atsakovas V. G. bendrauja su vaiku, rūpinasi juo, teikia jam išlaikymą. Atsakovas V. C. su vaiku bendrauja tik telefonu. Į teismo posėdį jis neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl darytina išvada, kad nėra suinteresuotas išsaugoti tėvystę. Vaikas abu atsakovus laiko savo tėvais, tačiau turi žinoti savo tikrąją kilmę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra, duomenys apie tėvą nebuvo nurodyti (e. b. l. 19). 2012 m. lapkričio 19 d. notaras patvirtino ieškovės ir atsakovo V. C. pareiškimą dėl atsakovo V. C. pripažinimo A. S. tėvu (e. b. l. 22). Iš 2013 m. liepos 11 d. civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašo matyti, kad ieškovės dukters tėvu buvo įrašytas atsakovas V. C. (e. b. l. 20-21), išduotas gimimo liudijimas, kuriame A. S. tėvu nurodytas atsakovas V. C. (e. b. l. 3).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.). Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

Byloje paskirta teismo ekspertizė, kurios pagalba nustatyta, kad atsakovas V. G. yra ieškovės dukters A. S. biologinis tėvas 99,99999997 procento tikimybe (e. b. l. 4-5). Iš proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas V. C. su vaiku bendrauja tik telefonu, išlaikymo vaikui neteikia, mergaitės interesais nesirūpina, o atsakovas V. G. rūpinasi dukra, tekia jai išlaikymą, bendrauja su ja, leidžia kartu laisvalaikį. Pokalbio su mergaitė metu, ji nurodė, kad pastaruoju metu daugiau bendrauja su antru tėčiu (atsakovu V. G.), jis jai labai patinka, dalyvavo jos gimtadienio šventėje, perka jai dovanas, žaidžia stalo žaidimus, važiuoja su ja pasivaikščioti (e. b. l. 35).

Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų galima nuginčyti atsakovo V. C. tėvystę nepilnametės A. S. atžvilgiu ir nustatyti atsakovo V. G. tėvystę jos atžvilgiu. Nors ieškovė yra praleidusi CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatytą senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo terminą, nes nuo nėštumo pradžios žinojo, kad atsakovas V. C. nėra jos dukters A. S. tėvas, atsakovai nereikalauja taikyti senaties termino. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, į tai, kad atsakovas V. G. rūpinasi vaiku, teikia jam išlaikymą, vaikas atsakovą V. G. laiko savo tėvu, atsakovas V. C. ieškiniui nepireštaravo, nesiekia išsaugoti tėvystės, įgyvendinti tėvo pareigų A. S. atžvilgiu, ieškinio reikalavimai dėl tėvystės nustatymo ir nuginčijimo tenkintini.

Teismas išaiškina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo V. C. valstybės naudai priteisiamas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, o iš atsakovo V. G. priteisiamas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo.

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-08-02 sprendimu ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e. b. 1. 6-7). Į bylą pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-02-19 pažyma Nr. (2.16) NTP-7-1172, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 156 Eur (e. b. l. 66). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 78 Eur.

Byloje susidarė 13,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai, šios išlaidos lygiomis dalimis po 6,92 Eur priteistinos iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas V. C. (V. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra V. C. (V. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti, kad atsakovas V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Pakeisti 2013 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, nurodant, kad vaiko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. C. (V. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 75 Eur žyminio mokesčio ir 6,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 81,92 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 92 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 75 Eur žyminio mokesčio ir 6,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 81,92 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 92 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo V. C. (V. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.