- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- 1S-1912-594/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- E. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo E. S. (toliau – E. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 93-605 taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. 2009 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., paskiriant jam 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.
2011 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2009 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį dėl E. S. nuteisimo pagal BK 260 str. 3 d. už neteisėtą labai didelio kiekio (12932,8) metamfetamino įgijimą iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, kitą apygardos teismo nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą.
2011 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p ir 9 d., E. S. 2009 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nustatant galutinę 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.
2011 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria buvo pakeistas 2009 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, panaikinta, baudžiamąją bylą šioje dalyje perduodant nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
2012 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2009 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl E. S. nuteisimo pagal BK 260 str. 3 d. dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, panaikinta, šioje dalyje priimant naują nuosprendį – E. S. pripažįstant kaltu pagal BK 260 str. 3 d. dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų – amfetamino laikymo, paskiriant jam 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia – 2008 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 2 d..
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos nutarimu nutarta E. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių 26 (dvidešimt šešių) dienų laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2015 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis E. S. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį, patvirtinti Komisijos 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 93-605 bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo teigimu, tai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, kadangi tiek jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumas, tiek sunkumas bei kitos aplinkybės jau buvo įvertintos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu paskiriant jam galutinę 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismo argumentas, jog E. S. likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra pakankamai didelė, prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. nuostatoms, kadangi privalomą bausmės dalį jis jau yra atlikęs.
Skundu pažymima, kad E. S. šiuo metu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, sportuoja, daug skaito, dalyvauja būrio ir pataisos namų visuomeninėje veikloje, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra geri, jis yra nuolat lankomas, artimieji jam padeda ir finansiškai. Nuteistojo teigimu, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis suvokia adekvačiai kaip savo gyvenimo klaidą, yra nusiteikęs ateityje vengti ne tik situacijų, bet ir žmonių, galinčių suteikti galimybę arba paskatinti nusikalsti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. S. skundas atmetamas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Analizuojant apygardos teismui pateikto skundo argumentus aptarto teisinio reguliavimo kontekste, matyti, kad Komisija, nors ir svarsčiusi nuteistojo E. S. prašymą dėl lygtinio paleidimo dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui, tačiau vis tik priėmė nepagrįstą sprendimą dėl E. S. pasiruošimo gyventi laisvėje laikantis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis E. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina nustatyti, kad nuteistasis, kurį iš pataisos įstaigos ketinama paleisti lygtinai, vykdo savo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, leidžia manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, individualų socialinės reabilitacijos planą E. S. vykdo – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu režimo reikalavimų nepažeidė, buvo vieną kartą paskatintas, toliau mokėsi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre ir įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę bei dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. S. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 35 balai. Tačiau, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, sutinkamai su aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, turi būti nustatyta ir nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, E. S. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.
Vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra mąstymas ir elgesys (siekia tiesioginio atlygio, kuris priveda prie teisės pažeidimų). Iš byloje esančios informacijos matyti, kad E. S. iki įkalinimo mokėsi Kauno Šančių vidurinės mokyklos 10-oje klasėje, niekada nedirbo ir darbinės patirties neturi, bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje taip pat nedirbo, aktyvaus siekio įsidarbinti nedemonstravo. Šiame kontekste labai svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė siekdamas materialinės naudos (neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos) ir nors skundu apygardos teismui E. S. nurodo, kad būdamas laisvėje pinigų gaudavo iš savo darbo, todėl šiam tikslui jam nereikėjo elgtis nusikalstamai, tačiau tokių duomenų, t. y. patvirtinančių nuteistojo darbinę patirtį šiam būnant laisvėje, pateiktoje medžiagoje nėra. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nors, nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis dirbs UAB „R.“ vadybininko pareigose, tačiau vis tik įvertinus tai, kad pataisos namuose įgyti darbinės patirties jis nededa jokių pastangų, kaip ir prieš įkalinimą, taip ir šiuo metu yra išlaikomas savo artimųjų, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti tinkama jo elgesio korekcija bei pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, kad E. S. atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, kas neabejotinai rodo jo pastangas vykdyti jo atžvilgiu nustatytą socialinės reabilitacijos planą, kadangi nuteistojo pastangos įgyti legalų pragyvenimo šaltinį ir bent minimalią darbinę patirtį, šiuo atveju yra vienodai svarbios. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje vienintelė nuteistajam rekomenduojam probacijos sąlyga – pradėti dirbti, todėl ši nuostata, aukštesniojo teismo manymu, turėtų būti įtraukta į nuteistojo socialinės reabilitacijos planą, kurio vykdymas leistų spręsti dėl galimo nuteistojo lygtinio paleidimo ateityje.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal BVK 111 str. nuostatas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju nuteistojo atsainus požiūris į darbą pataisos namuose verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį.
Kiti nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir nuteistojo pastangos (ar veikiau jų nebuvimas) taipogi verčia abejoti jo pasiruošimu kurti savo gyvenimą laisvėje teisėtais būdais ir priemonėmis. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados duomenų, nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai bei tai, kad jis nors ir žino savo veiklos bei nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau yra linkęs jį sumenkinti, yra susirūpinęs savo statusu draugų kompanijoje ir savo bičiulių nuomone, aukštesniojo teismo vertinimu, gali sudaryti prielaidas nuteistajam nusikalsti ateityje. Šiuo atveju tai, kad E. S. kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko siekdamas nuteistųjų bendrijoje išlaikyti jo lūkesčius atitinkantį statusą iki šiol, reiškia, kad nuteistasis šio kriminogeninio veiksnio nešalina ir nesistengia šalinti, o tai vėlgi kelia abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų. Trečiasis nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys – dviprasmiškos nuostatos į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą – taip pat neleidžia E. S. vertinti kaip besitaisančio asmens, pasiruošusio gyventi visuomenėje, kurioje kiekvienas jos narys turi ne tik teises, bet ir pareigas. Juo labiau įvertinus ir tai, kad kiekvienas nuteistasis, kurio atžvilgiu taikomas lygtinio paleidimo institutas, išėjęs iš pataisos įstaigos, probacijos įstatymo nustatyta tvarka tam tikrą laiką yra prižiūrimas atitinkamų probacijos tarnybos darbuotojų.
Analizuojant nuteistojo elgesio korekciją bei pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nuo 2008 m. balandžio 15 d. E. S. vidaus tvarkos taisykles pažeidė net 15 kartų, iš jų 9 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinis itin šiurkštus drausmės pažeidimas – psichotropinių medžiagų vartojimas, E. S. atžvilgiu buvo užfiksuotas 2014 m. spalio 13 d.. Po šio pažeidimo jis buvo paskatintas tik vieną kartą, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme pastebima tik nuo 2015 m. liepos 3 d. (paskutinysis paskatinimas).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.