- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- 1-844-284/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11935-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Kaltinamasis
- L. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
L. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti P. kaime, P. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, teista 1997-05-22 Pasvalio rajono apylinkės teismo, teistumas išnykęs,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji L. M. 2019 m. kovo 23 d., apie 12:00 val., Pakruojo r., L. sen., L.ų k., konflikto metu su J. T. , tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į dešinį skruostą, taip sukėlė nukentėjusiajam J. T. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios L. M. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
L. M. , apklausta įtariamąja, kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 metų kovo mėnesį, tiksliai dienos nepamena, galėjo būti 23 diena, ji viešėjo pas savo mamą ir brolį, Pakruojo r., L. k. Tą dieną, J. T. apie 12 valandą atvažiavo į savo bityną. Tarp jos ir Juozo įvyko konfliktas dėl medelių, kurių J. nenorėjo išrauti. Konflikto metu su J. vienas nuo kito stovėjo maždaug 30-35 centimetrų atstumu, stovėjo trikampiu, tai yra šiek tiek pasisukę vienas į kitą, jos dešinė kūno dalis buvo pasukta į J. kairės pusės kūno dalį. Konflikto metu J. dešinės rankos delnu jai sudavė į dešinės pusės skruostą, o ji iš karto jam delnu vieną kartą sudavė į kairįjį skruostą. Smūgį sudavė automatiškai, kadangi jis pirmas sudavė, ji sudavė gindamasi, bet J. daugiau smūgių nesudavė, nebuvo nei rankos pakėlęs, J. iš karto iškvietė policiją. Papildomos apklausos metu parodė, kad įvykio dieną buvo labai susinervinusi, todėl gali ir neprisiminti kuria ranka ir į kurį skruostą sudavė J. T. , gali būti, kad jam sudavė į dešinįjį skruostą, kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi sudavusi J. T. , smūgį sudavė jam spontaniškai, po to kai jai sudavė J. T. , jis daugiau ant jos neketinio pulti, jai suduoti, taip pat negrasino, kad dar suduos ar panašiai, o ji tiesiog sureagavo į J. T. smūgį jam suduodama į veidą. Savo smūgiu jam galėjo sukelti skausmą (b. l. 92-94, 119);
nukentėjusysis J. T. parodė, kad 2019-03-23, apie 12 val., nuvyko į Pakruojo r., L. k. Tarp jo ir L. M. įvyko konfliktas. Konflikto metu L. M. sudavė vieną kartą kumščiu jam į veidą, dėl ko sukėlė fizinį skausmą, skruostas paraudo. Konfliktą matė K. Ž. . Papildomai apklaustas parodė, kad konflikto metu L. M. sudavė vieną smūgį suspaustu kairės rankos kumščiu į dešinį skruostikaulį, tiesiog į skruostikaulio kaulą iš karto po akimi. Tuo metu, kai gavo smūgį, į jį niekaip nesureagavo, nes smūgis buvo labai netikėtas. Po jos smūgio į dešinę veido pusę, jis nespėjo rankomis užsidengti ar susiimti už veido, nes abi rankos buvo užimtos, - dešinėje rankoje laikė savo telefoną, o kairė buvo kelnių kišenėje, joje ant rankos piršto dar buvo užsimovęs metalinį žiedą su automobilio rakteliais. Tik gavęs smūgį, jis iš karto L. M. pasakė, kad skambins policijai. Po suduoto smūgio jam sukeltą skausmą jis vertina kaip vidutinį, jis nebuvo labai stiprus, nes jokios mėlynės neliko, sąmonės praradęs nebuvo, po smūgio netgi neatsilošė jo galva. Iš karto po smūgio skruostas paraudo, paraudimas dar matėsi ir tą pačią dieną apie 16 val., kai atvažiavo policijos pareigūnas, kuris jį nufotografavo. Kiek pamena, paraudimo skruoste nebesimatė sekančios dienos rytą. Skausmą skruoste jautė dar dvi dienas po įvykio, nes namuose dirbo, skaldė malkas, todėl pasilenkus skruostikaulį vis suskausdavo. Prieš tai, iki gaunant smūgį, tokio skausmo nejuto, todėl yra visiškai įsitikinęs, kad skausmą juto dėl L. M. suduoto smūgio (b. l. 14, 42, 46, 47);
liudytoja K. Ž. parodė, kad 2019-03-23, apie 12 val., buvo savo namų, esančių Pakruojo r., L. k., kieme, kai išgirdo, kad gretimame žemės sklype vyksta konfliktas tarp jos dukros L. M. ir J. T. . Nuėjusi į konflikto vietą pamatė, kaip J. T. dešine ranka sudavė L. M. į veidą, o jos dukra L. M. trenkė jam atgal į skruostą. Po to ji išėjo į namus ir nebematė kas vyko tarp jos dukros ir J. T. (b. l. 52-55);
liudytoja D. Ž. parodė, kad L. M. yra jos sesuo, kuri 2019 metų, kovo mėnesį, dienos nepamena kartu su ja viešėjo pas savo mamą K. Ž. , Pakruojo r., L. k., M. Ž. taip pat buvo, nes kartu su mama gyvena. Apie 11 valandą, tiksliai kiek buvo valandų tikrai pasakyti negali, į savo bityną, kuris rubežiuojasi su mamos sodyba, atvažiavo J. T. . Jos brolis M. nuėjo link J. T. , jis norėjo su juo susitarti dėl medžių kurie buvo pasodinti brolio žemėje, tai yra medžiai buvo pasodinti J., tačiau pernai permatavus žemę jos atsidūrė brolio žemės dalyje, todėl brolis nori, kad J. medžius išsirautų ar kitaip spręstų problemą, o J. dėl to nesutinka. Po kiek laiko link J. T. nuėjo mama ir sesuo, o kadangi nei vienas negrįžo, nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Nuėjusi išgirdo L. ir J. konfliktą, jie abu buvo susinervinę, L. šaukė J., kad jis medžius nusirautų, o J. sakė L. "tau į psichuškę reikia". L. stovėjo priekiu į J., buvo labiau jam iš dešinės, į ją jie abu buvo pasisukę šonu. Ji abiems liepė nusiraminti, bet po to apsisuko ir nuėjo atgal į namus. Po jos iš karto atėjo mama, sakė, kad J. sudavė L., o ši J. davė atgal, bet su kuo ir kur vienas kitam sudavė neminėjo, pati nematė nei kaip L. buvo suduotas smūgis nei kaip J. ji sudavė. Kadangi muštynių nematė, todėl daugiau nieko pasakyti negali (b. l.65, 66);
iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta Pakruojo r., L. k. (b. l. 16);
iš 2019-03-23 asmens apžiūros protokolo matyti, kad J. T. dešiniajame skruoste stebimas paraudimas (b. l. 33).
Kaltinamosios L. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes ji smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam J. T. fizinį skausmą.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajai pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 124-126), kuriame nurodyta, jog įtariamoji L. M. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Kaltinamosios L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąją L. M. siūlė nubausti viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 24 valandas visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 24 valandas visuomenės labui.
Skirdamas bausmę kaltinamajai L. M. , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.
Kaltinamoji L. M. anksčiau teista vieną kartą, teistumas išnykęs (b. l. 72), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, administracine tvarka nebausta (b. l. 82-83), nedirbanti (b. l. 74-75), užimtumo tarnyboje registruota (b. l. 76), tiek prokurorė, tiek kaltinamoji prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) L. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str.).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
L. M. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 104-105), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 24 (dvidešimt keturias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant ją per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 24 (dvidešimt keturias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamajai išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistoji sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kaltinamoji, nesutikdama su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.