Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovei S. D., ieškovės atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, atsakovui L. M. ir išvadą teikiančios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui L. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo parengiamajame posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į civilinės bylos pobūdį, kuris yra dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, pažymėtina, kad laisvė disponuoti priklausančiomis teisėmis yra saistoma pareigomis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus (CPK) 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).

5. Atsakovui tinkamai pranešta apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo šaukimas įteiktas asmeniškai. Atsakovui buvo išaiškinta, kad parengiamojo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Todėl parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismas viešame teismo posėdyje bylą iš esmės išnagrinėjo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

6. Institucija teikiant išvadą byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad sutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu iš dalies. Neprieštarauja, kad bylos šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Sutinka, kad iš vaiko tėvo būtų priteistas išlaikymas, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvo turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Siūlo ieškovei apgalvoti ir teismui pateikti kitą bendravimo tvarką, kuri užtikrintų skyrium gyvenančio tėvo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Patvirtinus tokią tvarką nebus palaikomi normalūs tėvo ir vaiko santykiai, bus apribotos tėvo galimybės dalyvauti vaiko auklėjime. Esant išvadą teikiančios institucijos prašymui teismo posėdyje bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir priimant sprendimą vadovautis pateikta išvada, byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. L. M. yra nepilnamečio vaiko T. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, S. D. – motina. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis ieškovės ir atsakovo nuosavybe nėra registruotų transporto priemonių. Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas rodo, jog S. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini)., kuriam antstoliai apribojo disponavimo teises. Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas rodo, jog L. M. registruoto nekilnojamojo turto neturi. Nuo 2022 m. spalio 1 d. S. D. dirba žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, per 2023 m. spalio mėnesį darbo užmokesčio suma sudarė 460,19 Eur. Nėra duomenų apie atsakovo įdarbinimą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

8. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko T. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis nuo 2023 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė prašė skirti ją uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas. Atsakovas nepateikė atsiliepimo dėl šio ieškovės ieškinio reikalavimo.

9. Tėvų prievolė išlaikyti savo vaiką yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

10. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų.

11. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

12. Ieškovė nenurodė konkrečių vaiko poreikių ir nepateikė juos pagrindžiančių rašytinių duomenų, tačiau iš ieškovės ieškinio nustatyta, jog nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 600,00 Eur suma. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos, susijusios su darbo užmokesčiu sudaro 460,19 Eur, ji augina du nepilnamečius vaikus, už vaikus gauna išmokas. Ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1 kambario bute, kuriam antstoliai apribojo disponavimo teises. Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovės gaunamos pajamos yra pakankamos ir reguliarios, tačiau turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga. S. D. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės bendrosios ir specialiosios paslaugos, šeimai sudarytas pagalbos planas, tačiau nuo ieškinio pateikimo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus negauta.

13. Atsakovui nepateikus atsiliepimo ir neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, bylos rašytinė medžiaga leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas yra darbingas, neturi sveikatos problemų ir pats pragyvena. Nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius. Teismas taip pat neturi duomenų, kad atsakovas būtų sudaręs santuoką, turėtų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovas visiškai neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

14. Teismas, nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį vaiko išlaikymui, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir kriterijus, reikšmingus įvertinant išlaikymo dydį, taip pat į tėvų galimybes teikti vaikui tokio išlaikymo dydį, t. y. šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Aukščiau įvertinta atsakovo turtinė padėtis ir išlaikytinių skaičius leidžia teismui teigti, jog jis gali skirti ieškovės ieškinyje prašomą 200,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Nors ieškovė gauna išmokas skirtas vaikui, tačiau teismas pažymi, jog šios išmokos yra valstybės parama, kuri neturi kompensuoti atsakovo teikiamo išlaikymo pareigos. Kadangi atsakovas yra pilnametis, sąmoningas žmogus, todėl, teismo vertinimu, geba įvertinti savo galimybes ir pasirengimą išlaikyti vaiką ir turi prie vaiko išlaikymo prisidėti. Teismas konstatuoja, jog ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimaliausių vaiko poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai, taupiai ir apdairiai naudojant turimas lėšas, yra pakankamas vaikui, gimusiam (duomenys neskelbtini), bei užtikrinantis būtinas sąlygas jam augti.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytą iš atsakovo L. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui T. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant šias lėšas į ieškovės kredito įstaigos sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Tuo ieškovės ieškinys tenkintinas dalyje visiškai.

16. Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

17. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 straipsnio 1 dalis), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šiuo atveju bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametis vaikas T. M. gyvena kartu su motina S. D., kuri visapusiškai rūpinasi juo. Nors atsakovas nepateikė atsiliepimo ir dėl šio ieškovės ieškinio reikalavimo, kuris ieškinio rezoliucinėje dalyje ieškovės nebuvo suformuluotas, teismas šį reikalavimą pagal aktyvų teismo vaidmenį šios kategorijos bylose sprendžia kartu su kitais ieškovės pareikštais reikalavimais ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Išvadą teikianti institucija sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Teismo vertinimu ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl T. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina S. D. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

18. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

19. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas gali bendrauti su dukra gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei. Dėl bendravimo laiko atsakovas privalo susitarti su ieškove prieš tris dienas. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės ieškinyje prašomos nustatyti bendravimo su dukra tvarkos. Tačiau išvadą teikianti institucija išvada siūlė ieškovei apgalvoti ir teismui pateikti kitą bendravimo tvarką, kuri užtikrintų skyrium gyvenančio tėvo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pažymėjo, kad patvirtinus tokią tvarką nebus palaikomi normalūs tėvo ir vaiko santykiai, bus apribotos tėvo galimybės dalyvauti vaiko auklėjime. Nenustatyta, jog ieškovė sudaro kliūtis atsakovui bendrauti su dukra, tačiau atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos išvadą, įvertinus vaiko amžių, teismo vertinimu atsakovas pagrįstai visų pirma turi dėti pastangas dėl atvykimo bendravimui vaikų gyvenamoje vietoje. Tik vėliau, esant dukros ir tėvo tarpusavio ryšiui (pripratimui), galimas tėvo bendravimas su dukra ne tik ieškovės gyvenamojoje vietoje. Teismas nenustatė, jog ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka kaip nors pažeistų jo interesus.

20. Atsižvelgiant šiuos argumentus bei į ieškovės ieškinyje nurodytus reiškiamo reikalavimo motyvus ir institucijos teikiančios išvadą pateiktą išvadą, aktyvų teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, nustatytina atsakovo dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir bendravimo su jais tvarka.

21. Nėra duomenų, jog atsakovas bendrauja su dukra, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, atsakovui teismo iniciatyva nustatytinas pereinamasis laikotarpis (nenustatant jo konkrečiai), kurio metu atsakovas L. M. gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku, gimusiu (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamoje vietoje, dalyvaujant ieškovei S. M.. Praėjus šiam pereinamajam laikotarpiui, dukrai pripratus prie tėvo, atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimant jį bendravimui su savimi, nedalyvaujant ieškovei. Visą bendravimo laiką atsakovas privalo suderinti su ieškove prieš tris dienas. Išaiškintina, jog tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

22. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybei išlaidos už ieškovės atstovavimą sudaro 240,00 Eur.

23. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo byloje turėtų būti sumokėtas 54,00 Eur žyminis mokestis (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc., mažinant 75 proc. = 54,00 Eur), už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (išvestinis dėl bendravimo tvarkos nustatymo) turi būti sumokėtas 109,00 Eur žyminis mokestis, taigi iš viso už ieškinio reikalavimus turi būti sumokėtas163,00 Eur žyminis mokestis. Teismas šioje byloje patyrė 27,85 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

24. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, taip pat į tai, kad ieškinys iš esmės patenkintas visiškai, kad ieškovė bylose dėl išlaikymo priteisimo atleista nuo žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo valstybės naudai pagal paskaičiavimus priteistina 163,00 Eur žyminio mokesčio suma ir 27,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui T. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant šias lėšas į ieškovės S. D. kredito įstaigos sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtina vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tokią atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką T. M., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir bendravimo su dukra tvarką: atsakovas L. M. pereinamuoju laikotarpiu (nenustatant jo konkrečiai) gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku jo gyvenamoje vietoje, dalyvaujant ieškovei S. D.. Praėjus šiam pereinamajam laikotarpiui, dukrai pripratus prie tėvo, atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimant dukrą bendravimui su savimi, nedalyvaujant ieškovei. Visą bendravimo laiką atsakovas privalo suderinti su ieškove prieš tris dienas.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 163,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 00 euro centų) žyminio mokesčio, žyminį mokestį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 mokėjimo paskirtis – priteistas žyminis mokestis).

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,85 Eur (dvidešimt septynių eurų aštuoniasdešimt penkių euro centų) teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, bylinėjimosi išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662 mokėjimo paskirtis – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos).

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 240,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 00 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams.