- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- N-444-2949-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas paskyrė G. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalį 150 litų baudą, o pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį – 30 litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė jam paskirta nuobauda - 150 litų bauda. Nuobaudos G. J. paskirtos už tai, kad jis, 2009 m. liepos 21 d. vairuodamas automobilį, nebuvo prisisegęs saugos diržų, be to, policijos pareigūnui nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi G. J. skundo netenkino.
Teismas konstatavo, kad bylos duomenų visuma patvirtina, jog pareiškėjas vairavo automobilį neprisisegęs įrengto saugos diržo, policijos pareigūnams nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso (šį dokumentą jis pateikė tik bylą nagrinėjusiam pareigūnui). Pažeidimų užfiksavimo vietoje buvęs policijos pareigūnas parodė, jog jis iš anksčiau pareiškėjo nepažinojo, kad jis aiškiai matė, jog pareiškėjas buvo neužsisegęs saugos diržo, dėl to ir stabdė jo automobilį. Pažeidimą aiškiai matė ir už 10 metrų stovėjęs jo porininkas. Tuo metu kitų sustabdytų automobilių nebuvo, matomumas buvo geras. Teismas atmetė pareiškėjo motyvus kaip prieštaraujančius kitų bylos duomenų, kurie sudaro logiškai nuoseklią įrodymų grandinę, visumai. Pažymėta, jog policijos pareigūnas paaiškino, kad pareiškėjas pravažiavo pro pat jį, liudytojo parodymai, duoti teismo posėdžio metu, iš esmės sutapo su policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis, taip pat pažeidimo protokolo duomenimis. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas siekia išvengti administracinės atsakomybės neigiamų pasekmių. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas ir liudytojai (policijos pareigūnai) iš anksčiau asmeniškai pažįstami nebuvo, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, policijos pareigūnai tik vykdė savo tarnybinę užduotį, todėl jiems melagingai apkaltinti pareiškėją nebuvo pagrindo. Teismas jų paaiškinimus vertino kaip nešališkus ir jais rėmėsi, priimdamas procesinį sprendimą byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., 20 str. 3 d., Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N16-512/2007). Konstatuota, jog automobilio dydis, pareiškėjo vilkėtų drabužių spalva, saulės šviesos intensyvumas, kelio posūkio kampas neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad iš priekio ir iš šono pareiškėjo transporto priemonę stebintiems policijos pareigūnams, kurie buvo nedideliu atstumu apšviestoje gatvėje, neįmanoma buvo pastebėti, ar pareiškėjas važiuoja užsisegęs saugos diržą. Padaryta išvada, kad pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 202 punkto reikalavimus ir jo veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Nurodyta, jog kartu su pareiškėju važiavusi liudytoja yra jo bendradarbė, todėl logiška, jog ji taip pat siekia padėti pareiškėjui išvengti administracinės nuobaudos neigiamų pasekmių. Be to, ji buvo tik keleivė, jai nebuvo būtinumo įdėmiai stebėti vairuotojo pusės saugos diržo padėtį, todėl duodama parodymus ji gali sąžiningai klysti. Tiek pareiškėjo, tiek minėtos liudytojos parodymai prieštaravo kitų įrodymų visumai, todėl nevertinti kaip pagrindas skundui tenkinti.
Pareiškėjas pripažino, kad pažeidimų užfiksavimo vietoje policijos pareigūnams jis nepateikė galiojančio draudimo poliso. Tačiau teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė ne KET 238 punkto, kaip nurodyta pažeidimo protokole, o KET 16 punkto reikalavimus. Šis pažeidimas nelaikytas esminiu, kadangi skiriant administracinę nuobaudą jis buvo ištaisytas ir pareiškėjo priešingi teisei veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.
Nenustatęs pareiškėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, teismas iš esmės sutiko su pareigūno išvada. Teismas vadovavosi ATPK 20 straipsniu, nurodė, kad administracinė nuobauda turi būti griežta, sukelti neigiamas pasekmes. Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašas pareiškėjui buvo įteiktas, procesinės teisės jam išaiškintos, tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą institucijoje, suteikta teisė duoti paaiškinimus, pareiškėjas betarpiškai dalyvavo bylos nagrinėjime institucijoje, policijos pareigūno veiksmai skiriant nuobaudą atitinka ATPK 284 straipsnio nuostatas. Kitus pareiškėjo skundo argumentus teismas laikė neteisiniais arba neesminiais, nes jie tiesiogiai nesusiję su pažeidimo sudėtimi, administracinės nuobaudos skyrimo procedūra bei paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens skundo nagrinėjimas viešame teismo posėdyje leidžia pašalinti procesinius pažeidimus, galimai padarytus anksčiau nagrinėjant bylą bei skiriant administracinę nuobaudą.
III.
G. J. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - jo skundą patenkinti. Apeliantas paaiškina, kad galiojančio draudimo poliso iš karto nerado, tačiau patikino pareigūną, kad jį turi. Teigia vairavęs prisisegęs automobilyje įrengtus saugos diržus. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos D. S. parodymus (policijos pareigūnai taip pat yra bendradarbiai), pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, neatkreipė dėmesio į tai, kad antrasis įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas jo teismo posėdžio metu neatpažino ir teigė pirmą kartą matantis (jis pažeidimų užfiksavimo metu buvo nusisukęs ir bendravo su kito automobilio vairuotoju, tik po kurio laiko priėjo prie policijos automobilio). Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnas, kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, į teismo posėdį neatvyko ir parodymų nedavė. Be to, apelianto teigimu, teismas neteisingai nustatė aplinkybes, susijusias su jo automobilio sustabdymu (teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas nurodė, kad automobilį stabdė jo porininkas, o jis tuo metu kalbėjo telefonu), neteisingai įvertino įrodymus (pažeidimo protokolas gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų, juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu pažeidimo subjektyviąją pusę ir pan.). Apelianto teigimu, tarnybinio pranešimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo tarpusavio atitikimas nepadidina jų įrodomosios galios. Apeliantas pažymi, kad vien tik rašytiniai policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, o patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai negali būti vertinami kaip nepatikimi vien dėl to, kad jis apkaltintas, pareiga pateikti įrodymus tenka kaltintojui. Apelianto manymu, policijos pareigūnai įrodinėjimo pareigos neįvykdė tinkamai, nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ginčytinas aplinkybes, teisės pažeidimo subjektyviąją pusę (byloje nėra automobilio nuotraukų, nenustatyti ir neapklausti liudininkai). Apeliantas pažymi, kad kilus neaiškumams visos abejonės ir netikslumai aiškinami apkaltintosios pusės naudai. Jo teigimu, tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo abejoja, ar administracinis teisės pažeidimas buvo fiksuojamas tinkamai ir ar jį fiksavę pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas, turi būti renkami įrodymai, paneigiantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens abejones. Priešingu atveju turi būti daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės proceso metu buvo pažeistos, o reikšmingos bylai aplinkybės neišaiškintos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje N12-125-04). Apeliantas teigia, kad teismas nesilaikė ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatų, o priimtas procesinis sprendimas pripažintinas nepagrįstu ir naikintinas. Apeliantas nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo raštinės darbuotojai nepagrįstai atsisakė suteikti jam teisę susipažinti su bylos medžiaga, tuo pažeidė jo procesines teises, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje bei 83 straipsnio 4 punkte, laiku nesurašydami protokolo iš jo atėmė teisę pateikti teismui pastabas dėl protokolo, dėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, buvo pažeistos jo procesinės teisės rengiant apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyris atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog iš pradžių G. J. pažeidimų padarymą pripažino, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje bei 134 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 134 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad naudojimosi saugos diržais <...> tvarkos pažeidimas užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo 100 iki 200 litų, o ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) - kad KET pažeidimai, atskirai neaptarti šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų.
G. J. nepripažįsta pažeidimų padarymo, tačiau iš policijos pareigūnų G. P. bei A. V. paaiškinimų matyti, kad jie abu aiškiai matė, jog G. J. važiavo neprisisegęs saugos diržo, policijos pareigūnui nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Liudytojas A. V. buvo apklaustas apie bylai reikšmingas aplinkybes teismo posėdyje, jis patvirtino matęs, kad G. J. važiavo neprisisegęs saugos diržo. Dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje nedalyvaujant G. P. G. J. neprieštaravo. Netikėti minėtų policijos pareigūnų paaiškinimais, kurie pažeidimus užfiksavo vykdydami tarnybines pareigas, nebuvo suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti asmenį pažeidimo padarymu, nenustatyta pagrindo. Tuo tarpu D. S. parodymus teismas pagrįstai įvertino kritiškai, kadangi ji yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bendradarbė, jos paaiškinimų objektyvumu yra pagrindo abejoti. Apeliantas pripažįsta, kad galiojančio privalomojo draudimo poliso iš karto nerado, policijos pareigūno prašymu jo nepateikė, iš 2009 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno nutarimo bei paties G. J. paaiškinimų matyti, kad draudimo polisą jis pateikė tik atvykęs į bylos nagrinėjimą. Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad G. J. padarė ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje bei 134 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl jam pagrįstai paskirtos atitinkamos administracinės nuobaudos.
Kadangi ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo apeliantas nepripažįsta, nėra nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, įvertinus pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, paskirta administracinė nuobauda vertintina kaip parinkta tinkamai. Išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
G. J. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.