Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1065-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-03-03
Bylos Nr.
1-1065-932/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06982-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
R. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1065-932/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06982-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.; 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. 2015 m. vasario 1 d., apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, konflikto metu savo šeimos nariui – su juo kartu gyvenančiai sugyventinei T. E. sudavė delnu į veido sritį ne mažiau kaip 7 (septynis) kartus, tokiu būdu sukeldamas T. E. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Č. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis R. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis kartu su sugyventine T. E. jos trijų kambarių bute gyvena kartu apie 4 metus. R. Č. dirba ir išlaiko savo sugyventinę, nes ji yra neįgali. Kartu gyvena ir T. E. motina. 2015-02-01 vakare jie visi buvo namie, virtuvėje vartojo alkoholį, išgėrė du butelius degtinės. Prieš tai buvo girtas, nes šeštadienį irgi išgėrė du butelius degtinės. Taisija buvo labai girta, todėl liepė jai daugiau negerti, bet ji neklausė, reikalavo dar įpilti degtinės, pradėjo virtuvėje su juo konfliktuoti ir du kartus delnu sudavė jam per galvą. Tada jis jai taip pat delnu kelis kartus sudavė atgal per veidą. Po to ji išėjo į kambarį ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, pažada daugiau savo veiksmų nekartoti. Sutinka savanoriškai laikinai išsikelti iš sugyventinės buto, gyventų darbovietėje. 2015-02-18 apklausos metu R. Č. pasiliko prie savo pirminių parodymų (b. l. 28-29, 34-35).

Nukentėjusioji T. E. parodė, kad dėl regėjimo yra neįgali, nieko nemato. Ji kartu su sugyventiniu R. Č. ir savo motina gyvena 3 kambarių bute. Butas priklauso jai (T. E.). Kartu gyvenantys jau 4 metus. Vaikai su jais negyvena. 2015-02-01 bute jie visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus (alų, degtinę, sidrą), nes nusipirko skalbimo mašiną. Abu buvo girti, abu turi priklausomybę alkoholiui. Alkoholį vartojo jau kelias dienas iš eilės. Vėlai vakare tarp jų įvyko konfliktas, nes sugyventinis pradėjo reikalauti, kad ji su juo susituoktų, o ji pasakė nenorinti. Iš pradžių kilo žodinis konfliktas, po to jis pakėlė ranką, t. y. konflikto metu sudavė viena kartą delnu jai į veidą. Pradėjo ant jos rėkti, kad namie jai padaręs remontą, nupirkęs buitinių daiktų. Po to vėl delnu sudavė vieną kartą į veidą, pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Viso sudavė ne mažiau kaip 7 kartus. Atradusi momentą, užsirakino mamos kambaryje ir iš telefono paskambino policijai. Už šį įvykį ji jam atleidžia, jie susitaikė, planuoja kitą savaitę koduotis nuo alkoholio. Leidžia jam gyventi toliau pas ją bute, kadangi kitos gyvenamosios vietos jis neturi (b. l. 14-15).

Liudytoja I. L. parodė, kad 2015-02-01 apie 23.10 val., patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtauja sugyventinis. Atvykus bute juos pasitiko neįgali (akla) nukentėjusioji T. E., kuri buvo neblaivi ir paaiškino, kad jos sugyventinis R. Č. delnu sudavė jai per veidą apie 10 kartų. Ant jos veido iš kairės pusės žando apačioje matėsi mėlynė. Dėl ko įvyko konfliktas, ji negalėjo paaiškinti, nes buvo labai girta. R. Č. buvo bute ir paaiškino, kad ji pati išprovokavo konfliktą, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į 2 PK. Policijos akivaizdoje elgėsi agresyviai, šaukė ant visų, buvo akivaizdžiai neblaivus, prisipažino naudojęs smurtą. Bute buvo dar viena moteris, nukentėjusios motina, kuri irgi akla. Ji sėdėjo virtuvėje, dėl įvykio nieko neaiškino (b. l. 19-20).

Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulės I. L. 2015-02-01 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2015-02-01, apie 23.10 val., patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) bute mušasi sugyventinis. Atvykus nurodytu adresu buvo nustatyta, kad 2015-02-01, apie 23 val., R. Č. smurtavo prieš savo sugyventinę T. E. – apie dešimt kartų delnu trenkė per veidą. Ant T. E. veido matėsi mėlynės. Abu konflikto dalyviai buvo neblaivūs. Kartu pridedamos nuotraukos, kuriuose užfiksuota nukentėjusioji bei jos patirti sužalojimai (b. l. 3-7). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 2015-02-01 pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje, užfiksuota, kad 2015-02-01 būdamas neblaivus vyras smurtavo prieš savo sugyventinę (b. l. 10). Alkotesterio kvito duomenimis, R. Č. 2015-02-02, 00:04 val., nustatytas 2,49 promilių girtumo laipsnis (b. l. 39).

Kaltinamasis R. Č. savo kaltę pripažino, R. Č. kaltę įrodo T. E. parodymai, kuriuos patvirtina Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulės I. L. tarnybinis pranešimas. Minėtais duomenimis nustatyta, kad R. Č. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei bei nežymiai sutrikdė jai sveikatą. Kaltinamojo R. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo R. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas R. Č. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 42), praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 43), nevedęs, dirbantis (b. l. 44), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 49), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 47), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 49), užsikodavo nuo alkoholizmo (b. l. 50).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. Č. sutinka, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma bausme, tačiau prašo siūlomą arešto bausmę pakeisti į viešuosius darbus, nurodydamas, jog darbe nebus jo kam pakeisti, kadangi yra tik vienas darbuotojas, dėl ko galėtų prarasti darbą, dėl ko negalėtų išlaikyti šeimos (b. l. 53). Atsižvelgdamas į kaltinamojo nurodytas aplinkybes bei siekdamas, jog R. Č. paskirta bausmė nekliudytų pastarajam vykdyti darbines funkcijas, teismas skirtiną arešto bausmę nustato atlikti poilsio dienomis.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-02-01, 23.11 val., iki 2015-02-02, 16.40 val. (b. l. 22-23, 36). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

R. Č. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 37), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Nukentėjusioji T. E. nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš (b. l. 52).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir R. Č. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) parų arešto, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-02-01, 23.11 val., iki 2015-02-02, 16.40 val. (vieną parą), ir laikyti, jog R. Č. paskirta galutinė bausmė yra 9 (devynių) parų areštas, nustatant jį atlikti poilsio dienomis.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

R. Č. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. Č., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė