- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-2990-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00096-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- D. A.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui D. A. dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2976-55/2009 nustatytą sūnaus D. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su motina, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams sūnums išlaikymą po 700 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-12-23 iki jų pilnametystės, o jei jie mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, tai iki 24 metų amžiaus, ieškovei iš atsakovo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad santuokoje su atsakovu susilaukė 2 vaikų: D. A., gimusio 1998-02-24, ir E. A., gimusio 2001-06-14. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2976-55/2009 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepilnamečio vaiko D. A. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, o E. A. – su motina. Šalys susitarė, kad kiekviena šalis, auginanti vaiką, pati teiks visą išlaikymą tam vaikui, kurį augina. 2010-11-12 sūnus D. pabėgo iš atsakovo namų pas ieškovę, nuo 2010-11-12 iki 2011-08-12 abu sūnūs gyveno su ieškove, 2011-08-12 sūnus D. vėl grįžo pas tėvą. Nuo 2011-12-23 abu sūnūs gyvena su ieškove, kuri viena juos išlaiko ir jais rūpinasi. Po santuokos nutraukimo ieškovė neturėjo gyvenamojo būsto, todėl 2010-11-26 paėmė paskolą 1 kambario butui (duomenys neskelbtini) įsigyti ir įsirengti, kas mėnesį moka 1 373 Lt kredito grąžinimo įmokas, 70 Lt privalomas gyvybės draudimo įmokas, 202 Lt privalomojo turto draudimo metinį mokestį. Ieškovės pajamas sudaro 3 300 Lt per mėnesį, atsakovo pajamas sudaro 2 800 Lt per mėnesį, įskaitant šalių nekilnojamąjį turtą, atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės. Vidutiniškai vienam vaikui 2010-11-12 - 2011-08-12 ieškovė išleido po 1 800 Lt per mėnesį, būtiniausioms išlaidoms jiems reikia po 1 400 Lt per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-2976-55/2009 rezoliucinės dalies 2.1. punkte nustatytą nepilnamečio D. A. gyvenamąją vietą ir nustatė šalių nepilnamečio sūnaus D. A. gyvenamąją vietą su motina E. A. Priteisė iš atsakovo D. A. nepilnamečiams sūnums D. A. ir E. A. išlaikymą po 600 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-12-23 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė motina E. A.
Teismas konstatavo, kad ieškovė E. A. ir atsakovas D. A. yra nepilnamečių D. A., gimusio 1998-02-24, ir E. A., gimusio 2001-06-14, tėvai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2976-55/2009 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepilnamečio vaiko D. A. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, o E. A. – su motina. Šalys susitarė, kad kiekviena šalis, auginanti vaiką, pati teiks visą išlaikymą tam vaikui, kurį augina. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, jog šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Civilinio kodekso 3.156 str. nustatyta, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Nesant ginčo tarp tėvų dėl jų nepilnamečio sūnaus Darijaus gyvenamosios vietos nustatymo, teismas jo gyvenamąją vietą nustatė su motina (CK 3.169 str.), bei pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-2976-55/2009 toje dalyje. Teismas pažymėjo, kad tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 800 Lt (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Ieškovė nurodė, jog kiekvieno iš sūnų išlaikymui kas mėnesį reikalingi apie 1 800 Lt, būtiniausioms išlaidoms patenkinti - kiekvienam iš sūnų reikalinga po 1 400 Lt per mėnesį, šias išlaidas ieškovė pagrindė. Ieškovės darbo užmokestis – 3 300 Lt per mėnesį, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų, nuomoja 3 kambarių butą, moka komunalinius mokesčius, gauna nuompinigius už jai priklausančio 1 kambario buto nuomą. Atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų, moka komunalinius mokesčius, pajamas sudaro 2 820 Lt per mėnesį, gyvena jam priklausančiame bute, sudarė naują santuoką, sutuoktinė laukiasi, niekur nedirba. Įvertinęs šias aplinkybes, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, šalių turtines padėtis, aplinkybę, kad vaikams gyvenant su motina, jai tenka visapusiškai didesnė atsakomybė už sūnų auginimą, aplinkybę, kad tėvas, sulaukęs trečio vaiko, dėl objektyvių priežasčių sūnums iš pirmosios santuokos galės skirti mažiau dėmesio ir lėšų, teismas sprendė, kad iš atsakovo nepilnamečių sūnų Darijaus ir Edvino išlaikymui priteistina po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo abiejų vaikų gyvenimo su motina dienos, t.y. 2011-12-23, iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 str.), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas D. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą:
1. Priteisti iš atsakovo D. A., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams sūnums D. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir E. A., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis nuo 2011-12-23 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
2. Nustatyti, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė E. A. , a k. (duomenys neskelbtini).
3. Priteisti iš atsakovo D. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei E. A., a.k. (duomenys neskelbtini), 125 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 3.203 str. ir atsižvelgiant, kad ieškovė E. A. uzufrukto teise disponuoja išlaikymo lėšomis, atsakovas prašo įpareigoti ieškovę E. A. teikti atsakovui kas mėnesį ataskaitą dėl vaikams D. A. ir E. A. skirto išlaikymo panaudojimo.
Šalies argumentai
Apeliantas su teismo sprendimu iš dalies nesutinka, mano, kad išlaikymo dydis priteistas neproporcingai jo turtinei padėčiai, neįvertinus jo turimų įsiskolinimų ir įsipareigojimų bei apelianto išlaikytinių skaičiaus. Teismo sprendimas yra šališkas, formalus, neobjektyvus ir pagrįstas tik ieškovės E. A. argumentais, įvertinus tik jos turtinę padėtį, jos įsipareigojimus. Apelianto argumentai ir įrodymai, pateikti 2012-02-05 atsiliepime į ieškovės E. A. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto (pakeitimo) ir išlaikymo priteisimo bei pateikti 2012-03-29 prašyme prijungti dokumentus prie D. A. 2012-02-05 atsiliepimo, iš esmės nebuvo vertinti, ir svarbiausia, nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovas jokiu būdu neatsisako savo pareigų išlaikyti sūnus, dalyvauti jų gyvenimuose, dorai auklėti ir juos prižiūrėti, atvirkščiai, deda visas pastangas, kad šios pareigos būtų tinkamai vykdomos, atsižvelgiant į vaikų poreikius, jų interesus ir atsakovo turtines galimybes. Apeliantas sutinka su teismo sprendimu dalyje dėl D. A. gyvenamosios vietos nustatymu su motina E. A., tačiau negali sutikti su priteistu išlaikymo dydžiu - po 600 Lt kiekvienam iš sūnų. Nurodo, kad jis ne tik negalės tinkamai vykdyti šį nustatytą įpareigojimą, nes neturi tam pakankamų finansinių galimybių, bet negalės užtikrinti ir lygiavertį išlaikymą apelianto 3-iam vaikui. Iš atsakovo pateiktų argumentų, kurių nenuginčijo ir pati ieškovė E. A., matyti, kad ieškovei po skyrybų atiteko vertingesnis turtas. Atsakovui tekusio buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo 18 arų dalies vidutinė rinkos vertė kartu sudėjus buvo 376 675 Lt (butas 198 000 Lt) ir 18 arų sklypo 178 675 Lt (viso sklypo verte 357 350 Lt), ieškovei E. A. vien tekusio žemės sklypo 22 arų vidutinė rinkos vertė buvo 370 980 Lt (viso sklypo vertė 1 686 273 Lt), ir dar ieškovei E. A. teko kito sklypo 14,81 arų dydžio dalis, kurios vidutinė rinkos vertė buvo 25 254 Lt (viso sklypo vertė 141 756 Lt). Taigi atsakovui tekusio turto vertė - 376 675 Lt, ieškovei E. A. tekusio turto vertė - 396 234 Lt, t.y. 19 559 Lt didesnė nei atsakovui tekusio turto vertė. Be to, ieškovei tekęs 22 arų žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), todėl jo reali rinkos vertė yra žymiai didesnė, nei buvo nustatyta Žemės kadastrų centro. Atsakovo darbo užmokestis yra apie 2 800 Lt per mėnesį. Jokių papildomų pajamų neturi ir negali turėti, nes yra policijos pareigūnas, todėl pagal tarnybos pobūdį, net ir labai norėdamas, neturi galimybių dirbti papildomo darbo. Šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra dar sunkesnė, nes nuo 2011-12-14, dėl reorganizacijos, etatų mažinimo ir kritinės situacijos VRM sistemoje, teko persikelti dirbti į kitą miestą (Širvintas) ir todėl atsakovas turi didelių transporto išlaidų: vien kuras nuvažiuoti į darbą ir grįžti namo per mėn. atsakovui kainuoja virš 600 Lt, iš kurių tik 135 Lt kompensuoja darbovietė. Taigi iš atsakovo atlyginimo per mėn. lieka 2 335 Lt. Be to, šiuo metu atsakovas turi šiuos įsipareigojimus: 1) AB Dnb Nord bankui - moka kiekvieną mėnesį po 900 Lt pagal 2008-02-05 kreditavimo sutartį Nr. 2411-2008-33/1. Pažymi, kad ši paskola buvo paimta dar gyvenant santuokoje su ieškove E. A. ir už ją buvo pirktas 22 arų žemės sklypas, kuris po skyrybų liko ieškovei, taigi už šią paskolą atsakovas neįsigijo jokių vertybių, kad pagerintų savo materialinę būklę; 2) A. Š. - moka kiekvieną mėnesį po 300 Lt už automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2009 m. gruodžio 11 d., nes šiam automobiliui įsigyti pasiskolino 15 000 Lt pinigų sumą; 3) kiekvieną mėnesį moka už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas vidutiniškai nuo 500 iki 700 Lt (priklausomai nuo šildymo kainos); 4) kiekvieną mėnesį apie 20 Lt moka už mamos A. A. mobilųjį ryšį, taip pat žiemos sezonui perka mamai malkas, remontuoja automobilį, namą; 5) 2012-03-24 susituokė su V. J. (po vedybų A.). Kartu gyvena atsakovo bute. V. A. nuo 2011-09-01 atleista iš darbo dėl etatų mažinimo, darbo paieškas apsunkino sunkus nėštumas, teko gulėti ligoninėje. 2012-05-21 gimė sūnus, kurio išlaikymas didžiąja dalimi tenka atsakovui; 6) pagal teismo patvirtintą taikos sutartį turėjo ieškovei E. A. pervesti 3 000 Lt įsiskolinimą už laikotarpį, kuomet sūnus D. A. laikinai gyveno su ja. Jokių santaupų atsakovas neturėjo, todėl pinigus pasiskolino iš giminių, skolą įsipareigojo grąžinti per 2 metus, kas sudaro 125 Lt per mėn. Atsakovui atėmus nurodytas išlaidas iš gaunamų pajamų lieka 160 Lt. Iš likusių 160 Lt atsakovas turi ne tik išlaikyti sūnus D. ir E. bei 3-ią sūnų, savo žmoną V. A., dar šių pinigų turėtų užtekti maistui, drabužiams, vaistams, automobilio priežiūrai, bei užtikrinti pragyvenimą ir sau, nes jeigu neturės iš ko pats gyventi, negalės užtikrinti ir visų 3 vaikų tinkamo išlaikymo. Apeliantas pažymi, kad abudu sūnūs neserga jokiomis chroniškomis ligomis, dėl kurių reikėtų pastoviai pirkti jiems vaistus, ieškovė E. A. neišleidžia maistui ir kitiems daiktams jos ieškinyje nurodytų sumų. Rūbų ir kitų daiktų nėra poreikio pirkti kiekvieną mėnesį, nes atsakovas pats augino sūnų D. A. du metus, be ieškovės pagalbos, ir gerai žino, kiek sudaro vaiko išlaikymas per mėnesį, juo labiau, kad jis D. yra vyresnis sūnus, greičiau auga, ir jam reikia skirti didesnį išlaikymą nei jaunesniam sūnui, šiems poreikiam tenkinti tai sudarytų apie 150-200 Lt į mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į vaikų poreikius ir interesus, į atsakovo gaunamas pajamas, į jo turimas finansines galimybes, į tai, kad atsakovas visada tinkamai vykdė ir ateityje vykdys savo pareigą išlaikyti vaikus ir dalyvauti jų gyvenime bei auklėjime, į atsakovo ir ieškovės E. A. turtinę padėtį bei vadovaudamasis „poreikių ir galimybių“ principu (CK 3.192 str. 2 d.), prašo teismą pakeisti priteisto iš atsakovo vaikų išlaikymo dydį ir nustatyti, kad iš atsakovo priteisiamas išlaikymas kiekvienam iš sūnų D. ir E. būtų kas mėnesį mokamomis 300 Lt periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Pagrindinis dalykas kurį teismas turėjo įvertinti yra susijęs su tuo, kad ieškovė E. A. savo ieškinį šioje byloje grindžia tik tais argumentais ir įrodymais, kurie jau buvo išnagrinėti, ir dėl kurių teismas jau priėmė 2011-10-06 nutartį, kuria yra patvirtinta taikos sutartis. Tuomet teismas įvertino visas bylos faktines aplinkybes, atsakovo atsiliepime pateiktus argumentus, įrodančius, kad ieškovės E. A. reikalavimai buvo nepagrįstai padidinti, ir teisėja, nagrinėjusi pirmiau nurodytą bylą (kai buvo priimta 2011-10-06 nutartis), atkreipė į tai ieškovės E. A. dėmesį, o ieškovė E. A. pripažino, kad ji tikrai per daug išlaidauja. Naujų įrodymų ir argumentų šioje byloje ieškovė E. A. nepateikė, o ginčas dėl išlaikymo iki šio ieškinio pateikimo yra baigtas. Todėl, apeliantas mano, kad šiuo metu turi būti vertinti tik tie ieškovės E. A. pagrįsti argumentai ir įrodymai dėl norimo vaikų išlaikymo, kuriuos ji yra pateikusi šioje byloje. Tačiau, kaip matyti iš jos ieškinio, naujų įrodymų ar argumentų ieškovė E. A. neturi ir nėra pateikusi.
Atsiliepimas
Ieškovė E. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje surinktus duomenis (pateiktus teismui ieškovės, atsakovo ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo), konstatavo, kad ieškovė pagrindė vaikams D. A. ir E. A. reikalingas išlaidas - kiekvieno iš sūnų išlaikymui kas mėnesį reikalingi apie 1 800 Lt, iš jų būtinosioms išlaidoms kas mėnesį patenkinti reikalinga 1 400 Lt. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė, susipažinusi su ieškovės ir atsakovo pateiktais argumentais teismui, su vaikams reikalingais poreikiais, teismo posėdžio metu pabrėžė, kad šiems vaikams, t.y. E. A. ir D. A. turi būti priteisiamas didesnis nei minimalus 400 Lt išlaikymas, kadangi abu tėvai yra darbingi, vaikams reikalingas papildomas ugdymas, ieškovės šeima nuomoja butą, 1/4 dalis nuomos kainos didina vaikui skirtino išlaikymo iš atsakovo sumą. Savo ieškinyje į vaikams reikalingo išlaikymo dalį ieškovė nebuvo įtraukusi išlaidų buto nuomai. Buto nuomos 1/4 dalis sudaro 375 Lt kiekvienam vaikui (buto nuomos kaina 1 500 Lt kas mėnesį). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į šalių turtinę padėtį, į tai, kad abi šalys turi nekilnojamąjį turtą, kreditinių įsipareigojimų ir be kitų atsakovo argumentų, įvertino ir tą aplinkybę, kad atsakovo sutuoktinė laukėsi ir niekur nedirba ir priteisė iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikyti mažesnę sumą nei prašė ieškovė ir rekomendavo Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė. Tačiau teismas sprendime nurodė, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio priteisimo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė apeliacine tvarka neskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimo ir, įvertindama visus civilinėje byloje surinktus ir išnagrinėtus duomenis, į laikinai apsunkintą atsakovo šeimos materialinę padėtį, mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog darydamas išvadą, kad atsakovas turi teikti kiekvienam iš dviejų vaikų po 600 Lt periodinių išmokų, įvertino tai, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, kad jo sutuoktinė laukiasi ir niekur nedirba, todėl atsakovo skundo argumentas, jog teismas neįvertino jo turimų įsiskolinimų ir įsipareigojimų bei išlaikytinių skaičiaus, yra nepagrįstas. Teigdamas, kad teismo sprendimas yra šališkas, to argumentu nurodo ieškovės pateiktų įrodymų apie jos turtinę padėtį vertinimą ir neatsižvelgimą į atsakovo pateiktus atsiliepime į ieškinį , bei pateiktus 2012-03-29 prašyme prijungti dokumentus, įrodymus.
2012-02-05 atsiliepime į ieškinį ( b. l. 162-171) atsakovas nurodė tokius savo turtinės padėties duomenis : gaunamas mėnesinis darbo užmokestis - 2800 Lt, išlaidos nuvykimui į darbą, kurių nekompensuoja darbovietė – 465 Lt, skolos bankui grąžinimas - po 900 Lt per mėnesį, skolos grąžinimas A. Š. už įsigytą automobilį – po 300 Lt kas mėnesį ( bendra skola A. Š. 2009-12-11 dienai buvo 15000 Lt), buto komunaliniai mokesčiai – nuo 500 iki 700 Lt per mėnesį, išlaidos motinos išlaikymui- po 250 Lt per mėnesį, skolos, paimtos apmokėjimui ieškovei vaikų išlaikymo išlaidų – po 150 Lt kas mėnesį ( skola giminėms , 3000 Lt). Nurodė, kad ateityje turės išlaidų trečiojo vaiko išlaikymui, nes jo sužadėtinė V. J. laukiasi. Teismas atsakovo turtinę padėtį ir pateiktus jos įrodymus įvertino apibendrindamas, žodžiais: „ Atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų, moka komunalinius mokesčius, jo pajamas sudaro 2 820 Lt per mėnesį, gyvena jam priklausančiame bute, sudarė naują santuoką, sutuoktinė laukiasi, niekur nedirba“. Teigimas, kad teismas nevertino šių ir kitų atsakovo pateiktų turtinės padėties įrodymų, yra nepagrįstas, nes sprendime nurodyta, jog paminėtus įrodymus įvertinus, padaryta išvada, kad sūnų išlaikymui atsakovas turi skirti po 600 Lt kiekvienam vaikui. Atsakovas nenurodo, kaip kitaip turėjo būti įvertinti jo pateikti įrodymai.
Tai, kad atsakovas neatsisako savo pareigų išlaikyti sūnus, dalyvauti jų auklėjime, nėra aplinkybe, dėl kurios mažintinas pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis. Nustatant priteistiną iš atsakovo išlaikymo sumą, galėtų būti atsižvelgta į tai, kokią dalį išlaidų vaikų išlaikymui skiria atsakovas tuo metu, kai sūnūs gyvena pas jį, ar bendrauja su juo, įvertinus, kokią laiko dalį vaikai praleidžia ar gyvena su tėvu, tačiau šios aplinkybės kaip pagrindo ieškovės pareikštam reikalavimui mažinti, atsakovas nenurodė ir neteikė įrodymų byloje.
Atsakovo turtinę padėtį lemia ne tik jo gaunamas darbo užmokestis ir turimi įsipareigojimai, bet ir turimas nuosavybėje nekilnojamasis turtas. Tai, kad atsakovas turi butą Vilniuje, 18 arų žemės sklypą, kurių vertė 376 675 Lt, leido teismui vertinti jo turtinę padėtį kaip pakankamą, teikti vaikų išlaikymui 1200 Lt per mėnesį. Tai, kad ieškovei po santuokinio turto dalijimo tekusio turto vertė yra 19559 Lt didesnė, nei likusio atsakovui, negali būti pagrindu sumažinti priteistą iš atsakovo išlaikymo sumą, nes toks skirtumas tarp padalinto turto yra nežymus. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad reali turto, tekusio ieškovei, vertė yra didesnė, nebuvo įrodyta byloje, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad skirtumas tarp turto, atitekusio ieškovei ir likusio atsakovui yra didesnis, nei 19559 Lt.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, jog įvertino tą aplinkybę, kad atsakovas nuo 2011-12-14 dirbame kitame mieste, nei nuolatinai gyvena, t.y. Širvintose ir dėl to turi didelių transporto išlaidų. Pripažintina, kad darbas kitame mieste reikalauja papildomų išlaidų, bet atsakovui nenurodžius argumentų, jog jis neturi galimybės gyventi savo darbo vietoje, t.y. turimą turtą Vilniaus mieste parduoti ir apsigyventi darbo vietoje, darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę sumažinti išlaidas vykimui į darbą, todėl išlaikymo dydis dėl turimų išlaidų transportui negali būti mažinamas.
Atsakovui 2012-05-21 gimė trečias vaikas, tačiau mažamečio išlaikymui reikalingos mažesnės išlaidos, nei kitų dviejų, vyresnių sūnų, teismas, darydamas išvadą dėl išlaikymo dydžio vaikams iš pirmosios santuokos, atsižvelgė į tai, kad atsakovo dabartinė sutuoktinė laukiasi, todėl ši aplinkybė, kaip įvertina, nustatant išlaikymo dydį, nėra pagrindu mažinti priteistą išlaikymą.
2009-03-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo susitarta, kokio dydžio išlaikymas reikalingas ir galimas teikti abiems vaikams. 2011-10-06 teismo patvirtintoje šalių taikos sutartyje ( b. l. 75-76) nurodyta, jog šalys susitarė, kad atsakovo įsiskolinimas už vaikų išlaikymą laikotarpyje nuo 2010-11-12 iki 2011-08-12 t.y. už 9 mėnesius yra 3000 Lt. Kadangi šalys, sudarydamos taikos sutartį, turi teisę savo valia atsisakyti nuo dalies reikalavimų, todėl ieškovės sutikimas, kad atsakovo skola sudaro už vaikų išlaikymą po 333 Lt per mėnesį, nėra pagrindu nustatyti tokį išlaikymo dydį vaikams ateityje, t.y. nagrinėjant ginčą tarp šalių dėl išlaikymo dydžio.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.