Vilniaus apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-394-935/2018 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00964-2018 Procesinio sprendimo kategorija 9.25 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarimo, kuriuo E. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus ir nubaustas: - pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 3 dalį (1 veika) 2000 Eur bauda; - pagal ANK 198 straipsnio 3 dalį (2 veika) 2000 Eur bauda; - pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį (3 veika) 2100 Eur bauda; - pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį (4 veika) 2100 Eur bauda; - pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį (5 veika) 2100 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, E. S. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta 2100 Eur bauda. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė : I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 1. E. S. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „B.“ (toliau – ir bendrovė, įmonė), kuri yra buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikianti įmonė bei bendrovių steigimo paslaugų teikėja, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 2 straipsnio 10 dalies 3 punkte ir 5 punkte, direktoriumi, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, t. y.: 1. Nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. kovo 29 d. nenustatė atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT); registracijos žurnalų tvarkymu; PPTFPĮ nurodytos informacijos saugojimu; kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais, tuo pažeidė: a) PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalį; b) FNTT direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-54 patvirtintų Patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – Nurodymai Nr. V-54) 68 punktą ir 69 punktą (galiojo nuo 2015 kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) ir FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtintų Patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų tiekėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – Nurodymai Nr. V-184) 38 punktą (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.); c) FNTT direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – Nurodymai Nr. V-55) 68 punktą ir 69 punktą (galiojo nuo 2015 kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) ir FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-185 patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – Nurodymai Nr. V-l85) 38 punktą (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.), tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje. 2. Nuo 2008 m. sausio 24 d. iki 2011 m. sausio 2 d. nepaskyrė asmens, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, ir nuo 2008 sausio 24 d. iki 2018 m. kovo 29 d. raštu FNTT nepranešė apie tokį asmenį, tuo pažeidė: a) PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 2 dalį ir (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 22 straipsnio 1 dalį; b) Nurodymų Nr. V-54 (galiojo nuo 2015 kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) 70 punktą ir Nurodymų Nr. V-l84 (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) 36 punktą; c) Nurodymų Nr. V-55 (galiojo nuo 2015 kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) 70 punktą, ir Nurodymų Nr. V-185 36 punktą (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.); tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje. 3. Nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. kovo 29 d. neatliko tinkamo kliento tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai dalyvauja, nustatant jo tapatybę, nes nebuvo daroma klientų 2017 m. lapkričio 7 d. bei 2017 m. lapkričio 8 d. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. spalio 10 d. bei 2017 m. spalio 31 d. L. J. (gimusio (duomenys neskelbtini)) tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir/arba nenuskenavo šio dokumento, nors pagal PPTFPĮ 19 straipsnio 10 dalį jo kopiją privalo saugoti 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos, tuo pažeidė: a) PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 10 straipsnio 1 dalį; b) Nurodymų Nr. V-54 15 punktą (galiojo nuo 2015 kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) ir Nurodymų Nr. V-184 6 punktą (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.), tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje. 4. Nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. kovo 29 d. neatliko tinkamo kliento – juridinio asmens – atstovo, tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai dalyvauja, nes nebuvo daroma klientų: 2017 m. lapkričio 8 d. UAB „B. t. k.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 22 d. „R.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 17 d. UAB „K.“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovų – direktorių (V. Š., D. N., M. K.) tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir/arba nenuskenavo šio dokumento, nors pagal PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d. ) 16 straipsnio 9 dalį jo kopiją privalo saugoti 10 metų, o pagal PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 10 dalį – 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos, tuo pažeidė: a) PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 10 straipsnio 3 dalį; b) 2008 rugsėjo 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimų 5.5 punktą (galiojo nuo 2008 spalio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.); c) Nurodymų Nr. V-55 13 punktą (galiojo nuo 2015 kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) ir Nurodymų Nr. V-185 6 punktą (galioja nuo 2017 m. gruodžio 15 d.); tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje. 5. Nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. kovo 29 d. neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant, nes neturėjo klientų: 2017 m. lapkričio 8 d. UAB „B. t. k.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 22 d. „R.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 20 d. UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 17 d. UAB „K.“, į. k. (duomenys neskelbtini), pateiktų duomenų apie naudos gavėją, kuriuose būtų vardas (vardai); pavardė (pavardės); asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra – asmens kodas, ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data); pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės, - valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), kurie būtų patvirtinti kliento parašu, tuo pažeidė: a) PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį; b) Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimus (galiojo nuo 2008 spalio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.) 13 punktą; c) Nurodymų Nr. V-184 (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) 6 punktą; d) Nurodymų Nr. V-185 (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) 6 punktą. tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde E. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarimą ir paskirti jam įspėjimą arba mažinti paskirtos baudos dydį. 3. Skunde nurodoma, jog apeliantas iš dalies nesutinka su antru nustatytu administraciniu nusižengimu, kadangi FNTT ne pirmą kartą tikrino UAB „B.“ veiklą ir patikrinimų metu O. S. atstovavo bendrovę kaip atsakingas asmuo už PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir ryšių palaikymą su FNTT. Be to, po patikrinimo apeliantas atvyko į FNTT su atstove O. S.. FNTT atstovams pateikė įgaliojimą ir paprašė, kad priimtų bei apklaustų dėl bendrovėje organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo. FNTT atstovai įgaliojimą priėmė, tačiau pareiškė, kad jiems neįdomus įgaliotas asmuo. Teismo posėdžio metu įgaliotas FNTT atstovas pareiškė, jog apeliantas kaip vadovas nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį. Taip pat pranešė, kad FNTT neiškviestiems asmenims lankytis negalima. Tokiu būdu, apeliantui atvykus į FNTT pristatyti atsakingą asmenį, niekas nenorėjo bendradarbiauti. Būnant FNTT jam nebuvo paaiškinta, į ką reikia kreiptis, siekiant įrašyti į sąrašą įgaliotą asmenį, kuris organizuoja PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaiko ryšius su FNTT. Dėl to apeliantas nesutinka su paskirta nuobauda, nes FNTT realiai nenori bendradarbiauti, o tik formaliai nori nubausti. 4. Skunde aiškinama, jog FNTT iš esmės kaltina apeliantą tuo, kad pateiktos tvarkos buvo parašytos vėliau ir jose nurodomos datos yra neteisingos. Vis tik apeliantas neturėjo jokio poreikio atlikti tokius veiksmus, kadangi klastojant tvarkas nebuvo prasmės jas rašyti pagal senus įstatymus, o nustatyti trūkumai tvarkoje nelaikytini pažeidimu ir PPTFPĮ reikalavimų nevykdymu. Iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matosi, jog klientų duomenys yra tikrinami, o tai reiškia, kad šiuo atveju galima taikyti tik įspėjimą. 5. Apeliantas visiškai nesutinka, kad jis padarė trečiąjį ir ketvirtąjį administracinius nusižengimus, jis nesutinka, jog bendrovėje nėra vykdomas kliento tapatybės nustatymas. E. S. teigia, kad bendrovėje kiekvieno kliento asmens tapatybės dokumentai yra tikrinami ir daromos jų kopijos arba yra skenuojamas dokumentas. Aplinkybė, jog ant kai kurių asmens tapatybės dokumentų kopijų nėra atžymų, nereiškia, kad nevykdomas asmens tapatybės patikrinimas. Europos priežiūros institucijų ir E. K. nurodyti atvejai, kai reikalaujama atlikti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, skelbiami FNTT interneto tinklalapyje, o vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūros nustato, kaip vykdoma Europos priežiūros institucijų ir E. K. nurodytų atvejų, kai reikalaujama atlikti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, stebėsena. Dėl trečiojo administracinio nusižengimo (V. M. atvejo) apeliantas nesutinka, kadangi su juo kartu registravo bendrovę ir savo tapatybę pastarasis patvirtino tiesiai Registrų centro portale mobiliu parašu, tik vėliau įmonė buvo registruojama. FNTT atstovo aiškinimas, jog toks asmens tapatybės nustatymas yra netinkamas, yra nepagrįstas. Skunde nurodoma, kad nepagrįstai buvo nustatyta, jog nėra 2017 m. lapkričio 22 d. „R.“ filialo naudos gavėjų patvirtintų duomenų. Apeliantas aiškina, jog minėtas filialas buvo registruojamas pas notarą, o tai reiškia, jog visus asmenis notaras nustatė ir tikrino asmeniškai, visi dokumentai buvo pristatyti iš notarų biuro. Be to, D. N. yra jų senas klientas ir teismui buvo pateikta jo sena asmens tapatybės dokumento kopija (patvirtinta ir su atžymomis) kaip įrodymas, kad bendrovė kaupia duomenis ir vykdo asmens tapatybės nustatymo procedūras. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog registruojant akcininkus ir vadovus Registrų centro duomenų bazėje neįmanoma nurodyti užsieniečių be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, t. y. nepatikrinus asmens tapatybės dokumento ir neįkėlus jo kopijos, nepatvirtinus mobiliu parašu, nėra galimybės įregistruoti pakeitimų, todėl nustatyti pažeidimai negalimi. 6. Apelianto manymu, Finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų naudos gavėjo tapatybės nustatymo procedūra, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai, netinkamai suprantama, kadangi bendrovės vadovas įstatymo nustatyta tvarka privalo patvirtinti savo parašu, kas yra bendrovės tikrieji naudos gavėjai. Vadovaujantis tokiu išaiškinimu būtų galima teigti, kad, norint įgyvendinti tokią procedūrą, turėtų fiziškai atvykti visi naudos gavėjai ir patvirtinti savo tapatybę. Bendrovėje yra akcininkų sąrašai patvirtinti kiekvieno vadovo parašu, apelianto nuomone, tai parodo, kad yra tikrinami ir tvirtinami klientų naudos gavėjai. 7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismui nustačius faktą, jog UAB „B.“ darbuotoja O. S. vykdo įmonėje pinigų plovimo prevenciją, administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta arba skirtas įspėjimas. 8. FNTT atstovas atsiliepime į E. S. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai E. S. apeliacinis skundas netenkintinas. 9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti nėra pagrindo. E. S. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį (trys administraciniai nusižengimai) ir 3 dalį (du administraciniai nusižengimai), jam buvo paskirtos tinkamos nuobaudos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, jos buvo tinkamai subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda, kuri nelaikytina per griežta. 10. E. S. apeliaciniame skunde tvirtina, jog FNTT UAB „B.“ tikrino ne vieną kartą ir šių patikrinimų metu O. S. atstovavo bendrovę kaip asmuo, atsakingas už PPTFPĮ numatytų priemonių įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismui nustačius faktą, kad O. S. UAB „B.“ vykdo pinigų plovimo prevenciją, administracinio nusižengimo byla apeliantui turėjo būti nutraukta arba jam paskirtas įspėjimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais skunde išdėstytais argumentais. 11. PPTFPĮ 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT. Apie tokių darbuotojų paskyrimą ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta FNTT. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir anksčiau galiojusio PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 13 d.). Taigi aptarta įstatyme numatyta pareiga susideda iš dviejų dalių, t. y. 1) atsakingo asmens, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, paskyrimo; 2) rašytinio pranešimo apie tokio asmens paskyrimą FNTT pateikimo. Atsakingo asmens paskyrimas ir pranešimas apie tokį asmenį FNTT yra dvi tarpusavyje susijusios vienos pareigos dalys, todėl bent vienos iš jų neįvykdymas yra laikytinas PPTFPĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad E. S. nuo 2008 m. sausio 24 d. iki 2011 m. sausio 2 d. nepaskyrė asmens, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, vėliau tokiu asmeniu buvo paskirta O. S.. Esant tokioms aplinkybėms, teigtina, jog E. S. nuo 2011 m. sausio 3 d. įvykdė vieną iš įstatyme numatytos pareigos sudedamųjų dalių. Vis tik, kaip jau buvo minėta, siekiant įgyvendinti PPTFPĮ nuostatas, buvo būtina apie paskirtą asmenį raštu pranešti FNTT. Šios pareigos apeliantas neįvykdė. Taigi bendrovėje paskyrus atsakingą asmenį, kuris yra atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo organizavimą ir bendradarbiavimą su FNTT, dalis PPTFPĮ reikalavimų buvo įvykdyta (sumažėjo pažeidimo apimtis), tačiau visas pažeidimas tęsėsi iki 2018 m. kovo 29 d., kadangi E. S. apie bendrovėje paskirtą asmenį raštu nepranešė FNTT, todėl jam kyla įstatyme numatyta atsakomybė. 12. E. S. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad visus veiksmus, susisijusius su PPTFPĮ įgyvendinimu, atliko O. S., o jis apie šios darbuotojos veiksmus bendrovėje nebuvo informuojamas. Vis tik tokia aplinkybė nešalina E. S. atsakomybės, kadangi pagal ANK 198 straipsnį atsako ir juridinio asmens vadovas. Būtent juridinio asmens vadovas (nagrinėjamu atveju E. S.) privalo kontroliuoti, kaip darbuotojai (nagrinėjamu atveju O. S.) atlieka jiems pavestas funkcijas, susijusias su PPTFPĮ nuostatų įgyvendinimu. E. S. privalėjo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje būtų tinkamai laikomasi PPTFPĮ nuostatų, jog O. S. tinkamai atliktų įstatyme numatytus veiksmus. Taigi aplinkybė, kad O. S. įmonėje nuo 2011 m. sausio 3 d. vykdė pinigų plovimo prevenciją, nešalina įmonės vadovo atsakomybės dėl PPTFPĮ reikalavimų netinkamo vykdymo. Pažymėtina, jog bendrovėje PPTFPĮ nuostatos tinkamai iš esmės ir negalėjo būti įgyvendinamos, kadangi šios įmonės Vidinių procedūrų, kuriomis siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, aprašas neatitiko PPTFPĮ reikalavimų. 13. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad E. S. neturėjo objektyvios galimybės raštu pranešti FNTT apie bendrovėje paskirtą asmenį, kuris yra atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo organizavimą ir bendradarbiavimą su FNTT. Valstybės institucijų duomenys yra vieši, t. y. viešai skelbiami valstybinių įstaigų adresai, kontaktiniai duomenys (telefonai, elektroninių paštų adresai ir pan.). Taigi visiškai neįtikinamas E. S. argumentas, jog jis dėl kažkokių priežasčių (daugiau nei per septynis metus) negalėjo raštu pranešti apie bendrovėje paskirtą asmenį, kuris yra atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo organizavimą ir bendradarbiavimą su FNTT. Įstatyme nustatytą pareigą E. S. galėjo įvykdyti sau priimtiniausiu būdu, pavyzdžiui, išsiųsti raštą bendru FNTT elektroniniu paštu, parastu paštu ir t. t. Čia pastebėtina ir tai, jog iš 2018 m. kovo 27 d. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 1) matyti, kad, atliekant buhalterines apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių ar asmenų paiešką viešai prieinamuose šaltiniuose, buvo nustatyta, jog UAB „B.“ verčiasi minėta veikla, tačiau institucijų duomenų bazėse nėra duomenų, kad ši bendrovė būtų paskyrusi ir raštu informavusi FNTT apie vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą joje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes buvo atliktas UAB „B.“ patikrinimas. Taigi apelianto argumentai, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas tinkamai įgyvendinti PPTFPĮ nuostatas, yra nepagrįsti. Siekis, jau nustačius įstatymo pažeidimą, apie bendrovėje paskirtą įgaliotą asmenį žodžiu pranešti FNTT atstovams, nešalina E. S. atsakomybės. 14. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog apeliantas iš esmės neneigia to, kad jo vadovaujamoje bendrovėje nebuvo laikomasi visų PPTFPĮ nuostatų, nustatant kliento asmens tapatybę, tačiau kliento asmens tapatybės nustatymas bendrovėje vis dėl to buvo vykdomas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog E. S. subjektyvus įstatymo nuostatų vertinimas nešalina jo atsakomybės ir neatleidžia jo nuo pareigos tiksliai vykdyti imperatyvių įstatymo normų reikalavimus. Tuo pačiu pažymėtina, jog E. S. buvo nubaustas už tai, kad administracinių nusižengimų, numatytų ANK 198 straipsnio 1 dalyje, padarymo atvejais jis netinkamai vykdė PPTFPĮ ir kituose teisės aktuose nurodytas pareigas, o ne apskritai jų nevykdė. 15. PPTFPĮ 10 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento – fizinio asmens tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, reikalauja iš kliento – fizinio asmens Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumento arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame yra nurodyti duomenys, patvirtinantys asmens tapatybę. Minėto straipsnio penktos dalies penktame punkte yra nustatyta, kad pradėdamas kliento tapatybės nustatymą, kai klientas – fizinis asmuo arba kliento – juridinio asmens atstovas nustatant jo tapatybę dalyvauja fiziškai, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto atsakingas darbuotojas privalo padaryti fizinio asmens pateikto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą. Neatlikus šių veiksmų, asmens tapatybė negali būti laikoma tinkamai patikrinta. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad iš O. S. paaiškinimų matyti, jog klientai nustatant jų tapatybę bendrovėje dalyvauja fiziškai, o tai reiškia, kad jų tapatybės nustatymui yra taikytinos PPTFPĮ 10 straipsnio nuostatos, t. y. asmens dokumentas turi būti pateiktas fiziškai, o ne atsiųstas elektroniniu paštu. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog PPTFPĮ 11 straipsnis nustato atvejus ir tvarką, kai kliento – fizinio asmens arba kliento – juridinio asmens atstovo ir naudos gavėjo tapatybė gali būti nustatyta klientui fiziškai nedalyvaujant, šios nuostatos nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos. 16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. M. atveju nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, kadangi asmuo savo tapatybę patvirtino VĮ Registrų centro portale mobiliu parašu ir tik po to įmonė buvo registruota. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog PPTFPĮ yra įtvirtinti tiek kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimai, kai tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai (PPTFPĮ 10 straipsnis), tiek reikalavimai, kai tapatybė nustatoma klientui fiziškai nedalyvaujant (PPTFPĮ 11 straipsnis). Paminėtos PPTFPĮ normos yra imperatyvios, t. y. finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento asmens tapatybę, privalo elgtis tik taip kaip numato įstatymas, o bet koks nukrypimas nuo normoje įtvirtintų reikalavimų yra vertintinas kaip šių reikalavimų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju V. M. asmenybės patvirtinimas apeliaciniame skunde nurodytu būdu neatitiko įstatymo reikalavimų. Be to, pastebėtina ir tai, jog O. S. pirmosios teismo posėdžio metu pripažino, kad asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas buvo siųstas elektroniniu paštu. Vien elektroniniu paštu gautas tapatybę patvirtinančio dokumento puslapis, kuriame yra minėto fizinio asmens nuotrauka bei kiti duomenys, netinka asmens tapatybės nustatymui keliamų reikalavimų. 17. PPTFPĮ 10 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad, kai klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas fizinio asmens, arba klientui – fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, šių atstovų tapatybė nustatoma taip pat, kaip ir kliento – fizinio asmens. Taip pat klientas turi pateikti informaciją apie juridinio asmens vadovą: vadovo vardas, pavardė, asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra, – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti), pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės, – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. N. yra senas bendrovės klientas ir teismui buvo pateikta jo sena asmens tapatybės dokumento kopija kaip įrodymas, jog bendrovė kaupia duomenis ir vykdo asmens tapatybės nustatymo procedūras. Vis tik pateikta minėto asmens paso kopija nėra patvirtinta tikrumo žyma, nenurodyta patvirtinimo data, t. y. neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, jog finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius, o pagal PPTFPĮ 2 straipsnio 3 dalį dalykiniai santykiai yra verslo, profesiniai arba komerciniai kliento ir finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų santykiai, susiję su jų profesine veikla, kuriuos ryšių užmezgimo momentu buvo numatyta tęsti tam tikrą laikotarpį. Taigi pradedant naujus dalykinius santykius net ir su tuo pačiu klientu nėra pagrindas teigti, jog nėra privalu nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. 18. Apeliacinio skundo argumentas, jog, jei įmonės filialas registruojamas notariškai, nereikia nustatyti filialo naudos gavėjų, kadangi tai jau yra padaręs notaras, yra nepagrįstas, kadangi PPTFPĮ 12 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog nustatant kliento tapatybę, visais atvejais privaloma nustatyti naudos gavėją (gavėjus). Aplinkybė, kad atliekant tam tikrus veiksmus atliko notaras, neatleidžia PPTFPĮ numatytų subjektų nuo jų pareigų vykdymo, t. y. nuo pareigos nustatyti naudos gavėjo tapatybę taip, kaip numatyta PPTFPĮ 12 straipsnyje. Naudos gavėjo nustatymas visais atvejais reiškia fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės nustatymą. Čia pažymėtina, jog PPTFPĮ 2 straipsnio 14 dalyje yra nurodyta, kad naudos gavėjas yra fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla. Taip pat šioje normoje yra nurodoma, kas yra laikomas naudos gavėju (nurodomi konkretūs požymiai) juridiniame asmenyje, patikos struktūroje ar administruojančiame ir lėšas skirstančiame juridiniame asmenyje, į patiką panašios formos subjekte. Taigi apelianto samprotavimai apie tai, kad tam tikrais atvejais įstatymo reikalavimų neįmanoma įgyvendinti, yra nepagrįsti. 19. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta, kad nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą atsižvelgė į E. S. padarytų pažeidimų pobūdį bei pavojingumą, pažeidėją apibūdinančius duomenis, į tai, kad nenustatyta E. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nuobaudų skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. S. paskyrė minimalaus dydžio baudas, numatytas ANK 198 straipsnio 1 ir 3 dalies sankcijose. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad E. S. paskirtų nuobaudų bei subendrintos nuobaudos dydžiai prieštarauja teisingumo principui, neatitinka padarytų administracinių nusižengimų pobūdžio bei pavojingumo, jo asmenybę apibūdinančių duomenų. Čia pabrėžtina, jog galutinė E. S. paskirta nuobauda už penkių administracinių nusižengimų padarymą yra tokio paties dydžio, kaip ANK 198 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda skiriama už vieno administracinio nusižengimo padarymą. 20. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik tais atvejais, kai nustatoma, jog sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. E. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nėra pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ar kitaip lengvinti jos teisinę padėtį. Skundą nagrinėjantis teismas nemato jokio pagrindo dar labiau švelninti pažeidėjui paskirtos nuobaudos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną. Teisėjas Ugnius Trumpulis