- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2YT-814-314/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01075-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Šeštokas
- Pareiškėjas
- D. M., A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. M. ir A. T. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai D. M. ir A. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atnaujinti palikimui pagal įstatymą priimti terminą. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina B. T.. Iš giminaičių 2018 m. rugsėjo viduryje sužinojo, kad motinos vardu atkurtos nuosavybės teisės į 9/62 dalis miškų ūkio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 5/56 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 21/626 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kol mama buvo gyvena, apie atkurtas nuosavybės teises nekalbėjo, apie tai sužinojo po jos mirties, jau praėjus 3 mėnesių terminui. Pas notarą per nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė, nes buvo įsitikinę, kad mamos vardu nėra likę jokio turto, kurį galėtų paveldėti. Būdami įsitikinę, kad nėra likusio užgyvento turto, sąžiningai klydo ir tik 2018 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras iš kurios gavę išrašą sužinojo tikrus duomenis apie egzistuojantį, mirusios motinus vardu registruotą, nekilnojamąjį turtą.
Teismo posėdyje pareiškėjai pareiškime išdėstytų motyvų pagrindu prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalį, CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų motina B. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po B. T. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad mirties dieną B. T. nuosavybės teise valdė 21/626 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5/56 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 9/62 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai, turintys teisę paveldėti po motinos B. T. mirties likusį turtą. Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės 2018 m. rugsėjo 24 d. raštai Nr. S-129 ir S-130 patvirtina, kad pareiškėjų D. M. ir A. T. pareiškimai dėl palikimo priėmimo nepriimti, nes notarei pateikti praleidus įstatymo nustatytą terminą.
Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti įvertinęs įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjai nurodo, kad įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą praleido, nes nežinojo, jog po motinos mirties liko paveldimo turto. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai iš VĮ Registrų centro gavę duomenis apie tai, jog po jų motinos mirties liko paveldėtino turto, iš karto kreipėsi į Druskininkų savivaldybės 2‑ojo notaro biuro notarę dėl palikimo priėmimo, o gavę atsakymą, kad jų pareiškimai dėl palikimo priėmimo nepriimti, nes notarei pateikti praleidus įstatymo nustatytą terminą, sudarė atstovavimo sutartį su advokate dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškimo teismui parengimo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjų motina B. T. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai į notaro biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2018 m. rugsėjo 24 d., t. y. nežymiai praleidę įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjų aktyvų elgesį po to, kai jie sužinojo apie po motinos mirties likusį palikimą, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atnaujinus pareiškėjams terminą palikimui priimti kiltų neigiamos pasekmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš pareiškėjų nepriteistinos, kadangi šios išlaidos kiekvienam iš pareiškėjų yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią – 3,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjų D. M. ir A. T. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui priimti po motinos B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.